Siuntų ir krovinių vežimas kartu su keleiviais iš UK: Visas vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė neatspausdintam. Ryšiai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos visada buvo intensyvūs, tačiau po „Brexit“ ir pandemijos situacija šiek tiek pasikeitė. Tūkstančiai lietuvių gyvena ir dirba Anglijoje, o kasdien keliauja tarp šalių ne tik dėl verslo, bet ir dėl asmeninių reikalų. Kartais tai yra paprastas vizitas pas artimuosius, tačiau dažnai kartu su keleiviu keliauja ir norimas pervežti turtas – nuo mažų siuntų iki didelių krovinių, kurie nebetelpa į standartinį lagaminą.

Būtent šioje nišoje ir atsiranda speciali paslauga – siuntų bei krovinių vežimas kartu su keleiviais iš UK. Tai ne paprastas taksi, bet ir ne pilnavertis sunkvežimis. Tai tarpinis variantas, apjungiantis patogumą, greitį ir ekonomiškumą. Šioje straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsinu, kaip ši sistema veikia iš vidaus, kokie yra teisiniai aspektai ir ką tiksliai reikia žinoti klientui, norinčiu saugiai ir efektyviai pervežti savo daiktus iš Anglijos į Lietuvą (ir atgal). Mes aptarsime viską – nuo kainos formavimo iki muitinės procedūrų, kad jūsų kelionė ir siunta būtų be rūpesčių.

Šiandienos rinkoje pasiūlas yra gana didelė, tačiau ne visi vairuotojai ar ekspeditoriai dirba pagal tą pačią kokybės standartą. Kaip ekspertas, visada turiu omenyje, kad pagrindinis tikslas yra ne tik pristatyti krovinį iš taško A į tašką B, bet užtikrinti, kad klientas būtų ramus, o jo turtas – apsaugotas. Todėl šiame vadove mes gilinsimės į detales, kurios dažnai lieka už uždarų durų, tačiau lemia sėkmingą pervežimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra siuntų ir krovinių vežimas kartu su keleiviais ir kaip tai skiriasi nuo įprastų kurjerių paslaugų?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne be reikalo. Standartinės kurjerių paslaugos, tokios kaip „DPD“, „FedEx“ ar „TNT“, turi griežtas taisykles ir ribojimus – jie dažniausiai priima tik standartinius dydžius siuntas (pvz., iki 30 kg), o kaina už nedidelękę gali būti gana aukšta. Tuo tarpu siuntų vežimas kartu su keleiviais (dažnai vadinamas „autopliusu“ arba ekspedijavimu) yra daug lankstesnias paslauga.

Čia mes kalbame apie krovinių mikroautobusus arba didelius keleivinius automobilius, kurie yra specialiai pritaikyti pervežti daugiau bagažo. Šios paslaugos esmė ta, kad vairuotojas (ekspeditorius) vairuoja automobilį iš UK į Lietuvą (ir atgal), o tuščia vieta automobilyje parduodama kroviniams arba papildomiems keleiviams. Skirtingai nei kurjeriai, šie vairuotojai gali pasiimti siuntas tiesiogiai iš jūsų namų durų (prieigos įrenginio) ir pristatyti giliai į Lietuvos kaimus, ten, kur didieji logistikos gigantai nevyksta.

Be to, ši paslauga leidžia pervežti neįprastus daiktus: baldus, techniką, dviračius, netgi mažus gyvūnus (jei tai numatyta taisyklėse). Tai yra asmeninis požiūris. Kai aš kalbu apie šią paslaugą, aš turiu omenyje sprendimą, kai keleivis gali keliauti kartu su savo daiktais, kas yra ypatingai svarbu, jei reikia pervežti brangų turtą arba jei asmeniškai norite prižiūrėti krovinio iškrovimą.

2. Ar šis pervežimo būdas yra legalus ir kokie dokumentai turi būti užpildyti?

Absoliučiai legalus, tačiau čia yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Profesionalus, ilgai rinkoje dirbantis ekspeditorius visada veikia pagal tarptautinius krovinių pervežimus reglamentuojančius susitarimus. Pagrindinis dokumentas, kuris turi būti sudarytas, yra CMR sąskaita-faktūra (CMR waybill). CMR – tai tarptautinės krovininio transporto sutarties forma.

Jei vairuotojas jus veža kartu su kroviniu, jis privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir draudimą. Jei tai yra komercinis pervežimas (t. y. jūs mokate už paslaugą), turi būti išduota sąskaita-faktūra. Daugelis „vėlininkų“, kurie veža „už bakštį“, šių dokumentų neturi, ir tai kelia didelę riziką klientui. Jei įvykia eismo įvykis arba sulaikymas muitinėje, be CMR dokumento įrodyti savo teises į krovinį bus beveik neįmanoma.

Taip pat svarbu paminėti keleivių draudimą. Jei jūs esate keleivis, įsitikinkite, kad transporto priemonė turi galiojantį keleivių civilinės atsakomybės draudimą, kuris galioja visoje Europos Sąjungoje (Žalės draudimas). Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė turi savus reikalavimus, tačiau patikimas pervežėjas visada turės „Green Card“ arba atitinkamą draudimo polisą, galiojantį žemyne.

3. Kaip formuojama kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas – tai ne tiesiog atstumas X kilometrų. Per savo dvidešimt metų patirtį esu nustatęs, kad kaina yra kompleksinis dydis, susidedantis iš kelių komponentų. Pirmiausia, tai kuro kaina. Kuro kainos svyruoja, ir ilgos trasės (UK – Lietuva yra apie 2000–2500 km viena kryptimi) reiškia, kad kuro sąnaudos sudaro didžiąją dalį kainos.

Antra, keltų kaina. Kelionė per Lamanšą (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk) kainuoja ne mažai. Vairuotojas turi įsigyti bilietus sau ir, jei reikia, kroviniui (priklausomai nuo automobilio aukščio). Šios išlaidos padalinamos per visus keleivius ir krovinius tame reise.

Trečia, laikas ir darbo užmokestis. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą – jis turi poilsio laikus. Kelionė paprastai trunka 2–3 dienas viena kryptis. Į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, mokesčiai už važiavimą per mokesčius imamas tiltus (pvz., Severno tiltas UK arba tuneliai Prancūzijoje/Vokietijoje).

Galiausiai, krovinio dydis ir svoris. Jei jums reikia pervežti tik kelias dėžutes, kaina bus mažesnė. Jei reikia pervežti sofą, kuri užima pusę bako, kaina bus didesnė, nes vairuotojas neteks galimybės pasiimti kitų, mažesnių siuntų. Taigi, kaina dažnai skaičiuojama už vietą krove (pvz., už vieną „europalečio“ paletę vietą arba už vieną kėdę keleiviui).

4. Kaip „Brexit“ paveikė siuntų vežimą iš UK ir ar reikia eiti į muitinę?

„Brexit“ sukėlė daug chaoso, tačiau dabar, praėjus keletui metų, sistema jau stabilizavosi, tačiau reikalavimai tapo griežtesni. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, todėl prekių judėjimas buvo laisvas. Dabar, išvykstant iš UK ir įvažiuojant į ES (pvz., į Prancūziją ar Belgiją), turi būti pateikiami muitinės dokumentai.

Jei pervežate asmeninius daiktus, kurie naudojami ir nėra skirti prekybai (pvz., perkamas baldas namams, seni drabužiai, dovanos), dažniausiai taikomas nulinis muito tarifas, tačiau vis tiek reikia deklaruoti, kad tai nėra komercinė siunta. Vairuotojas turi turėti sąrašą (inventorių) su prekių pavadinimais ir apytikslia verte.

Jei pervežami nauji daiktai, skirti parduoti (pvz., internetinės parduotuvės siuntos), tai jau yra prekybinis importas. Tokiu atveju reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification system), importo mokesčiai (PVM ir galimas muitas). Patirtis rodo, kad dažniausiai problemų kyla būtent su naujų prekių deklaravimu – klientai dažnai bando nurodyti, kad tai „naudoti daiktai“, norėdami išvengti mokesčių, tačiau muitinės tarnybos tai tikrina labai griežtai.

Svarbu: vairuotojas nėra muitinės brokeris. Jis gali padėti pateikti dokumentus, tačiau atsakomybė už teisingą duomenų pateikimą lieka ant siuntėjo (siuntos gavėjo) pečių.

5. Kokius daiktus draudžiama vežti ir kodėl?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas saugumo sumetimais. Yra daiktų, kurie yra griežtai draudžiami arba griežtai reguliuojami. Pirmiausia, tai pavojingos medžiagos. Sprogmenys, degiosios medžiagos (dideliais kiekiais), aerozoliai – viskas tai turi būti deklaruojama ir tinka tik specialioms transporto priemonėms su ADR sertifikatu. Paprastas krovinių mikroautobusas neturi teisės vežti, pavyzdžiui, 20 kanistrų su benzinu.

Antroje vietoje – maisto produktai ir gyvūnai. Po „Brexit“ į ES neleidžiama įvežti mėsos ir pieno produktų iš UK (asmeniniam vartojimui), išskyrus labai mažus kiekius (pvz., vienas sumuštinis skrydžiui). Muitinės tarnybos Prancūzijoje labai dažnai tikrina šaldytuvus ir automobilių bagažines, o radę neleistiną maistą, jį konfiskuoja ir baudžia vairuotoją.

Taip pat draudžiama vežti narkotikus, ginklus (be specialių leidimų), padirbtus prekes. Kaip ekspertas, visada patariu klientams iš anksto pateikti sąrašo planą. Jei abejojate dėl kokio nors daikto (pvz., vaistų, kurių nereceptu nėra, arba brangių alkoholinių gėrimų kiekio), visada geriau pasikonsultuoti su vairuotoju iš anksto. Gera nuomonė ir sąžiningumas išgelbės jus nuo didelių rūpesčių sienos kirtimo metu.

6. Kaip reikia pakruoti siuntas, kad jos nepažeistų kelionės metu?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Per 2000 kilometrų kelysią kelią automobilis patiria vibracijas, staigius stabdymus ir posūkius. Jei dėžėje yra tuščia vieta, jos turinys gali susilaužyti.

Visada rekomenduoju: 1. Kokybiškos dėžės: Nenaudokite senos, drėgnos kartonos. Ji gali sugriūti po kito dėžės svorio. 2. Užpildymas: Tarp daiktų ir dėžės sienelių turi būti putplasčio, burbuliukų plėvelės arba suspausto popieriaus. Daiktai neturi judėti viduje. 3. Klijai ir juosta: Uždarykite dėžes stipria pakavimo juosta, o jei dėžė sunki – apklijuokite jas visą perimetrą. 4. Etiketės: Ant kiekvienos dėžės turi būti etiketės su jūsų vardu, telefono numeriumi ir pristatymo adresu (Lietuvoje). Nerašykite tiesiog „Lietuva, Vilnius“ – parašykite pilną adresą. Jei dėžė dingusi kelyje (kas nutinka retai, bet įvyksta), kontaktiniai duomenys leis greitai ją susirasti.

Jei pervežate baldus, jie turi būti išvynioti (nuimti kojas, jei įmanoma) ir apvynioti į burbuliukų plėvelę, o po to į storių kartoną arba specialią baldų uždangalą. Niekada neleiskite vairuotojui užkrauti neapsaugotų baldų – jie gali įrėžti kitus keleivių daiktus arba patys būti pažeisti.

7. Kiek trunka kelionė ir kokie yra pristatymo laikai?

Standartinis kelionės trukmės laikas nuo Londono (arba kitų didžiųjų UK miestų) iki Vilniaus yra apie 2–3 dienas. Tačiau čia reikia atsižvelgti į keletą faktorių. Vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (pvz., 45 minučių po 4,5 valandų vairavimo), taip pat jis turi naktį praleisti poilsio (9 arba 11 valandų). Tai neleidžia nuvažiuoti maršruto be sustojimų.

Taip pat įtakos turi keltų laikai. Jei keltas vėluoja dėl blogo oro ar techninių priežiūrų, tai visą grafiką stumia pirmyn. Be to, jei maršrute yra daug siuntų, kurias reikia iškrauti įvairiuose miestuose (pvz., Londonas – Peterborough – Londonas Luton – tada Kenterberis – Prancūzija – Vokietija – Lenkija – Lietuva), tai gali prailginti pristatymą jums konkrečiai vienai ar dviem dienoms.

Profesionalus ekspeditorius visada iš anksto pateiks apytikslę grafiko schemą. Jei jums skubia, reikia pasirinkti tiesioginio pervežimo variantą (kai vairuotojas važiuoja tiesiai į jūsų miestą be sustojimų kitiems klientams), tačiau tai paprastai kainuoja brangiau. Jei skubėti nereikia, galite sutaupyti pasirinkdami „kolektyvinį“ reisą.

8. Kas atsitinka, jei krovinys paslydo arba sugenda? Kokie yra draudimo niuansai?

Tai yra nemaloniausia situacija, su kurią susiduriama, tačiau apie ją būtina kalbėti atvirai. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra ribota. Dažniausiai tai apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą krovinio svorio. Tai reiškia, jei sugenda 10 kg sveriantis kompiuteris, kurio vertė 1000 eurų, pagal standartinę atsakomybę gausite labai mažą kompensaciją.

Todėl, jei pervežate brangų turtą (elektronika, juvelyriniai dirbiniai, meno kūriniai), būtina apsirūpinti papildomu krovinio draudimu. Prieš išvykdami, klauskite pervežėjo, ar jo draudimas dengo „visą vertę“ (All risk). Jei ne, galite tai padaryti patys savo draudimo brokerio paslaugomis.

Svarbiausia nuostata: niekada nepasirašykite CMR dokumento su pastaba „be pastabų“, jei nepatikrinote krovinio būklės. Kai vairuotojas atveža siuntą, jūs turite teisę ir pareigą atidaryti dėžes (bent tas, kurios atrodo pažeistos) iškart. Jei pastebėjote pažeidimus, juos turi būti užrašyti į CMR protokolą. Jei pasirašote ir tik namuose rastumete sulaužytą televizorių, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją, nes dokumentuose buvo nurodyta, kad krovinis priimtas geros būklės.

9. Kaip pasirinkti patikimą vairuotoją ar ekspedijavimo kompaniją?

Rinkoje gausu pasiūlymų, ypač socialiniuose tinkluose (Facebook grupėse), tačiau kaip ekspertas patariu būti itin atsargiam. Žemiau pateikiu patikrinimo sąrašą:

• Atsiliepimai: Ieškokite ne tik grupėse, bet ir Google Maps, „Trustpilot“ arba kituose nešališkuose šaltiniuose.
• Ilgaamžiškumas: Kompanija, kuriai daugiau nei 5–10 metų, tikėtinai yra patikimesnė negu naujai atsiradęs „vieno vairo“ projektas.
• Profesionalumas: Skambinkite arba rašykite. Klauskite apie dokumentus (CMR), draudimą, muitinės taisykles. Jei atsakymai yra „viskas bus gerai“, „nebijok“, „mes važiuojam jau 100 kartų“, tai yra signalas. Tikrasis ekspertas aiškiai paaiškins procesą.
• Sutartis: Ar jie išrašo sąskaitą-faktūrą? Ar turi juridinį statusą? Jei dirbate su asmeniu, kuris neturi įmonės, jūs neturite jokios garantijos.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie bendrauja. Ar laiku atvyksta? Ar atsiuntė jūsų daiktų nuotraukas, kai jie buvo užkrauti? Šios smulkmenos rodo požiūrį į darbą.

**10.