Siuntų pervežimas į Angliją: greitas ir patikimas logistikos vadovas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistika. Per tą laiką pasikeitė ne tik technologių galimybės, bet ir geopolitinės realijos, o viena ryškiausių pasikeitimų pastaruoju metu Lietuvos verslui bei asmenims buvo „Brexit“. Nors Anglija (arba Jungtinė Karalystė) geografiškai yra netoliese, po šių pokyčių siuntų pervežimas į šią šalį tapo sudėtingesnis, tačiau su tinkamu žinių arsenalu jis vis gali būti ne tik sklandus, bet ir labai greitas.

Šiandien, kai prekybos srautai tarp Lietuvos ir Anglijos vėl stabilizuojasi, klientų klausimai dažniausiai sukasi apie tai, kaip išvengti nesklandumų muitinėje, kaip pasirinkti tinkamą pervežimo būdą ir kuo tiksliai pasitikėti planuojant siuntą. Esu matęs viską – nuo mažų asmeninių siuntų, pasiklydančių biurokratijos labirintuose, iki didelių komercinių partijų, kurios dėl vienos neteisingai užpildytos eilutės pristatomos su savaitės vėlavimu. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip organizuojamas efektyvus siuntų pervežimas į Angliją, kad jums nekiltų nereikalingų rūpesčių.

Svarbiausia suprasti, kad „greitas“ ir „patikimas“ šiuo atveju nėra vienas kito priešingybės. Greitas pervežimas be patikimumo – tai loterija, o patikimas be greičio – neišvengiamas nuostolis. Tik subalansuojant šiuos dvi elementus ir suprantant naujųjų muitinės taisyklių niuansus, galime pasiekti puikų rezultatą. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums susiorientuoti logistikos pasaulyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kaip „Brexit“ paveikė siuntų pervežimą į Angliją ir ką tai reiškia man?

Tai bene dažniausiai klausimas, kurį girdžiu nuo 2021-ųjų sausio 1-osios dienos. Iš esmės „Brexit“ panaikino muitų sąjungą tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Anksčiau siunta važiuodavo be sustojimų, kaip važiuojant iš Vilniaus į Kauną. Dabar tai tarptautinė siunta, kuri turi kirsti trečiosios šalies sieną.

Praktiškai tai reiškia, kad kiekviena siunta, net ir mažiausia dovanėlė draugui, turi būti deklaruojama. Jums reikės pateikti prekių deklaraciją (angliškai vadinamą Customs Declaration), nurodyant siuntos turinį, vertę ir kilmę. Be to, atsirado papildomi Mokesčiai – importo PVM (Pridėtinės vertės mokestis) ir galimas celnis (muitas), priklausomai nuo prekių tipo. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, profesionalios logistikos kompanijos šiuos procesus automatizavo, todėl klientui tai dažniausiai reiškia tik tikslesnį duomenų pateikimą.

2. Kokius dokumentus reikia parengti siuntant krovinius į Angliją?

Dokumentų tvarka yra „aukstinė“ sėkmės pervežime. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo kvitas (CMR), jei krovinys vežamas keliu, arba aviacinis bilietas (AWB), jei skraidinamas. Tačiau dėl muitinės svarbiausias yra komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice).

Ši sąskaita turi būti pateikta anglų kalba. Joje turi būti nurodytas išsiuntėjas ir gavėjas (pilnas adresas ir kontaktai), detalus prekių aprašymas (kas tai yra, medžiaga, paskirtis), prekių kodas pagal HS kodifikatorią (TN VED kodas), prekių vertė, svoris ir šalies kilmės kodas (pvz., LT). Jei siunčiate ne naujas prekes, būtina nurodyti, kad jos yra „naudotos“ ir jų vertė (rinktinė vertė). Trūkstamas arba neteisingai užpildytas komercinis invoice – tai dažniausia vėlavimų priežastis.

3. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Lietuvos į Angliją?

Laiko框架as priklauso nuo pasirinkto pervežimo būdo, tačiau esant gerai organizuotai logistikai, standartinis kelių transporto pervežimas trunka apie 3–5 darbo dienas. Tai apima važiavimą per Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, keltuvą per Lamanšą ir galutinį pristatymą Anglijos viduje.

Reikia skirti „tranzito laiką“ nuo galutinio pristatymo termino. Kartais siunta gali pasiekti Anglijos uostą ar terminalą per 2 dienas, tačiau muitinės išbraižymas (customs clearance) gali užtrukti papildomai 12–24 valandas, o jei dokumentuose yra klaidų – ir ilgiau. Aviacinis pervežimas gali būti atliekamas per 1–2 dienas, tačiau jis žymiai brangesnis ir taikomas labai skubioms siuntoms. Mano patirtis rodo, kad kelių transportu yra optimaliausias balansas tarp greičio ir kainos didžiajai daliai krovinių.

4. Ar galiu siųsti maisto produktus ar gyvūnus į Angliją?

Tai labai atsakingas klausimas. Po „Brexit“ Jungtinės Karalystės maisto saugos standartai tapo griežtesni ir atskirti nuo ES standartų. Asmeninėms siuntoms yra griežtai apribota galimybė vežti mėsą, pieno produktus ir kt. iš ES šalių į JK. Paprastai leidžiama vežti tik labai mažus kiekius (pvz., miltelių kūdikių maistą ar specialią medicininę maistą) asmeniniam vartojui, tačiau reikalaujami specialūs sertifikatai.

Jei kalbame apie komercinę prekybą maistu, tai reikalauja Veterinarinio pažymėjimo ir oficialaus importo leidimo. Be šių dokumentų siunta bus sunaikinta pasienyje, o siuntėjas gali gauti baudą. Gyvūnų pervežimas taip pat yra griežtai reguliuojamas – reikia mikroschemos, pasų ir skiepų pažymėjimų, o vežti gali tik licencijuoti pervežėjai. Mano patarimas: prieš siunčiant maistą ar gyvūnus, visada pasikonsultuokite su brokeriu, kad išvengtumėte skaudžių nuostolių.

5. Kaip formuojasi siuntos kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimasis nėra paslaptis, tačiau klientai dažnai pamiršta kai kuriuos komponentus. Pagrindinės kainos dalys yra: transportavimo mokestis (priklauso nuo atstumo ir kuro kainų), muitinės išbraižymo mokestis (už dokumentų apdorojimą) ir mokesčiai valstybei (importo PVM ir muitas).

Taip pat svarbu atsižvelgti į svorį ir tūrį. Logistikoje galioja „volumetrinio svorio“ principas. Jei siunta didelė, bet lengva (pvz., pagalvės), mokėsite už tai, kiek vietos ji užima sunkvežimyje, o ne už fizinį svorį. Prie kainos taip pat gali būti pridėti papildomi mokesčiai už pristatymą „iki durų“ (jei gatvės yra siauros ar sunkiai pasiekiamos sunkvežimiui) arba už krovos darbus. Visada klauskite, ar kaina yra galutinė („all inclusive“), ar numatyti papildomi mokesčiai gavėjo pusėje Anglijoje.

6. Kas yra EORI kodas ir ar jis man būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas – tai unikalus identifikavimo numeris, kuris būtinas bet kokiai prekybinei veiklai su ES šalimis (ir tuo pačiu su Anglija, kai ji buvo ES nare, tačiau dabar situacija šiek tiek pasikeitė). Nors Anglija jau ne ES, dauguma sistemų vis dar remiasi šia koncepcija.

Jei esate verslininkas ir siunčiate prekes į Angliją pardavimui, jūsų įmonė turi turėti Lietuvos EORI kodą (jis prasideda raidėmis LT). Be to, jei Anglijoje esantis gavėjas registruotas PVM mokėtoju, jis taip pat turi turėti savo JK EORI (arba dabar vadinamą GB EORI) kodą. Asmenims, siunčiantems dovanas ar nekomercines siuntas, EORI kodas dažniausiai nereikalingas, tačiau visada reikia nurodyti savo asmens kodą arba paso numerį deklaracijoje. Be EORI kodo krovinys gali būti užstrigęs muitinėje neribotą laiką.

7. Kas atsitinka, jei siunta pasiklysta arba sugenda?

Tai nemaloni, bet reali galimybė. 20 metų patirtis mokė mane vieno: visada apsisaugokite draudimu. Dauguma klientų mano, kad pervežėjas atsako už viską, tačiau pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR konvencija), pervežėjo atsakomybė dažnai yra ribota (pvz., iki 8,33 SDR vienam kilogramui – tai apie 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką, ši suma nepadengs nuostolio.

Todėl būtina sudaryti krovinio draudimo sutartį. Jei siunta sugenda arba dingsta, reikia nedelsiant pranešti pervežėjui ir užpildyti žalos aktą (protokolą). Profesionali kompanija padės surinkti visus įrodymus (nuotraukas, dokumentus) ir padės gauti draudimo išmoką. Svarbiausia – tikrinti siuntos būklą priimant ją. Jei pastebėjote pažeidimą, jį užfiksuokite dokumentuose dar prieš pasirašant pristatymo vekselį, kitaip bus sunku įrodyti, kad žala padaryta pervežimo metu.

8. Kokias prekes draudžiama arba apribota vežti į Angliją?

Be maisto produktų, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, yra ir kitų apribojimų. Į Angliją negalima vežti: * Ginklų ir amunicijos be specialių leidimų. * Narkotikų ir psichotropinių medžiagų. * Padirbtų prekių. * Kai kurių augalų ir sėklų (be fitosanitarinių sertifikatų). * Dangerous goods (ADR) – degiosios, sprogstamosios, nuodingosios medžiagos be specialios paruošimo ir dokumentacijos.

Taip pat yri apribojimų dėl alkoholio ir tabako gaminių kiekio asmeniniam naudojimui. Jei siunčiate didesnį kiekį, gali būti įtarimas, kad tai prekybinis krovinys, ir bus taikomi aukštesni muitai. Prieš siunčiant ką nors nestandartinio, visada patikrinkite JK vyriausybės (GOV.UK) tinklalapio sąrašus arba pasiklauskite savo logistikos vadybininko.

9. Kas yra „Incoterms“ ir kuris šablonas geriausiai tinka siuntimui į Angliją?

Incoterms (International Commercial Terms) – tai tarptautiniai prekybos taisyklių šablonai, kurie apibrėžia atsakomybes tarp pirkėjo ir pardavėjo. Dažniausiai naudojami siunčiant į Angliją yra: * EXW (Ex Works) – pirkėjas pasiima prekes iš pardavėjo sandėlio ir moka visus išlaidas. Tai patogu pardavėjui, bet pirkėjas turi turėti savo logistikos partnerį Lietuvoje. * FOB (Free On Board) – dažniau naudojamas jūrų transportui, bet taikomas ir bendrai, reiškia, kad pardavėjas atsako už prekes iki jų įkėlimo į transportą. * DAP (Delivered at Place) – vienas populiariausių. Pardavėjas pristato prekes į nurodytą vietą Anglijoje, bet neatsiskaito už importo mokesčius. * DDP (Delivered Duty Paid) – „idealus“ variantas gavėjui Anglijoje. Pardavėjas sumoka už viską: transportą, muitinę, mokesčius. Siunta atkeliauja į gavėjo rankas be jokių papildomų reikalavimų.

Pasirinkdamas tinkamą Incoterms kodą, jūs aiškiai pasakote, kas moka už keltą, kas moka už muitinę ir kas atsako už riziką kelionės metu. Mano patirtis rodo, kad DDP dažniausiai išvengia nesutarimų, tačiau jis brangesnis pardavėjui.

10. Kaip sekti siuntos judėjimą ir ar tai tikslu?

Dabar, gyvenant technologijų amžiuje, siuntų sekimas yra standartas. Kai pasirašote sutartį su pervežėju, turėtumėte gauti sekimo numerį (tracking number) arba prisijungimus prie transporto valdymo sistemos.

Modernūs sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, o muitinės procesai yra elektronizuoti. Sistema rodo, kada siunta buvo paimta, kada ji pasiekė terminalą Anglijoje, kada buvo pateikta muitinės deklaracija ir kada ją patvirtino (arba reikalauja papildomų dokumentų). Tačiau nepamirškite, kad duomenys gali būti atnaujinami su nedideliu uždelsimu (pvz., 1–2 valandos). Jei matote, kad siunta „užstrigo“ vienoje vietoje ilgiau kaip 24 valandas, nedelskite susisiekite su logistikos kompanija – dažniausiai tai reiškia, kad muitinėje reikalingas jūsų arba gavėjo įsikišimas (pvz., mokėjimo patvirtinimas).

Išvada

Siuntų pervežimas į Angliją šiandien yra procesas, kuris reikalauja daugiau dėmesio nei anksčiau, tačiau jis visiškai valdomas. Po „Brexit“ susiformavo nauji standartai, kuriuos priėmę ir supratę, galime pasiekti maksimalaus efektyvumo. Raktas į sėkmę yra ne tik pasirinkti brangiausią pervežėją, bet ir pasiruošti: teisingai užpildyti dokumentai, tikslios prekės apibūdinimai ir supratimas apie atsakomybių pasiskirstymą.

Mano dviejų dešimtmetių patirtis šioje srityje sako, kad dauguma problemų kyla ne iš techninių trūkumų, o iš informacijos stokos arba netikslumo. Klientai, kurie aktyviai bendrauja su savo logistika, klauso patarimų ir laiku pateikia duomenis, visada gauna savo siuntas laiku ir be jokio streso. Anglija išliea viena svarbiausių prekybos partnerių, ir su tinkamu požiūriu kely tarp Lietuvos ir JK gali tapti ne tiesiog maršrutas, o patikimas verslo augimo variklis. Pasitikėkite profesionalais, rūpinkitės dokumentų kokybe, ir jūsų siuntos pasieks paskirtį taip greitai ir patikimai, kaip ir įsivaizdavote.