Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Skaidrios kainos ir patogus kelionės planavimas į Angliją: Vadovas be paslėptų mokesčių
Įvadas
Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Vienas iš labiausiai dinamikos įgijusių maršrutų yra kelias tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Dar prieš keliasdešimt metų tai buvo epinė kelionė, užtrunkanti dienų ir reikalaujanti nemažai nervingumo, tačiau šiandien situacija yra kitokia. Vis dėlto, nepaisant pažangios logistikos technologijų ir geresnių kelių, vienas dalykas išlieka nemokštas – kliento noras suprasti, ką ir už ką jis moka.
Dirbdamas šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu girdėjęs viską: nuo pasibaisėjimo dėl „papildomų“ mokesčių už keltų bilietus iki susirūpinimo, dėl to, kodėl kaina pakilo vos prieš savaitę iki išvykimo. Anglija (ar tiksliau, Jungtinė Karalystė) po „Brexit“ tapo dar specifiškesne rinka, kurioje kainodarą lemia ne tik degalų kaina ir atstumas, bet ir muitinės procedūros bei keltų vietų prieinamumas.
Straipsnyje nenoriu kalbėti apie sausas statistikas. Mano tikslas – nušviesti realias situacijas, su kuriomis susiduria ir siuntėjai, ir gabenimo paslaugų teikėjai. Mes išnagrinėsime, iš ko ištikrųjų susideda galutinė kaina, kaip išvengti nemalonumų planuojant kelionę ir kodėl „pigiausia“ kaina dažnai pasididžiauja tarpinėje stotyje. Suprasdami logistikos mechanizmą, Jūs ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išvengsite nereikalingo streso, kuris dažnai lydi pervežimus į užsienio šalis.
Šiandieninė rinka reikalauja skaidrumo. Klientas nebeturi būti vartotojas, kuris tiesiog moka sąskaitą, o partneris, suprantantis procesą. Todėl šiame tekste rasite išsamų atsakymų į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant krovininę keleivinę ar krovininę transporto priemonę į Angliją.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Iš ko iš tikrųjų susideda kaina už pervežimą į Angliją?
Tai bene dažniausiai klausiamas klausimas, ir atsakymas nėra vienas žodis – „degalai“. Kaina formuojasi pagal sudėtingą formulę. Pirmasis ir akivaizdžiausias komponentas yra degalų kaina. Ji svyruoja priklausomai nuo pasaulinės rinkos situacijos, ir nors kuro įkainiai įtraukiami į sutartį, staigūs šuoliai gali keisti bendrąją vaizdą.
Antras, dažnai nepastebimas kliento, bet esminis elementas – keltų bilietų kaina. Pervežimas į Angliją reiškia privalomą persikėlimą per Lamanšą. Bilietų kainos priklauso nuo sezono (vasarą brangiau), savaitės dienos (penktadieniais ir šeštadieniais – rekordinės) ir, svarbiausia, nuo to, kiek anksčiau bilietas yra perkamas. Brangios ekspeditavimo kompanijos perka bilietus iš anksto, todėl gali pasiūlyti stabilesnę kainą, o „pigios“ kompanijos dažnai perka bilietus paskutinę minutę, kas gali sukelti neplanuotą kainos padidėjimą arba ilgą laukimą uoste.
Trečias dalykas – vairuotojo darbas ir poilsis. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas turi griežtai laikytis poilsio režimo. Kelionė į Angliją ir atgal trunka apie 4–5 dienų. Į kainą įskaičiuojamas ne tik vairuotojo atlyginimas, bet ir jo dienpinigiai, nakvynės viešbučiuose (jei reikalinga ilgesnė pertrauka) ir visos socialinės išlaidos. Negalima pamiršti ir mokesčių už važiavimą keliais bei užėjimą į uostus (pvz., Doverio mokesčiai).
2. Kodėl kaina gali pasikeisti tarp užsakymo ir išvykimo dienos?
Tai vienas didžiausių klientų baimių, todėl čia reikia būti ypatingai aiškiam. Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos, pokyčiai gali būti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kuro kainos svyravimų arba valiutos kursų (jei kaina nustatyta eurais, o išlaidos padengiamos svarais arba atvirkščiai).
Tačiau dažniausiai kaina kyla dėl užsakymo specifinių ypatumų. Pavyzdžiui, klientas nurodė, kad krovinys sveria 500 kg, tačiau įkrovimo metu paaiškėjo, kad jis sveria 1 toną. Tai keičia transporto priemonės pasirinkimą arba padidina degalų sąnaudas. Kitas dažnas atvejis – neteisingai nurodyti krovinio matmenys. Jei planavote vežti 2 europaletės, tačiau atėjo 3, reikės didesnės mašinos arba dviejų mašinų, o tai tiesiogiai kečia kainą.
Taip pat reikia pažymėti, kad po „Brexit“ Anglijoje įsigaliojo griežtesni taisyklės dėl neplanuotų sustojimų arba krovinio dokumentų klaidų. Jei krovinys užstrigs muitinėje dėl blogai parengtų dokumentų, laukimo mokestis gali būti priskirtas klientui. Geriausias būdas išvengti šių nemalonumų – kuo tiksliau pateikti informaciją apie krovinį iš karto ir fiksuoti kainą sutartyje.
3. Ar patogiau važiuoti keltu ar per Eurotunelį?
Šis klausimas dažnai sužadina diskusijų, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Esu nuomonės, kad „patogumas“ čia priklauso nuo to, ką Jums svarbiau – greitis ar ramybė.
Eurotunelis (Eurotunnel) yra greičiausias sprendimas. Traukinys pervežia mašiną iš Prancūzijos (Calais) į Angliją (Folkestone) per 35 minutes. Nereikia išlipti iš mašinos (keleiviams), nereikia rūpintis bagažu. Tai idealu, jeigu skubate arba jei vairuotojui kyla jūros ligos. Tačiau bilietai į tunelį dažnai yra brangesni nei keltai, o jų prieinamumas priklauso nuo konkrečios laiko slotų rezervacijos.
Keltai (pvz., DFDS, P&O) suteikia daugiau laiko atsipalaiduoti. Kelionė trunka apie 1,5–2 valandas. Šis laikas gali būti panaudotas pietums, dušui ar tiesiog poilsiui, prieš įveikiant ilgas Anglijos automagistrales. Krovininiams pervežimams keltai dažnai būna lankstesniai dėl vietų skaičiaus, tačiau tenkinami griežtesni grafikai. Be to, keltuose yra ribojamas aukštis (pvz., jei krovininis automobilis per aukštas, gali netilpti į apatinį garą, o viršutiniai garai dažniau pilni).
Profesionaliai planuojant maršrutą, mes dažnai renkames keltą dėl vairuotojo poilsio kokybės – po 10–12 valandų vairavimo 1,5 valandų ramios pertraukos ant vandens gali būti vertingesnė nei 35 minučių skubėjimas tunelyje.
4. Kaip „Brexit“ paveikė kainodarą ir planavimą?
„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Anksčiau Anglija buvo bevei kaip kita ES šalis – dokumentai buvo minimalistiniai, sienos kontrolė formalizuota. Šiandien situacija kitokia.
Dabar būtina atlikti išankstinę deklaraciją (Pre-landing declaration). Jei jos nėra, krovinys gali būti sulaikytas sienoje, o tai sukuria didžiulius uždelstimus. Kiekvienas krovinys turi turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system). Be jo, muitinė neleis įvežti prekių.
Tai paveikė kainą tuo požiūriu, kad ekspeditoriai turi įdarbinti arba pasikviesti muitinės brokerius. Šios paslaugos – anksčiau nebūdingos paprastiems pervežimams į Angliją – dabar yra įtraukiamos į sąskaitą. Taip pat padidėjo administracinis laikas. Vairuotojas turi atvykti į uostą arba tunelį ne 30 minučių prieš, o gerokai anksčiau, kad būtų patikrinti dokumentai.
Planuojant kelionę, dabar reikia atsižvelgti į papildomą laiką rezervui. Anksčiau galėjome skaičiuoti valandas minutėmis, dabar reikia numatyti „langus“ muitinės procedūroms. Tačiau su laiku visi įprato: profesionalios kompanijos turi automatizuotas sistemas, kurios generuoja reikiamus deklaracijas, todėl klientas to net nejausia, jei viską duos laiku.
5. Ką reiškia „skaidri kaina“ ir kaip ją atpažinti?
Skaidri kaina – tai kaina, kurią sudaro tikrai tie komponentai, kurie yra būtini pervežimui atlikti, ir jie yra aiškiai išvardyti. Kai gaunate pasiūlymą, turėtumėte matyti ne vieną skaičių, o struktūrą.
Pavyzdžiui, jei pasiūlyme parašyta „Krovinio pervežimas į Londoną – 1000 EUR“, tai nėra skaidri kaina. Skaidri kaina atrodytų taip:
- Transporto paslauga (darbas): X EUR.
- Keltų bilietai: X EUR.
- Muitinės brokerio paslaugos (jei reikalinga): X EUR.
- Degalų priedas (jei taikomas): X EUR.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad jei tarpininkas nerodo, kiek kainuoja keltas, jis gali rinktis brangiausią maršrutą, kad uždirbtų skirtumą, arba pridėti didelę maržą be jūsų žinios. Skaidrumas taip pat reiškia, kad nėra „paslėptų“ mokesčių, tokių kaip „mokestis už dokumentų apdorojimą“ arba „mokestis už krovinio iškrovimą“, jei tai nebuvo aptarta anksčiau.
Patartina klausti: „Ar šioje kainoje įskaičiuoti visi mokesčiai, susiję su įvežimu į JK?“. Jei atsakymas yra „taip“ ir tai užfiksuota raštu, Jūs esite saugiuje.
6. Kaip teisingai suplanuoti krovinio matmenis, kad nenukentėtų kaina?
Tai techninis, bet labai svarbus klausimas. Dažniausia klaida – klientai vertina krovinius „akimis“. Vienam „sofa“ atrodo kaip viena vienetas, logistikos požiūriu tai gali būti 2,5 kubiniai metrai, reikalaujantys specialios pakavimo ir fiksavimo technikos.
Kadangi kaina dažnai skaičiuojama pagal užimamą vietą (kubinius metrus) arba metrus (bėgių metrus), netikslūs matmenys sukelia problemas. Jei Jūs užsakovote 1 vietą, o krovinys užima 1,5, vairuotojas gali neturėti vietos kitiems siuntiniams ir reikės siųsti antrą mašiną. O tai kainuoja dvigubai.
Planuodami, matykite ne tik ilgį ir plotį, bet ir aukštį. Aukštas krovinys reiškia, kad negalėsite naudotis kai kuriais keliais arba tuneliais. Taip pat svarbu svoris. Nustatyta svorio riba (pvz., iki 20 tonų) – ne tik formalumas, tai saugumo klausimas. Jei svorio apimtą viršys, gali tekti keisti mašiną iš įprastos sunkvežimio į specialųjį, o tai žymiai brangiau.
Geriausias patarimas – užeikite į sandėlį su matline. Netgi jei pervežate baldus iš namų, išmatuokite kiekvieną dėžę ar baldą atskirai. Sumuokite tūrius, pridėkite 10% už pakavimą (paletės, apsauginės juostos) – ir gausite realų tūrį.
7. Kokios yra standartinės pristatymo sąlygos (Incoterms) ir kurios geriausios?
Incoterms – tai tarptautiniai prekybos terminai, nustatantys, atsakomybę bei išlaidas. Pervežimuose į Angliją dažniausiai sutinkamos dvi: EXW (Ex Works) ir DDP (Delivered Duty Paid).
EXW reiškia, kad Jūs, kaip pirkėjas ar siuntėjas, atsakote už viską nuo sandėlio durų iki paskirties vietos Anglijoje. Jūs samdate pervežėją, jis atvyksta, pakrauna ir veža. Atrodo paprasta, tačiau jei įvyka klaida pakrovime arba trūksta dokumentų, rizika krenta ant Jūsų pečių.
DDP (Pristatyta su mokesčiais apmokėta) – tai „raktas į rankas“ variantas. Pervežėjas imasi visos atsakomybės: jis surenka dokumentus, sumoka muitus (jei to reikalauja sutartis), pristato tiesiai į adresą. DDP paslauga brangesnė, nes pervežėjas prisiima riziką ir darbą.
Mano, kaip praktiko, patarimas: jei nesate logistikos ekspertas, rinkites DDP arba bent jau FCA (Free Carrier), kur pervežėjas atsiskaito už transportą nuo siuntimo vietos, o muitinę tvarko brokeris. Taip išvengsite situacijos, kai krovinys stovi pasienyje, o muitininkas klausia Jūsų, kur yra importo licencija, kurios net neturite.
8. Kaip apdrausti krovinį ir ar tai būtina?
Trumpas atsakymas: ne tik būtina, tai privaloma. Tačiau čia yra vienas didžiausių nesupratimų. Dauguma klientų mano, kad jei jie moka už pervežimą, krovinys yra apdraustas automatiškai. Taip nėra.
Pagal tarptautinius susitarimus (pvz., CMR konvencija), pervežėjo atsakomybė yra ribota. Paprastai ji siekia tik keletą SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienetų vienam kilogramui (paprastai tai apie 8–10 EUR už kg). Jei vežate brangią elektroniką ar antikvariatą, ši suma padengiantys nuostolius nebus užtektina.
Todėl reikalingas papildomas krovinio draudimas. Jis kainuoja maždaug 0,3–0,5% nuo krovinio vertės. Už šią nedidelę sumą Jūs apdraudžiate savo turtą nuo pavogimo, gaisro, avarijos ar drėgmės poveikio. Prieš išvykstant būtinai paklauskite apie draudimo poliso sąlygas ir ar jis dengia visą maršrutą, įskaitant laiką uoste.
9. Kiek laiko trunka standartinis pervežimas ir ką tai veikia?
Standartinis pervežimas iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) į Londoną arba Anglijos vidurį trunka apie 3–4 dienas. Tai idealu suplanuotas laikas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 9 valandų poilsis).
Laiką gali prailginti kelios priežastys. Pirma, eismo spūstys, ypač aplink Briuselį, Antverpeną arba prie pat Londono (M25 žiedas). Antra, meteorologinės sąlygos – žiemos metu Anglijoje dažnai pasitaiko vėjo audros, kurios stabdo keltus ar net juos uždaro. Trečia, techninės problemos.
Patogus kelionės planavimas reiškia ne tik pasakyti „prieš trečdieną“. Tai reiškia turėti rezervą. Jei prekės Jums būtinos tam tikrai datai, pradėkite planuoti bent savaitę – dvi anksčiau. Taip pat verta pasidomėti, ar pervežėjas siūlo „Direct“ (tiesioginį) pervežimą, ar tai gali būti „Groupage“ (supakuotas pervežimas). Groupage atveju laikas gali svyruoti, nes reikia surinkti pilną mašiną iš keleto siuntėjų.
10. Kokius dokumentus reikia paruošti sklandžiam pervežimui?
Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ką vežate – asmeninius daiktus ar prekes.
Asmeninių daiktų (perkeliant gyvenamąją vietą) atveju reikės:
- Pakavimo sąrašo (inventoriaus), nurodant apytikrę vertę (angliškai).
- Paso ar asmens dokumento kopijos.
- Deklaracijos (P1040), jei reikia atsiskaityti su muitais (tačiau dažnai asmeniniai daiktai iš ES į JK yra be muitų, jei asmuo gyvena JK ne mažiau 12 mėnesių).
Prekių (komercinės siuntos) atveju reikės:
- Komercinės sąskaitos (Commercial Invoice) – būtina angliškai, su nurodytu prekių kodu (HS Code), svoriu ir verte.
- Pakavimo sąrašo (Packing List).
- Transporto sutarties (CMR).