Saugūs ir patikimi vežimai į Anglją ir atgal: Eksperto vadinas be nereikalingų rūpesčių

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbu tarptautinių krovinių pervežimo srityje, ir galiu pasakyti viena: maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo specialus. Anksčiau mums trukdydavo tik geografija – Baltijos jūra ir giliųjų keleivių keltų grafikai. Tačiau paskutiniai metai, ypač po „Brexit“, viską iš esmės pasukė aukštyn kojomis. Dabar tai ne tik fizinis nuotolis, kuris sudaro apie 2000 kilometrų viena kryptimi, bet ir sudėtingas biurokratinių procedūrų labirintas.

Klientai dažnai pasigaudo galvas, kai kalbame apie dokumentus, EORI kodus, muito deklaracijas ar importo PVM procedūras. Jų nerimas visiškai suprantamas – jūs norite, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą laiku, būtų saugios ir, svarbiausia, kad jums nereikėtų tapti muitinės ekspertu per naktį. Čia įsijaučia mūsų, kaip profesionalių logistikos partnerių, vaidmuo. Mūsų tikslas – pasiūlyti ne paprastą transportą, o sprendimą, kuris užtikrina, kad jūsų verslas nebuvo stabdomas sienose.

Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subrangos vežimai į Angliją ir atgal vyksta šiandien. Mes aptarsime ne tik techninius dalykus, bet ir tai, kaip užtikrinti maksimalų saugumą ir pasitikėjimą. Nuo to, kaip teisingai supakuoti krovinią, iki to, ką daryti, jei įvyko nesklandumas – čia rasite viską, ko reikia žinoti, kad jūsų siunta būtų patikima.

Rinktis logistikos partnerį šiame maršrute reiškia rinktis ramybę. Kai kiti rūpinasi tik vairuotojo darbo laiku, mes stebime visą grandinę: nuo sandėlio Klaipėdoje iki paskutinio mylios Anglijos provincijoje. Supraskime, kaip tai veikia iš vidaus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie dokumentai būtini legaliam ir greitam krovinių pervežimui į Angliją po „Brexit“?

Tai, turbūt, dažniausiai klausiamas klausimas, ir teigiamai atsakyti į jį – būtina norint išvengti didelių problemų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekviena siunta, netgi mažiausia pašto siuntkla, praeina muitinės kontrolę.

Pirmiausia ir svarbiausia – tai prekių prekybos dokumentas (CMR). Jis yra pagrindinis sandoris tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Antra, bet ne mažiau svarbu – komercinė invoice (Commercial Invoice). Be šio dokumento, kuris turi būti pateiktas angliškai ir bent dviem kopijomis, krovinys nebus išleistas iš Lietuvos muitinės ir nebus įleistas į JK. Invoicėje turi būti nurodytos tikslios prekių specifikacijos, svoris, bruto vertė, prekių kodai (HS kodai) ir Incoterms sąlygos (pvz., EXW, FCA, DAP).

Be to, būtinas EORI numeris. Jis privalomas tiek siuntėjui iš Lietuvos, tiek gavėjui Anglijoje. Jei gavėjas neturi JK EORI numerio, muitinė neleis atlikti importo deklaracijos, o tai reiškia, kad krovinys užstrigs uoste arba pasienio punkte. Kartais reikalingi ir specialūs leidimai (pvz., maisto produktams, gyvūnams ar cheminei medžiagai), todėl visada rekomenduoju iš anksto pasitikslinti prekių kategoriją. Mūsų patirtis rodo, kad kruopštus dokumentų paruošimas iš anksto sumažina pristatymo trukmę vidutiniškai 1–2 dienas.

2. Kiek trunka krovinių pristatymas į Angliją ir atgal į Lietuvą?

Standartinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kiek yra krovinio (ar tai dalinis krovinys, ar pilna sunkvežimio mašina), tačiau vidutiniškai kalbant apie dalinius krovinius (part loads), tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Fizinis važiavimas nuo Vilniaus iki Londono užima apie 28–30 valandų vairuotojo darbo laiko. Tačiau logistikoje svarbiausia ne tik greitis kelias, bet ir kitos procedūros. Svarbiausias „butelio kaklelis“ yra Lamanšo sąsiauris perėjimas. Dažniausiai naudojame keltą iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) arba Eurotunelį. Keltų laukimas gali trukti nuo 1 valandos iki net kelių valandų priklausomai nuo perkrovos ir sezoninio sukrečiamojo.

Taip pat reikia skirti laiką muitinėms. Anglijoje importo procedūros dažnai atliekamos vairuotojui laukiant uoste arba tiesiogiai prie sandėlio vartų, naudojant „Clearance at Frontier“ arba „Inland Clearance“ metodus. Jei dokumentai yra tvarkingi, išlaidžiama valanda ar dvi. Jei trūksta duomenų – tai gali užtrukti ilgiau. Grįžtant į Lietuvą, procesas analogiškas, tačiau Lietuvos muitinė dažnai dirba labiau automatizuotai, todėl eksportas iš Anglijos kartais vyksta sklandžiau, jei nėra papildomų patikrinimų. Renkantis vežėją, visada klauskite apie realų, o ne teorinį tranzito laiką.

3. Kaip apskaičiuojamas krovinių vežimo kainos ir kodėl ji svyruoja?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose – tai sudėtinga lygtis. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo distancijos, tačiau tai tik maža dalis. Pagrindiniai komponentai yra: degalai, muitinės tarpininko paslaugos, keltų bilietai ir vežimo rūšis.

Degalų kaina pasaulyje nuolat svyruoja, ir tai tiesiogiai paveikia freights (pervežimo) kainas. Taip pat yra sezoniniai svyravimai: prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią pakyla paklausa, todėl kainos gali šokti net 20–30 proc. Vienas brangiausių komponentų šiame maršrute – keltas. Bilietas į Angliją (tiesioginis) kainuoja gerokai brangiau nei vidutinis keltas Skandinavijos kryptimis.

Be to, po „Brexit“ atsirado privalomas muitinės tarpininkavimo mokestis. Kiekvienai siuntai reikia pateikti eksporto ir importo deklaracijas. Mūsų įmonėje tai įtraukiama į galutinę kainą, kad klientas nebūtų staigiai nustebintas papildomų sąskaitų. Taip pat įtakos turi krovinio specifika – ar jis talpina standartinę europaletę (1,2m x 0,8m), ar tai netaisyklingas krovinius, kuris užima daugiau vietos (vadinamas „LTL“ arba „volumetric“ kroviniu). Skaidrumas čia yra raktas – patikimas vežėjas visada pateiks išsamią sąskaitą, kurioje matysite, už ką mokate.

4. Ar kroviniys yra apdraustas ir kas nutinka, jei jis pažeidžiamas kelionės metu?

Saugumas – tai mūsų prioritetas Nr. 1. Visiems kroviniams, kuriuos pervežame, taikomas privalomas CMR draudimas. Pagal tarptautines konvencijas, vežėjas atsakinga už žalą, jei krovinys buvo pasidavęs vežėjo nuosavybėnu nuo priėmimo iki išdavimo momento. Standartinė CMR atsakomybės riba yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą bruto krovinio svorio.

Tačiau praktikoje, pervežant brangius elektrinius įrenginius, mūsų patirtimi, ši suma dažnai neužtenka padengti visos žalos. Todėl, kaip ekspertas, aš visada rekomenduoju savo klientams pasidomėti papildomu visaverčiu draudimu (All Risk insurance). Mes galime jį užtikrinti per mūsų partnerius, o klientas gali apdrausti prekes ir savo vardu. Jei įvyksta avarija, gaisras ar krovinys pavagiamas (kas, tiesa sakant, šiuo metu yra retas atvejis dėl gerų apsaugos sistemų), procedūra tokia: reikia suformuoti žalos protokolą (CMR pažeidimo aktą) tiesiogiai įvykio vietoje, užfiksuoti nuotraukas ir pranešti draudikui.

Be to, saugumą užtikrina ir fizinė apsauga. Mūsų vairuotojai turi griežtas instrukcijas ne palikti mašinų be priežiūros nežinomose vietose, o kroviniai tvirtinami specialiais diržais, kurie atlaiko net staigius stabdymus. Niekada nepatarčiu taupyti ant apsaugos – geriau iš anksto pasirūpinti draudimu, nei vėliau ginčytis dėl atlyginimo.

5. Kaip vyksta muitinės procedūros eksportuojant iš Lietuvos ir importuojant į Angliją?

Procesas skiriasi priklausomai nuo to, kuriame kelyje esame. Kai išvežame krovinį iš Lietuvos, atliekame Lietuvos eksporto deklaraciją. Vairuotojas atvyksta į muitinės postą (arba naudojame elektroninę sistemą „Nemokamas Eksportas“), pateikia CMR ir invoice. Gavęs Išlygą (MRN kodą), vairuotojas gali važiuoti toliau į uostą.

Atvykus į Angliją, prasideda sudėtingesnė dalis – JK importas. Anglijos muitinė (HMRC) reikalauja importo deklaracijos. Ji gali būti pateikta iš anksto, prieš atvykstant mašinai (taip vadinamas „pre-lodgement“ metodas), kas gerokai pagreitina procesą. Kai mašina atvyksta į Britų salą, sistema automatiškai patvirtina deklaraciją (jei visi duomenys teisingi), ir vairuotojas gali važiuoti į gavėjo sandėlį.

Svarbu atkreipti dėmesį į PVM (VAT). Dėl „Brexit“ prekybos tarp ES ir JK nebelaikoma vidine prekyba, todėl atsiranda importo PVM mokėjimas. Tačiau dauguma JK įmonių naudojasi „Postponed VAT Accounting“ sistema, kai importo PVM mokėjimas atidėliojamas ir apskaitomas mokesčių deklaracijoje, o ne mokamas tiesiogiai pasienyje. Tai reiškia, kad mūsų klientams Anglijoje nereikia išleisti grynųjų pinigų iš karto, kas labai palengvina pinigų srautus. Viskas šį procesą valdo mūsų partneris muitinės tarpininkas Anglijoje, kuris su mūsų Lietuvos komanda dirba kaip viena mechanizmas.

6. Kokius krovinius galima vežti, o kokie yra griežtai draudžiami?

Nors sunkvežimiai gali pervežti beveik viską, egzistuoja aiškus draudžiamųjų prekių sąrašas, kurį nustato tiek tarptautinės konvencijos, tiek vietinės įstatymai. Be abejo, griežtai draudžiama pervežti narkotikus, ginklus (be specialių leidimų), psichotropines medžiagas, kenksmingus atliekas be specialios licencijos.

Taip pat reikia būti atsargiems su maisto produktais ir gyvūnais. Anglija turi vieną griežčiausių sanitarinių veterininių (SFVS) kontrolių pasaulyje siekiant apsaugoti savo gyvulininkystę nuo ligų. Jei norite vežti mėsą, pieno produktus ar vaisius į Angliją, būtina turėti specialius sveikatos sertifikatus. Be jų, krovinys bus konfiskuotas ir sunaikintas pasienyje, o savininką gali laukti didelės baudos.

Daugelis klientų klausia apie asmeninius daiktus (pvz., kilnojantis iš Lietuvos gyventi į Angliją). Tai įmanoma, tačiau tam taikomas „Transfer of Residence“ režimas, leidžiantis atsisakyti importo mokesčių, jei asmuo gyveno užsienyje daugiau nei 12 mėnesių. Visada rekomenduoju konsultuotis dėl specifinių prekių, tokių kaip alkoholis ar tabakas, nes juos reguliuoja griežti kvotų apribojimai. Geriau klausti iš anksto nei rasti savo krovinį užblokuotą.

7. Kas yra „groupage“ arba dalinis krovinys, ir kada jis naudingas?

„Groupage“ (lietuviškai – grupinis vežimas arba dalinis krovinys) tai metodas, kai vienoje sunkvežimio mašinio (puspriekabyje) vežami kelios skirtingų klientų siuntos. Tai viena populiariausių paslaugų maršrutuose į Angliją, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (SME), kurios neturi pakankamai prekių, kad užpildytų visą sunkvežimį.

Kada tai naudinga? Tada, kai jūsų krovinys svyruoja nuo 1 iki 15 europalečių. Užsakyti pilną sunkvežimį (FTL) 3 paletes būtų neproporcingai brangu. Groupage sistemoje jūs mokate tik už užimamą erdvę (tūrį arba metrus). Tai ekonomiškas sprendimas, leidžiantis sutaupyti iki 50–70 proc. suma lyginant su individualiu reisu.

Kaip tai veikia praktiškai? Mūsų vairuotojas surenka siuntas iš įvairių Lietuvos (arba Lenkijos, Latvijos) siuntėjų, suburia juos į centriniame sandėlyje (konsolidacijos sandėlyje), užtikrindamas, kad kroviniai vienas kito nepažeistų, ir važiuoja į Angliją. Ten atvirkščiai – iškrauna ir paskirsto. Vienintelis trūkumas – šiek tiek ilgesnis pristatymo laikas, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas mašinos kiekis, ir vairuotojas sustoja pas kiekvieną gavėją. Tačiau dėl kainos ir efektyvumo tai dažnai geriausias pasirinkimas.

8. Kaip vyksta krovinio sekimas ir ryšys su vairuotoju?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų ir GPS eros, klientai tiesiog laukdavo skambučio. Šiandien situacija kitokia. Pasitikėjimas grindžiamas informacija. Naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums ir klientui matyti mašinos vietovėjį realiu laiku.

Klientui suteikiame prisijungimo nuorodą arba siunčiame nuorodas, kur jis gali pamatyti, kur jo krovinys yra. Tačiau technologijos technologijomis, o asmeninis ryšys visada svarbiausias kritinėmis situacijomis. Mūsų vairuotojai turi daugiausia kalbų mokančių dispečerių palaikymą 24/7.

Jei atsiranda nesklandumas (pvz., vairuotojas negali rasti gavėjo sandėlio adresą arba reikalingas papildomas manevras), dispečeris nedelsdamas susisiekti su klientu. Aš visada sakau savo klientams: „Jums nereikia skambinti vairuotojui, jei jis vairuoja – tai saugos pažeidimas. Skambinkite mums, o mes pasirūpinsime viskuo.“ Taip užtikrinama ne tik krovinio, bet ir eismo saugumas. Be to, anglų kalbos žinios yra būtinas šio maršruto vairuotojams, nes komunikacija su JK pareigūnais ar uosto darbuotojais turi būti sklandi.

9. Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti krovinį arba nėra vietos sandėlyje?

Tai, deja, nėra retas atvejis, ir per 20 metų patirties su tokiomis situacijomis teko susidurti ne kartą. Jei gavėjas dėl savo kaltės (pamiršo apie atvykimą, neturi pinigų, sandėlys užimtas) atsisako priimti krovinį, prasideda „Demurrage“ (uždelsto pristatymo) ir „Detention“ (užlaikymo) laikas.

Anglijoje sandėliavimo paslaugos ir vietos stovėjimas uoste yra labai brangūs. Mūsų procedūra tokia: pirmiausia bandoma išspręsti problemą derybų keliu – mes kviečiame gavėją surasti vietą arba pakeisti pristatymo datą. Jei tai neįmanoma per 24–48 valandas, krovinys gali būti parvežtas atgal į Lietuvą arba laikinai sandėliuojamas Anglijoje.

Visos šios išlaidas (už papildomą dieną, kurį vairuotojas laukia, už sandėliavimą) privalo padengti užsakovas. Todėl, kaip ekspertas, visada įtraukiu į sutartis punkčius apie atsakomybę tokiais atvejais. Kad išvengtumėte to, rekomenduoju iš anksto suderinti pristatymo laiką su gavėju Anglijoje ir užtikrinti, kad jis turi vietos.