Siuntų pristatymas į/iš JK: patogus ir greitas sprendimas

Jungtinė Karalystė (JK) nuo seno buvo viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) logistikos pasaulis šioje kryptyje šiek tiek pasikeitė. Tačiau, nepaisant naujųjų muitinės ir biurokratinių reikalavimų, ši kryptis išlieka itin aktyvi. Per savo daugiau nei dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip vystosi rinka, ir galiu užtikrintai teigti: tinkamai organizuotas siuntų pristatymas į ir iš JK gali būti ne tik sklandus, bet ir labai greitas. Šiame straipsnyje detaliai paaiškinsiu, kaip šiuo metu veikia logistika šia kryptimi, kokių iššūkių galima tikėtis ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys pasieks paskirties vietą be nereikalingų nugaros skausmų.

Nors geografiškai Jungtinė Karalystė yra arti – juos skiria tik nedidelis juostelės vandens, techninė pusė reikalauja labai daug dėmesio. Ilgą laiką buvome įpratę tiesiog „įkrauti ir važiuoti“, tačiau dabada reikia atsižvelgti į deklaravimo procedūras, kvitų tvarkymą ir specifinius transporto maršrutus. Nepaisant to, šiuolaikinės logistikos kompanijos yra prisitaikusios prie šių pokyčių ir siūlo sprendimus, kurie klientui atrodo paprasti. Mūsų tikslas šiame straipsnyje – išsklaidyti abejones ir suteikti išsamią informaciją tiems, kurie planuoja siųsti krovinius į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar bet kurį kitą JK miestą, taip pat tiems, kurie laukia siuntų iš Vakarų.

Svarbiausia suprasti, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kaip toli yra kelias, o nuo to, kiek tiksliai yra paruoštas dokumentacija ir pasirinktas transporto metodas. Nesvarbu, ar tai yra nedidelis pakuotės siuntimas (parcel), didelė paletės krovinys (pallet), ar visiškas pilnavertis sunkvežimio (FTL) pervežimas – principiai išlieka panašūs. Šiuo metu rinka pasižymi intensyviu konkurencija, kas klientams duoda pranašumą – galima rasti optimalų kainos ir greičio balansą.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) skyrių, kuris padės jums susigaudyti šioje srityje.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie siuntų pristatymą į/iš JK

1. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės?

Pristatymo laikas priklauso nuo pasirinkto transporto metodo ir rūšies. Jeigu kalbame apie standartinį krovinių (paletės) pervežimą (palydoviniu arba daliniu kroviniu), tai įprastas terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovinio priėmimo dienos. Šis laikas apima važiavimą iki uosto (paprastai tai yra Ostenda, Briuselio arba Roterdamo priemiesčiai), kelionę keltu arba per Eurotunelį, bei galutinį išvežimą JK teritorijoje. Ekspressiniais atvejais, kai krovinys keliauja atskirai automobiliu tiesiai į paskirties vietą be tarpinių perkraustymų sandėliuose, terminas gali sutrumpti iki 2–3 dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius ir šventes – tuomet muitinės dirba ribotu režimu, kas gali sukelti vienos dienos delsimą. Asmeninių siuntų (siuntos tarp fizinių asmenų) terminai dažnai būna panašūs, tačiau gali šiek tiek prailgėti dėl papildomų muitinės tikrinimų.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti siunčiant krovinius po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių dalykų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“, todėl kiekvienas krovinys, net ir mažiausia pakuotė, turi būti deklaruojamas. Būtina turėti tinkamai užpildytą prekių sandėlavimo kvitą (CMR), kuris nurodo siuntėjo, gavėjo duomenis ir krovinio svorį. Tačiau svarbiausias dokumentas yra prekybinis faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta angliškai kalba, joje turi būti tiksliai nurodytos prekės, jų HS kodais (tarifų kodais), prekių vertė, svoris ir kilmės šalis. Be šios faktūros muitinė neleis krovinio į šalį. Taip pat reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification), kuris privalomas visiems verslo subjektams, vykstantiems prekybą su JK. Jeigu siuntą siunčia fizinis asmuas, dažnai reikia pateikti asmens kodą arba paso duomenis muitinės deklaravimui.

3. Kas yra DDP ir DDU sąlygos, ir kurios geriausios klientui?

Šie trumpiniai apibrėžia, kas atsakingas už mokesčius ir procedūras. DDU (Delivered Duty Unpaid – pristatyta be mokesčių) reiškia, kad gavėjas (JK pusėje) turi susimokėti PVM (VAT) ir galimus importo mokesčius, prieš gaudamas siuntą. DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais) reiškia, kad siuntėjas (arba logistikos partneris Lietuvoje) apmoka visus mokesčius už gavėją, ir šis gauna siuntą be jokių papildomų mokėjimų. Ką pasirinkti? Verslo klientams dažniau patogiau DDU, jeigu jie turi savo JK PVM mokėtojo kodą ir gali šiuos mokesčius suvesti į savo apskaitą. Fiziniai asmenys arba mažos įmonės, kurios nori išvengti biurokratijos ir staigmenų, dažnai renkasi DDP, nors tada siuntos kaina yra didesnė (viršutinė vertė apima mokesčius ir jų administravimą). Mano patirtis rodo, kad aiškus susitarimas dėl sąlygų išvengia daugybės nesutarimų paskutinę minutę.

4. Kodėl taip svarbu tiksliai nurodyti prekių HS kodus (tarifų kodus) faktūroje?

HS kodas (Harmonized System Code) yra skaitmeninis kodas, kuris unikaliai identifikuoja prekę. Muitinės tarnybos remiasi šiais kodais nustatyti, kokius importo mokesčius taikyti ar ar prekė reikalauja specialių leidimų (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemikalai). Jeigu kodas nurodytas neteisingai, muitinė gali sulaikyti siuntą papildomai tikrinti. Tai ne tik prailgina pristatymo laiką (kartais ir savaitėmis), bet ir gali baigtis baudomis už klaidingą deklaravimą. Aš visada primenu savo klientams: jei nežinote tikslaus kodo, geriau pasikonsultuoti su logistika arba muitinės brokeriu, nei spėlioti. Netinkamas kodas (pvz., užrašyti „drabužiai“ vietoje „aksesuarai“) gali sukelti didelių problemų, ypač jei krovinys patenka į rizikingų kategorijų sąrašą.

5. Ar galima siųsti maistą ir gyvūnų maistą į Jungtinę Karalystę?

Taip, galima, tačiau tai viena sudėtingiausių kategorijų. JK turi labai griežtas sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimų (SPS) taisykles. Jeigu siunčiate maisto produktus (ypač gyvūninės kilmės), būtinas veterinarijos pažymėjimas (Health Certificate), kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šio dokumento siunta bus sunaikinta pasienyje arba grąžinta siuntėjui siuntėjo lėšomis. Tai brangus ir ilgas procesas, todėl mažmeninės prekybos parduotuvėms, kurios nori importuoti lietuviškus produktus, reikia labai gerai suplanuoti logistiką. Gyvūnų maistas taip pat yra griežtai kontroliuojamas. Paprasti sausi keptukai (pvz., duona, sausainiai) be mėsos/pieno priedų dažniausiai keliauja paprasčiau, tačiau vis tiek reikia tiksliai deklaruoti sudėtį.

6. Kaip apskaičiuojamas siuntos kaina ir kas yra volumetrinis svoris?

Pervežimo kaina formuojasi pagal kelias pagrindines dalis: transportavimo mokestis (priklauso nuo atstumo ir rūšies), kuro priedas, ir svarbiausia – krovinio dydis. Jeigu siuntate sunkias, bet kompaktiškas prekes, mokama už realų svorį. Tačiau jeigu siunčiate lengvas, bet didžiules prekes (pvz., putŗs, pledus, medieną), taikomas volumetrinis svoris. Jis skaičiuojamas pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis (cm) / 5000 (arba 4000, priklausomai nuo pervežėjo). Pavyzdžiui, jei dėžė sveria 5 kg, bet jos matmenys yra 50x50x50 cm, jos volumetrisinis svoris bus 25 kg, ir už jį teks mokėti. Dažnai klientai stenisi susitraukti dėžes, kad sutaupyti, tačiau svarbu atsiminti, kad prekės turi būti pakuočiamos saugiai – negalima taupyti pakuotės sąnaudų prekių saugumo sąskaita.

7. Ar reikia specialiai pakuoti siuntas Didžiąją Britaniją?

Pakuotės kokybės svarba negali būti pervertinta. Kelionė į JK yra ilga – krovinys keliauja keltu, kur jį gali veikti drėgmė ir sūrus oras, taip pat jis keliauja vingiuotais keliais. Rekomenduojama naudoti paletėms – tai yra saugiausias būdas pervežti didesnius kiekius. Jeigu siunčiate dėžėmis (koliyeriais), jos turi būti tvirtos, suklijuotos (geriausia naudoti juosteles su „fragile“ užrašais, jei reikia) ir idealiai pritvirtintos ant paletės, kad nenukristų važiuojant. Jeigu prekės ypač jautrios drėgmei, būtina naudoti plėvelę (stretch) ir drėgmę sugeriančias paketas. Patirtis rodo, kad gerai supakuota siunta išgyvena net ir ilgas laikas sandėliuose dėl muitinės patikrinimų, o blogai supakuota – dažnai atkeliauja su defektais, dėl kurių prarandama ne tik prekė, bet ir kliento pasitikėjimas.

8. Kas vyksta, jei siunta sulaikoma muitinėje JK?

Jeigu siunta sulaikoma, tai dažniausiai reiškia, kad trūksta dokumentų, yra klaidų deklaracijoje arba atsitiktinis tikrinimas. Procesas toks: muitinė praneša pervežėjui arba gavėjui apie sulaikymą. Jeigu pasirinktos DDU sąlygos, gavėjas turi skubiai susitvarkyti mokesčius ir pateikti papildomus dokumentus. Dažniausiai tai daroma per specialias brokerio sistemas (pvz., CDS – Customs Declaration Service). Jeigu gavėjas nesireaguoja, siunta po tam tikro laiko (paprastai 20–30 dienų) gali būti sunaikinta arba grąžinta atgal. Grąžinimas yra labai brangus, nes reikia sumokėti už grąžinimo transportą, sandėliavimą ir baudas. Todėl būtina, kad gavėjas būtų pasiekiamas ir suprastų savo atsakomybę.

9. Ar galima sekti siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje be stebėjimo sistemų neįsivaizduojama darbo. Profesionalios pervežimo kompanijos suteikia galimybę sekti siuntą (tracking) naudojant unikalų numerį, kurį gaunate užsakius pervežimą. Sistema rodo, kada krovinys buvo paimtas, kada atvyko į tranzito sandėlį, kada išvyko iš Lietuvos (arba atvyko į Lietuvą), kada buvo atliktas muitinės išskirstymas ir kada perduotas kurjeriui galutiniam pristatymui. Nors kartais duomenys gali šiek tiek atsilikti dėl skirtingų sistemų integracijos (pvz., kai krovinį perima JK vietinis kurjeris „Parcel Force“ ar „DPD UK“), bendra vaizda leidžia sužinoti, kur yra jūsų turtas. Aš visada patariu klientams sekti būseną ir nedelsiant reaguoti, jei pasirodo pranešimas „Customs Hold“.

10. Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį šioje kryptyje?

Rinkoje yra daug pasiūlytojų, nuo didžiulių tarptautinių gigantų iki mažų vietinių vežėjų. Pasirinkdamas partnerį, atsižvelkite į jo patirtį būtent su JK kryptimi. Po „Brexit“ dauguma kompanijų susidūrė su problemomis, todėl tiems, kurie išliko ir dirba sėkmingai, turi gerai išdirbtus procesus. svarbu, jog partneris galėtų pasiūlyti ne tik transportą, bet ir muitinės brokero paslaugas (arba bent konsultaciją). Taip pat vertinkite komunikaciją – ar paskambinus sužinote, kas vyksta? Ar atsakymai aiškūs? Pigiausias kainodara ne visada yra geriausia, nes ji dažnai slepia paslėptus mokesčius (pvz., „long length“ priemokos už ilgas prekes, pristatymo mokestį nuo gavėjo zonos JK ir t.t.). Patikimas partneris bus sąžiningas apie visas išlaidas ir rizikas.

Išvada

Siuntų pristatymas į ir iš Jungtinės Karalystės šiandien yra standartizuotas, tačiau reikalaujantis atsakomybės procesas. Nors „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių barjerų, logistikos industrija sugeba juos įveikti efektyviai. Pagrindinis sėkmės raktas – ypač kruopštus dokumentų paruošimas ir supratimas, kas vyksta su siunta pasienio punktuose.

Nebijokite klausti profesionalų, jeigu abejojate dėl HS kodų, deklaravimo formų ar pakuotės. Gerai suplanuotas siuntimas gali būti tiek pat greitas, kaip ir buvo anksčiau, o klientas netgi nepastebės sudėtingų procesų užkulisiuose. Pasitikėjimas tarp siuntėjo, pervežėjo ir gavėjo – tai pagrindas, leidžiantis prekybai ir asmeniniams ryšiams tarp Lietuvos ir JK žydėti toliau. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti šios krypčies niuansus ir leis jaustis užtikrintai, užsakant kitą siuntą.