Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Sklandus ir efektyvus grupinis pervežimas į Jungtinę Karalystę: Eksperto vadovas verslui
Įvadas
Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulio logistika pasikeitė beyond recognition. Vienas iš ryškiausių ir sudėtingiausių pokyčių Lietuvos verslo subjektams buvo ir išlieka prekybos su Jungtine Karalyste dinamika. Nuo „saikingo“ laikotarpio iki „Brexit“ ir vėlesnių pandemijos sukeltų sutrikimų, kelias į Angliją, Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją tapo nebe paprasta maršruto paieška žemėlapyje, o odis, reikalaujanti strateginio planavimo.
Dažnai susiduriu su verslininkais, kurie svajoja prasiskverbti į Britanijos rinką, bet juos baugia siuntimo kaina ar sudėtingi muitinės procesai. Čia į žaidimą įžingsia grupinis pervežimas (angliškai – groupage). Tai ne tiesiog pigiausias būdas nuvežti prekes, tai – logistinis menas, kai įvairių siuntėjų kroviniai sujungiami į vieną pilną sunkvežimį. Esu matęs, kaip šis metodas išgelbėjo nedidelius verslus nuo bankrotimo, leidžiantis konkuruoti kainomis su didžiaisiais žaidėjais.
Šiame straipsnyje neapsiribošime sausa teorija. Aš pasidalysiu praktine patirtimi, įžvalgomis, kurias suteikia tik ilgametis darbas rinkoje, ir padėsiu suprasti, kaip padaryti jūsų siuntą į JK ne tik pigiau, bet ir, kas svarbiau, efektyviau bei saugiau. Mes išnagrinėsime nuo dokumentų rengimo niuansų iki to, kas vyksta su kroviniu tarpinėse terminaluose. Tikslas vienas – jūsų prekės turi pasiekti pirkėją laiku, ir tai neturėtų tapti jūsų kasdieniniu galvos skausmu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kas tiksliai yra grupinis pervežimas ir kodėl jis taip populiarus?
Grupinis pervežimas, arba dalinės krovininės transportavimo paslauga, yra procesas, kai kelių skirtingų klientų, dažniausiai mažesnių apimčių, kroviniai sujungiami ir vežami vienu transporto priemone. Paprastai tariant, jei jums reikia nuvežti 3 europalus prekių, o sunkvežimis talpina 33, mums nėra ekonomiškai naudinga siųsti jums atskirą mašiną. Todėl mes surandame kitus siuntėjus, kurių prekės „užpildo“ likusią erdvę.
Mano patirtis rodo, kad šis metodas yra populiariausias dėl keleto priežasčių. Pirmiausia – kaina. Jūs mokate tik už užimtą erdvę (paprastai apskaičiuojama pagal metrus arba krovininę masę). Antra, lankstumas. Grupiniai reisai į Jungtinę Karalystę vyksta beveik kasdien arba kelis kartus per savaitę, o tai reiškia, kad jūsų prekės nėra laukiamos savaitėmis, kaip būtų renkant pilną krovininę. Trečia, tai leidžia mažiems ir vidutiniams verslams eksperimentuoti su rinka – galite siųsti nedidelius partijas ir testuoti paklausą be didelės finansinės rizikos. Esu matęs, kaip mažos Lietuvos šeimos įmonės, pradėjusios nuo kelių padėklų per mėnesį, dėka grupinių pervežimų augo iki konteinerinių siuntų lygio.
2. Kaip „Brexit“ paveikė grupinius pervežimus į JK ir ką apie tai turi žinoti siuntėjas?
„Brexit“ buvo tas momentas, kuris sukrėtė mūsų industriją pagrindus. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo dar viena ES šalis, todėl grupiniai pervežimai vykdavo tokiu pat principu kaip į Vokietiją ar Prancūziją – be sustojimų pasienio punktose. Dabar situacija visiškai kitokia. Mums teko prisitaikyti prie naujų realijų: muitinės deklaravimo, saugumo ir saugumo procedūrų bei galimų fizinės patikros.
Siuntėjui svarbiausia suprasti, kad dabar kiekviena siunta, netgi mažiausia pakuotė grupiniame reise, turi būti pilnai dokumentuota ir pateikta Jungtinės Karalystės muitinės (HMRC) sistemose. Negalima tiesiog „užmesti“ prekių į sunkvežimį ir tikėtis, kad jos praeis. Dažnai klientai klausia: „Ar mano siunta nebus užstrigusi manyje?“ Atsakymas paprastas: jei dokumentai sutvarkyti teisingai iš anksto – ne. Po „Brexit“ susiformavo naujas procesas, vadinamas „Pre-lingering“ (anksčiau pristatyta informacija), kai reikia pateikti duomenis dar prieš krovinį pasiekiant uostą. Tai reiškia, kad kaip ekspertai aš negaliu pervežti jūsų siuntos be jūsų pateiktų EORI numerių ir prekių kodų. Nors tai pridėjo biurokratinės naštos, grupiniai pervežimai vis dar išlieka efektyviausiu būdu, nes muitinės išlaidos pasiskirsto tarp visų tos pačios mašinos klientų, padarydamos jas ne tokiomis skausmingomis kišenėms.
3. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad siunta būtų priimta į grupinį reisą?
Dokumentacija – tai logistikos kraujas. Per 20 metų darbo matęs nemažai situacijų, kai puikios prekės gulėjo sandėliuose mėnesį tik dėl to, kad trūko vieno parašo ar neteisingai nurodyta prekės vertė. Norint, kad jūsų siunta sklandžiai įsilietų į grupinį reisą į JK, būtina paruošti šiuos pagrindinius dokumentus:
- Prekybinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Tai ne tiek mokesčių dokumentas, kiek muitinės „pasas“. Turi būti anglų kalba, nurodytas tikslus prekių aprašymas (ne „drabužiai“, o „medvilniniai vyriški marškiniai, dydis M, 100 vnt.“), prekių kodai (HS kodai), svoris ir vertė.
- Pakuotės sąrašas (Packing List). Padeda muitinės pareigūnams vizualiai patikrinti, ar atitinka deklaruojamas kiekis ir rūšis.
- EORI numeris. Jis būtinas ir siuntėjui (Lietuvoje), ir gavėjui (Jungtinėje Karalystėje). Be jo siunta nebus išleista iš Lietuvos ir nebus įleista į JK.
- Sutartis su logistikos partneriu. Aiškiai apibrėžianti atsakomybes.
Kartais, priklausomai nuo prekių tipo (pvz., maisto produktai, gyvūnai), gali prireikti sertifikatų ar specialių leidimų. Mano patarimas: nedelskite dokumentų paruošimu iki paskutinės minutės. Geriausias laikas juos pateikti yra tada, kai kroviniui dar netgi nepakėlė į sunkvežimį, nes mums reikia laiko užpildyti išankstines deklaracijas JK sistemoje.
4. Kiek laiko trunka grupinis pervežimas į Jungtinę Karalystę ir nuo ko priklauso terminas?
Vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdžiu: „Kada mano klientas gaus prekes?“ Nėra vieno atsakymo, tinkančio visiems, tačiau turiu nustatytus standartus, kuriuos vadovaujuosi. Esant idealiai situacijai, kai grupinis reisas surenkamas per 1-2 dienas Lietuvoje, o vėliau kelių dienų maršrutas per Kaliningradą ar Lenkiją/Vokietiją į uostą (pvz., Kalkerį, Roterdamą ar Zebriugę) ir keltu per Lamanšą, bendrasis trukmė gali svyruoti nuo 4 iki 7 darbo dienų.
Tačiau reikia atsižvelgti į grupinio pervežimo specifiką. Skirtingai nuo ekskursinio autobuso, kuris važiuoja pagal tvarkaraštį ir nebeima keleivių kelyje, sunkvežimis su grupiniu kroviniu gali sustoti tarpiniuose terminaluose (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje) papildomai pakrauti ar iškrauti kitų klientų siuntas. Tai vadinamas „konsolidavimas“. Taip pat reikia skirti dėmesio muitinės procedūroms. Jei JK pusėje pasitaiko klaidų dokumentuose ar atsitiktinių patikrų, terminas gali pratęstis dar 1-2 dienas. Visada sakykite savo klientams – planuokite atsargiai. Nustatyti realūs lūkesčiai yra pusė sėkmės.
5. Kaip susiformuoja grupinio pervežimo kaina ir ar yra paslėptų mokesčių?
Kainos formavimas yra vienas opiausių klausimų. Daugelis klientų mano, kad kaina yra tik distancijos funkcija. Tačiau grupiniuose pervežimuose į kainą įeina daugiau komponentų. Pagrindinis rodiklis yra užimta vieta – kiek „kubinių metrų“ jūsų prekės užima. Jei prekės labai sunkios, tačiau mažos (pvz., metalo laužas), kainą gali nulemti svoris.
Be pagrindinio pervežimo mokesties, būtina įsivaizduoti „Brexit“ sukeltas išlaidas. Į kainą beveik visada įeina muitinės brokerio paslaugos JK pusėje (Import Customs Clearance), nes grupinėse siuntose dažnai naudojamas bendras mokesčių mokėjimas („Fiscal Representation“), kai pervežėjas sumoka mokesčius už visą mašiną ir vėliau juos išperka iš klientų. Taip pat į kainą įeina keltų bilietai, kurie dabar yra brangesni nei kada nors, ir galimais „RORO“ (Roll-on/Roll-off) terminalų mokesčiai.
Ar yra paslėptų mokesčių? Pasitikėkite tik patikimais partneriais. Aš visada savo klientams pateikiu išsamų sąskaitos faktūros išsiųskaidymą. Jei kas nors siūlo „viskas įskaičiuota“ be aiškios specifikacijos, būkite budrūs. Gali būti, kad jie neįvertino galimo „Health Certificate“ patikros mokesčio ar ilgos laukimo eilės uoste mokesčio (Demurrage), kurį vėliau gali mokėti gavėjas. Skaidrumas – mano prioritetas.
6. Kas vyksta su siunta „tarpiniuose terminaluose“ ir ar saugu jos patikėti?
Tai klausimas, kurį dažnai užduoda tie, kurie pirmą kartą susiduria su tarptautine logistika. Tarpinis terminalas (angl. Hub) yra vieta, kur vyksta stebuklas – mažos siuntos tampa dideliu krovininiu. Kai jūsų prekės išvežamos iš jūsų sandėlio Lietuvoje, jos nenuvyksta tiesiai į JK. Jos važiuoja į artimiausią konsolidacijos centrą, dažniausiai esantį Lenkijoje ar Vokietijoje.
Čia vyksta kruopštus procesas: krovinys iškraunamas, tikrinamas pagal accompanying dokumentus, o paskui įkeliamas į didesnį sunkvežimį, kuris vyksta į JK. Daugelis bijo, kad šiuo metu prekės gali sugedti, pasimesti ar būti pavogtos. Mano patirtis patvirtina, kad profesionalūs terminalai yra saugesni nei daugelį sandėlių. Čia veikia griežti apsaugos protokolai, vaizdo stebėjimo sistemos ir inventarizacija. Tačiau, kad būtų visiškai ramu, visada rekomenduoju savo klientams draustis (Cargo Insurance). Nors terminalai saugūs, nelaimingų atsitikimų (pvz., ugnies) negalima išvisiškai išvengti. Tarpinis terminalas tai reiškia tik vieną papildomą kraunimo-iškrovimo operaciją, kuri užtikrina, kad jūsų kaina būtų kuo mažesnė.
7. Ar yra kokių nors apribojimų dėl siunčiamų prekių tipo grupiniu būdu?
Taip, apribojimai egzistuoja ir jie yra gana svarbūs. Grupiniu pervežimu mes transportuojame įvairias prekes – nuo automobilių detalių iki baldų ir tekstilės. Tačiau yra prekių, kurias reikia vežti atskirai, specializuota transportu. Pavyzdžiui, pavojingos krovinių rūšys (ADR), tokios kaip degiosios medžiagos, cheminiai reagentai ar sprogmenys, negali būti įtrauktos į įprastą grupinę siuntą be specialių leidimų ir atitinkamai pažymėtos transporto priemonės.
Taip pat reikia atsižvelgti į gyvūnų ir augalų pervežimą. Po „Brexit“ reikalavimai augalams ir gyvūnams sustriegė. Norint vežti gyvūnus, reikia specialių veterinarijinių pažymėjimų ir transporto priemonės turi tenkinti griežtus gyvenimo sąlygų reikalavimus. Maisto produktai (ypač gyvūninės kilmės) taip pat reikalaujaVeterinarinių Sertifikatų ir dažnai patiria didesnes muitinės patikras. Jei jūsų prekės yra standartinės (pramonės prekės, ne maistas, ne pavojingos), grupinis pervežimas yra idealus sprendimas. Jei abejojate – visada geriau paklausti eksperto iš anksto, kad išvengtumėte siuntos atsisakymo terminalo aikštelėje.
8. Kaip užtikrinamas prekių saugumas pervežimo metu ir ar verta draustis?
Dvidešimt metų šioje srityje mane mokė vienas pagrindinis dalykas: viltis nėra draudimas. Nors statistiškai dauguma siuntų pasiekia paskirties tašką be jokių problemų, rizika visada egzistuoja. Grupiniuose pervežimuose krovinys keičia kelis sunkvežimus, kelis kartus kraunamas ir iškraunamas. Kiekviena operacija – tai potencialus sugadinimo ar praradimo taškas.
Kaip užtikriname saugumą? Pirmiausia, kruopštus pakavimas. Aš visada patariu klientams – naudokite kokybiškus europalus, uždėkite apsauginę plėvelę (shrink wrap) ir pritvirtinkite prekes juostomis. Ant europalų turi būti aiškūs etiketės su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei numeriais. Antra, transporto priemonių techninė būklė ir vairuotojų patirtis. Dirbame tik su patikimais vežėjais.
Bet svarbiausia – draudimas. Daugelis klientų siekia sutaupyti ir atsisako draudimo, manydami, kad „su manimi tai neatsitiks“. Tai didžiulė klaida. Draudimas grupiniuose pervežimuose kainoje nėra didelis, bet jis gali apsaugoti nuo tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių eurų nuostolių. Ypatingai svarbu tai tiems, kurie veža brangius ar subtilius gaminius (elektronika, keramika). Atminkite – jei įvyksta avarija, pervežėjo atsakomybė dažnai apribota Konvencijomis (pvz., CMR konvencija), ir kompensacija gali būti žymiai mažesnė už prekių vertę.
9. Ką daryti, jei siunta užstrigo muitinėje Jungtinėje Karalystėje?
Tai situacija, su kuria susiduria beveik kas antras naujas eksportuotojas į JK. Jūsų klientas skambina ir sako: „Siunta nevyksta, ji stovi sandėlyje“. Pirmasis žingsnis – nepanikuoti. Užstrigimas dažniausiai reiškia, kad trūksta informacijos arba dokumentuose yra klaidų.
Kaip ekspertas, veikiu štai kaip: pirmiausia patikrinu statusą HMRC sistemoje. Dažniausios priežastys – neteisingai nurodytas HS kodas (prekės kodas), neatitinkanti deklaruojama vertė, arba trūkstamas gavėjo EORI numeris. Kartais siuntos gali būti pažymėtos kaip „patikrinimui“, kas yra standartinė atsitiktinė procedūra.
Ką turi daryti klientas? Būti pasirengęs reaguoti greitai. Jei muitinė pareikalauja papildomų dokumentų (pvz., kilėjimo šalies sertifikato ar brangos aprašymo), juos reikia pateikti per 24-72 valandas, kitaip gali prasidėti kaustymo mokesčiai (storage charges), kurie Jungtinėje Karalystėje yra gana aukšti. Mano patirtis rodo, kad 90% užstrigusių siuntų problemų sprendžiamos tiesiogiai ištaisant dokumentaciją.