Saugus daiktų transportavimas iš Anglijos be rūpesčių: Pilnas eksperto vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų versle pasaulis pasikeitė nepripažįstamai, tačiau viena liko pastovi: žmonių noras gauti savo daiktus saugiai ir laiku. Dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip keitėsi maršrutai, kaip atsirado nauji muitinės reikalavimai, ir, svarbiausia, kaip kiekvienas siuntimo procesas gali tapti tikru košmaru, jei nebus tinkamai suplanuotas. Transportavimas iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės) į Lietuvą ir atvirkščiai po „Brexit“ yra tapęs sudėtingesniu, bet vis tiek labai populiariu pasirinkimu. Daugelis lietuvių gyvena Anglijoje, prekybininkai perkoda prekes iš Didžiosios Britanijos, o asmeniniai ryšiai stiprėja.

Kai kalbame apie saugų daiktų transportavimą, nekalbame tik apie vairuotojo įgūdžius ar techniškai tvarkingą sunkvežimį. Tai yra kompleksinis procesas, prasidedantis nuo jūsų kvietimo telefono ar el. paštu ir baigiantis tada, kai paskutinė dėžė išpakuota jūsų namuose. Pagrindinis kliento rūpestis visada tas pats: „Ar mano daiktai atkeliaus sveiki?“ Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsinu, kaip išvengti pavojų, ką daryti, kad muitinė neštų nemalonumų, ir kodėl profesionalumas vertinamas brangiau nei vien tik žemiausia kaina.

Esu matęs viską – nuo paprastų baldų pervežimų iki sudėtingų industrinių įrenginių logistikos. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelyje į Lietuvą visada yra jūra. Tai sukuria papildomus iššūkius: drėgmę, bangų judėjimą keltuose ir specifines keltų bilietų rezervavimo taisykles. Be to, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolė tapo standartu, o ne išimtimi. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi būti tinkamai dokumentuotas. Nepaisant šių iššūkių, su tinkama žinių ir pasiruošimo strategija, daiktų gabenimas iš Anglijos gali vykti be jokių rūpesčių. Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės jums jaustis ramiau, pavedęs savo turtą pervežėjams.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie krovinių pervežimą iš Anglijos

Šioje skiltyje suformulavau atsakymus į tuos klausimus, kurie man tekdavo girdėti daugiausia kartų per mano dvidešimt metų trukusią karjerą. Ši žinoma padės jums suprasti procesą giliau ir išvengti tipiškų klaidų.

1. Kokie dokumentai reikalingi saugiam daiktų pervežimui iš Anglijos į Lietuvą?

Dokumentacija yra pagrindas be kurio neįmanoma legaliai ir saugiai pervežti jokių daiktų. Nors sąrašas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, ar pervežate asmeninius daiktus, ar prekes, egzistuoja universalus rinkinys. Visų pirma, tai yra sąskaita-faktūra (invoice) arba prekių siuntos pareiškimas. Šiame dokumente turi būti tiksliai nurodyta: kas siunčia, kas gauna, kas yra prekių (pavadinimas, svoris, kiekis), prekių vertė ir prekių kodas (tarifinis kodas pagal TN nomenklatūrą). Be šio dokumento muitinė neleis kroviniui praeiti.

Antrasis, labai svarbus dokumentas yra vežimo taisyklės (CMR sąrašas). Tai yra tarptautinis krovinių vežimo dokumentas, kuris patvirtina sandorį tarp siuntėjo ir pervežėjo. Jis atlieka tris funkcijas: yra įrodymas, kad krovinys buvo priimtas vežti, nustato atsakomybę už krovinį ir yra pagrindas draudimo išmokai gauti (jei įvykė nukentėjo). Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., kelyje į Lietuvą po gyvenimo Anglijoje), būtinas Pirkimo-skyrymų aktas arba deklaracija, patvirtinanti, kad daiktai nėra komercinės paskirties ir kad jūsų šeima gyveno Anglijoje nustatytą laikotarpį (paprastai ne mažiau kaip 12 mėnesių), kad būtų taikoma muitų ir mokesčių atleidimo procedūra (Transfer of Residence - TOR). Jei šių dokumentų nėra arba jie užpildyti neteisingai, krovinys gali būti uždelstas muitinėje, kas sukuria papildomų kaštų ir streso.

2. Ar „Brexit“ pasikeitė krovinių pervežimo procesą ir ką tai reiškia mano siuntai?

„Brexit“ – tai didžiausias posūkis mūsų srityje per pastarąjį dešimtmetį. Iki 2021 m. sausio 1 d. Anglija buvo Europos Sąjungos dalis, o tai reiškė, kad prekės judėjo laisvai be muitinės procedūrų. Dabar situacija pasikeitė radikaliai. Anglija tapo „trečiąja šalimi“, o tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, kertantis Lamanšą, turi praeiti importo muitinės kontrolę Lietuvoje ir eksporto kontrolę Anglijoje.

Jums tai reiškia, kad reikia būti pasiruošusiam papildomiems laukimo laikams ir biurokratijai. Prieš išvežant krovinį iš Anglijos, vairuotojas arba muitinės brokeris turi pateikti eksporto deklaraciją Jungtinės Karalystės muitinei. Vėliau, atvykus į Lietuvą, turi būti pateikta importo deklaracija. Be to, jei pervežate prekes, kurios yra angliškos kilmės, g tekti mokėti PVM ir, jei taikoma, importo muitus. Tačiau jei pervežate asmeninius daiktus pagal TOR procedūrą, „Brexit“ neturėtų turėti įtakos jūsų mokesčių sumai (jie lieka nuliniai), tačiau dokumentacijos kiekis padidėja. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl pačių mokesčių, o dėl to, kad klientai nėra informuoti apie šiuos dokumentinius reikalavimus ir neatvyksta laiku pasiruošę.

3. Kaip užtikrinamas daiktų saugumas jūros pervežimo metu?

Jūros pervežimas (keltu per Lamanšą) yra vienas pavojingiausių etapų visame maršrute. Nors keltai yra dideli ir stabilūs, jūra gali būti neprognozuojama. Keltuose sunkvežimiai stovi „tamsioje“ (be vairuotojo stebėjimo) 6–8 valandas (priklausomai nuo maršruto – Doveris-Kalis arba Doveris-Dunkerkas). Šiuo laikotarpiu krovinys yra paveikamas bangų svyravimų, vėjo ir staigių stabdymų.

Saugumas užtikrinamas kruopščiu įkrovos (fiksavimo) darbu. Profesionali logistikos kompanija naudoja specialias juostas (ratchet straps), apsauginius tinklus, oro pagalves (dėl tarpų užpildymo tarp dėžių) ir blokavimo priemones. Aš asmeniškai visada primenu savo komandai, kad krovinys negali judėti net vieno milimetro. Jei dėžė su brangia technika pradės šokti kelyje, net pačiame geriausiame dėžėje ji gali sužaloti vidų. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą pakuotę: dėžės turi būti tvirtos, idealiai – dvigubos sienelės, o smulkiems daiktams – supakuoti į dėžes ir uždėti ant paletės. Niekada nerekomenduojama krauti daiktų „į krūvą“ tiesiai į sunkvežimį be paletės ar dėžių – tai garantuotas suirimo būdas.

4. Kiek laiko užtrunka daiktų pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Standartinis terminas, kurį aš vadinu „realistišku“, yra nuo 3 iki 7 darbo dienų. Daugelis klientų, įpratę prie „Amazon Prime“ greitumo, mano, kad sunkvežimis gali atvykti rytoj. Tačiau tarptautiniai pervežimai turi savų niuansų. Maršrutas Anglija-Lietuva yra apie 1800–2000 km viena kryptimi.

Pirmiausia, reikia laiko surinkti krovinius (jei tai nėra pilna mašyna, o dalinis krovinys). Tada vairuotojas turi nuvykti į uostą, užsiregistruoti keltui, laukti išvykimo (prieš tai praejus Anglijos muitinę). Paties persikėlimo trukmė – apie 1,5–2 valandos, bet su įlaipinimu ir išlaipinimu tai užima daugiau laiko. Vėliau vairuotojas turi nuvažiuoti per Belgiją, Vokietiją arba Nyderlandus ir Lenkiją į Lietuvą. Čia svarbu vairuotojo poilsio režimas: jis privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo ir ilgiau ilsėtis po 9 valandų. Tai fizinis įstatymas, kurio negalima apeiti. Taip pat, jei krovinys yra dalinis, gali tekti užtrukti kitų krovinių iškrautyme ar pakrovime tarpiniuose taškuose. Jei viskas eina sklandžiai ir nėra eilių muitinėje, 3-4 dienos yra realus terminas, tačiau visada verta planuoti savaitę rezervo.

5. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas nėra atsitiktinis. Jis susideda iš kelių pagrindinių komponentų. Pirmasis ir vienas svarbiausių – krovinio tūris (m³) arba svoris. Krovinių transportas vežia erdvę. Jei jūsų daiktai užima 5 m³, mokate už 5 m³ vietą. Jei daiktai yra labai sunkūs (pvz., metalo laužas ar mašina), kaina skaičiuojama pagal toną.

Antras komponentas – atstumas ir kuro kaina. Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia freights (pervežimo mokestį). Trečias, ir po „Brexit“ labai padidėjęs komponentas – keltų bilietai. Bilietas sunkvežimiui iš Doverio į Kalį gali kainuoti šimtus svarų, ir ši kaina svyruoja priklausomai nuo sezono. Ketvirtas komponentas – muitinės brokerio paslaugos. Kadangi dabad reikalingos deklaracijos, brokerio darbas yra būtinas, ir tai kainuoja. Galiausiai, priedai: jei reikia vairuotojo pagalbos krovinimui (pvz., nešti dėžes iš 3 aukšto be lifto), jei reikalinga „keltuvas“ (hydraulic lift) arba jei krovinys yra „neįprastas“ (pavojingi, šaldomi). Geriausi pervežėjai visada pateikia išsamų sąskaitą, kurioje matote, už ką tiksliai mokate.

6. Ar reikalingas draudimas ir kaip jis veikia?

Tai klausimas, į kurį aš atsakau taip: Draudimas nėra privalomas, tačiau jis yra būtinas jūsų ramybei. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra ribota. Paprastai tai yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui. Realiais pinigais tai yra apie 10–11 eurų už kg. Jei vežate 500 kg vertės elektroniką, o ji dingsta arba užsidega, grynasis nuostolis bus milžiniškas, gaudami tik 10 eurų už kg.

Todėl rekomenduojama visaverčio krovinio draudimas (All Risk). Jis paprastai kainuoja apie 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės. Jei krovinio vertė 10 000 eurų, draudimas kainuos vos 30–50 eurų. Tai maža kaina už užtikrinimą, kad netikėtai atsitikus avarijai, gaisrui ar vogimui, gausite visą sumą atgal. Svarbu prisiminti: norint gauti draudimo išmoką, būtina užpildyti vairuotojo dokumentus (CMR), įrašyti pastabas apie trūkumus, jei tokių pastebima priimant krovinį, ir turėti nuotraukas prieš pakrovimą. Be šių įrodymų draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti.

7. Kokie daiktai yra draudžiami arba griežtai reguliuojami pervežiant iš Anglijos?

Yra daiktų, kurių aš, kaip patyręs logistikos ekspertas, tiesiog nepriimsiu į mašiną be specialių leidimų. Pirmiausia tai yra pavojingos medžiagos (ADR): degiosios medžiagos (benzinas, alyvos kanistrais), sprogmenys, nuodingos medžiagos. Jų pervežimui reikalingi specialūs sertifikatai ir pažymėti sunkvežimiai.

Antra, ginklai ir amunicija. Net jei tai yra medžioklinis šautuvas, jo pervežimas reglamentuojai griežtai ir reikalauja leidimų iš abiejų šalių institucijų. Trečia, maisto produktai ir gyvūnai. Kai kurie maisto produktai (mėsa, pieno produktai) iš trečiųjų šalių (kaip dabar yra Anglija) yra draudžiami arba griežtai ribojami dėl veterinarijinių reikalavimų. Gyvūnams reikalingi šunų, kačių ir t.t. pasai, mikroschemos ir speciali logistika. Taip pat nerekomenduojama pervežti grynųjų pinigų, vertybinių popierių ir brangmenų be specialaus susitarimo, nes standartinis draudimas to nedengia. Jei abejojate dėl savo daikto, visada geriau paklausti pervežėjo iš anksto.

8. Kas yra „dalinių krovinių“ (groupage) transportas ir ar jis saugus?

„Dalinių krovinių“ arba „groupage“ transportas yra metodas, kai vienas sunkvežimis perveža kelias skirtingų klientų siuntas. Tai yra populiariausias būdas pervežti mažesnius kiekius (pvz., 1–10 m³) iš Anglijos, nes tai leidžia suskirstyti išlaidas tarp keleto siuntėjų. Daugelis klientų klauso: „Ar mano dėžės nenuslydės, kai vairuotojas iškraus kieno nors kitą sofą?“.

Atsakymas taip: tai saugu, jei dirba profesionalai. Procesas organizuojamas taip: visi kroviniai supakuojami ant paletės arba į dėžes ir užfiksuojami mašinoje taip, kad vieno kliento krovinio iškrovimas netrukdytų kitiems. Paprastai kroviniai iškraunami pagal maršrutą – pirmiausia tie, kurie yra arčiausia galinės sienelės (paskutiniai įkelti), paskui kiti. Yra rizika, kad jei vienas klientas vėluoja su dokumentais ar pinigais, visi kiti gali pavėluoti. Tačiau patikimose kompanijose (tokiose kaip mano) tokios situacijos išvengiamos tikrinus klientus prieš pakrovimą. Groupage yra puikus būdas sutaupyti pinigų ir taip pat sumažinti anglies pėdsaką, nes viena mašina veža daugiau.

9. Kas turėtų rūpintis muitinės deklaravimu – aš ar pervežėjas?

Techniškai, muitinės deklaravimo atsakomybė tenka siuntos gavajui (jums) ar siuntėjui. Tačiau praktikoje 99 % atvejų šį darbą atlieka pervežėjo subrangovas – muitinės brokeris. Kodėl? Nes tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialios programinės įrangos prieigos ir žinių apie tarifinius kodus.

Jums kaip klientui reikia tik užtikrinti, kad brokeris turi visus duomenis: sąskaitą-faktūrą, EORI numerį (Jungtinės Karalystės ir/ arba ES), gavimo adresą. Kai pervežėjas siūlo „viskas įskaičiuota“, dažniausiai tai reiškia, kad jis jau įtraukė brokerio paslaugų mokestį į savo kainą. Jei planuojate pervežti prekes savarankiškai, turėtumėte susirasti brokerį patys, o tai gali būti brangu ir sudėtinga. Mano patarimas: pasitikėkite pervežėjo pasirinktu brokeriu, nes jie dirba kasdien ir turi nustatytus mechanizmus greitam dokumentų apdorojimui. Jei deklaravimą atliksate neteisingai, gresia baudos ir krovinio užlaikymas.

10. Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas arba su trūkumais?

Tai pati nemaloniausia situacija, su kurią gali susidurti klientas, tačiau jei veikiama teisingai, galima išspręsti problemą. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis: nekrauti krovinio, kol nepažiūrėjote.