Saugumo standartai vežimui į Angliją ir atgal: Eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač kai kalbame apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, vienas dalykas išlieka nepakitęs per dešimtmečius – saugumas nėra pasirinkimas, o būtinybė. Per daugiau nei dvidešimt metų mano patirties šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė sienos, dokumentai ir technologijos, tačiau krovinių apsauga ir atitiktis standartams visada išlieka prioritetas. Vežimas į Angliją ir atgal yra specifinis dėl unikalios geografinės padėties – reikia ne tik važiuoti keliais, bet ir kirsti jūrą (arba požeminį tunelį), kas prideda papildomų rizikų ir reikalavimų.

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo žiniomis ir padėti klientams suprasti, kas užtikrina jų krovinių saugumą kelyje. Nesvarbu, ar tai mažas siuntinių krovinys (LTL), ar pilnas sunkvežimio krovinys (FTL), taisyklės yra griežtos, o jų laikymasis – garantas, kad prekės pasieks paskirties vietą laiku ir nepažeistos.

Įvadas

Jungtinė Karalystė po „Brexit“ tapo trečiąja šalimi, kas iš esmės pakeitė logistikos mechanizmą. Anksčiau galėjome kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos erdvę, kurioje muitinės kontrolė buvo minimali, o techniniai reikalavimai daugiau mažiau vienodi. Dabar vežimas į Angliją ir atgal yra kompleksinis procesas, reikalaujantis ne tik tikslumo dokumentuose, bet ir išsamios saugumo procedūrų sistemos.

Ką mes, logistikos profesionalai, turime omenyje, kai kalbame apie saugumo standartus? Tai ne tik tai, kad vairuotojas užsisisegą saugos diržą. Tai kompleksinis aprėpiamas visumas, prasidedantis nuo krovinio pakavimo sandėlyje, baigiantis jo iškrovimu gavėjo kieme. Anglijos maršrutai yra ypatingi dėl jūros perėjimo. Keltuose arba Eurotunelyje taikomi griežtesni tarptautiniai saugumo reglamentai (pvz., IMO taisyklės keltuose), kurie nustato, kaip turi būti užfiksuotas krovinys, kad jis nejudėtų audros metu ar staigaus stabdymo atveju.

Be to, negalime pamiršti vairuotojų darbo laiko ir poilsio režimų (EU drivers’ hours regulations), kurios Anglijoje turi savo specifiką, ypač susijusią su keltų laukimu. Mano praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai netinkamas krovinio užtvirtinimas (fiksavimas) lemia didelių nuostolių atsiradimą – nuo prekių sugadinimo iki sunkvežimio apvirtimo. Todėl šiame straipsnyje sužinosite apie pagrindinius saugumo aspektus, kuriais remiamės kasdien, kad užtikrintume sklandžią vežimų į Angliją eiga.

Svarbu suprasti, kad saugumas – tai investicija į jūsų ramybę. Klientas, žinodamas, kad jo krovinys yra apsaugotas pagal aukščiausius standartus, gali ramiai planuoti savo verslo veiklą. Toliau pateikiamame DUK skyriuje išsamiai aptarsime praktiškiausius klausimus, susijusius su šiuo procesu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai dokumentai užtikrina saugumą ir teisėtumą vežant į Angliją?

Saugumas prasideda nuo dokumentacijos. Be teisingų dokumentų, krovinys gali būti sulaikytas, kas kelia papildomą riziką jo saugumui (pvz., ilgas buvimas muitinėse zonoje). Pagrindinis dokumentas yra tarptautinė vežimo sutartis – CMR kvitas. Jame nurodomos siuntos, siuntėjo, gavėjo ir pervežėjo detalės. Taip pat būtina tinkamai parengta prekių sandėravimo deklaracija (Packing List), nes tikslus krovinio svoris ir matmenys yra kritišni svarstant tvirtinimo priemones. Po „Brexit“ būtini ir tarptautiniai prekybiniai dokumentai: eksporto/importo deklaracijos (EX1, IM1), galiojantis TIR dokumentas (jei taikoma) arba transitinės deklaracijos. Anglijoje taip pat reikalingas „Safety and Security Declaration“ (ENS), kurią teikia pervežėjas arba jo atstovas prieš atvykstant į šalies uostą. Ši deklaracija svarbi ne tik muitinės, bet ir bendro saugumo sumetimais.

2. Kaip užtikrinamas, kad krovinys nejudės per jūros perėjimą (keltuose arba tunelyje)?

Tai vienas svarbiausių techninių saugumo aspektų. Jūros perėjimo metu keltai gali būti veikiami stiprių vėjų ir bangų, o tai sukelia vibracijas ir staigius svorio centrų poslinkius. Mes taikome griežtus krovos tvirtinimo standartus, paremtus ES ir JK reguliavimu (pvz., „Code of Practice for Safety of Loads on Vehicles“). Krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad išlaikytų įstrižąją inerciją (0.8 g priekyje ir 0.5 g šonuose). Naudojamos aukštos kokybės dirželiai su svertinėmis strypais (ratchet straps), įtvarinės sienelės, antklodės (tarpai) tarp paletų, o kai kuriems atvejams – metalinės grandinės ar lynai. Prieš įvažiuojant į keltą, patikrinama, ar visos tvirtinimo priemonės įtemptos, o vairuotojas privalo pasirašyti krovos tvirtinimo deklaraciją.

3. Ar Anglijoje galioja tie patys techniniai reikalavimai transporto priemonėms kaip ir Europoje?

Dauguma techninių reikalavimų yra panašūs, tačiau yra esminių skirtumų. Visų pirma, Jungtinė Karalystė nenaudoja metrinės sistemos visur – greičio ribos nurodomos myliomis per valandą (mph), o atstumai ir aukščiai gali būti matuojami pėdomis ir coliais. Sunkvežimių ilgio, svorio ir aukščio apribojimai gali skirtis atskiruose JK regionuose (pvz., Škotijoje ar Velse keliai gali būti siauresni). Transporto priemonė turi atitikti techninės priežiūros reikalavimus ir turėti galiojantį techninį apžiūrą liudijimą. Be to, Londono zonoje galioja griežti emisijos standartai (ULEZ – Ultra Low Emission Zone), reikalaujantys, kad sunkvežimiai atitiktų Euro VI standartą arba turėtų specialų leidimą. Nesilaikant šių taisyklių, ne tik baudžiama, bet ir ribojamas judėjimas, kas paveikia tiekimo grandinės saugumą dėl vėlavimų.

4. Kokios saugumo priemonės taikomos vairuotojams, važiuojantiems į Angliją?

Vairuotojo saugumas ir gerovė yra neatsiejama krovinio saugumo dalis. Ilgos kelionės ir keltų laukimas sukelia stresą. Mes taikome griežtą vairuotojų darbo laiko kontrolę naudojant tachografus. Anglijoje ir Prancūzijoje (keliaujant į keltą) yra specialios poilsio zonos, kuriose vairuotojai privalo padaryti pertrauką. Dėl neteisėtų migrantų rizikos Kalė regione, mūsų sunkvežimiai yra apdaryti specialiais apsauginiais spynų sistemais, paverčiamais durų spynomis ir netgi vizažais ant vairuotojo kabinos, kad užkirstų kelią neleistinam įsibrovimui į krovininę dalį. Tai ne tik apsaugo krovinius nuo vagystės, bet ir užtikrina, kad vairuotojas nebus pavojausje ir gausite savo siuntą laiku.

5. Kaip „Brexit“ paveikė saugumo procedūras muitinėse?

„Brexit“ sukūrė naują „sienos“ realybę, kas reiškia, kad krovinys turi būti tinkamai parengtas muitinės patikrai, kad nebūtų sulaikytas. Sulaikytas krovinys – tai padidėjusi rizika sugadinti prekes (pvz., šaldomi produktai gali atšilti laukiant patikros). Dabar būtina iš anksto pateikti visas prekių kodus (HS kodus) ir deklaracijas. Mūsų kompanija naudoja patikimus muitinės brokerius, kurie užtikrina, kad visa dokumentacija būtų tvarkinga. Be to, pristatant maisto produktus ar gyvūnus, reikalingi specialūs veterinarijos ir fitosanitariniai sertifikatai, kurie taip pat yra saugumo (viešojo sveikatos) garantas. Klaidos dokumentuose gali lemti krovinio grąžinimą atgal (re-import), kas kelia dvigubą riziką sugadinti prekes.

6. Kas yra ADR standartai ir kaip jie taikomi vežiant į Angliją?

Jei vežame pavojingas krovinius (pvz., degalus, chemines medžiagas, dujas), mums būtina laikytis ADR (European Agreement concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Road) susitarimo. Nors JK paliko ES, šalis vis dar laikosi ADR principų. Tai reiškia, kad vairuotojas turi turėti specialų ADR pažymėjimą, o sunkvežimis – specialią įrangą: oranžinius lentynėlės su numeriais, ugnges gesintuvus, sorbentus nutekėjimams suvaldyti ir apsauginę aprangą. Krovinys turi būti pažymėtas specialiomis etiketėmis (pavyzdžiui, degiosios medžiagos raudonas rombas). Mūsų ekspertai nuolat tikrina, ar šių krovinių pakavimas atitinka griežtus ADR reikalavimus, nes jų pažeidimas gali sukelti ne tik didelių baudų, bet ir ekologinių katastrofų.

7. Kaip apsaugomas krovinys nuo vagystės, kai sunkvežimis stovi be priežiūros (pvz., laukia keltą arba poilsio zonoje)?

Krovinių vagystės yra reali problema, ypač populiariose trasose. Naudojame šiuolaikines technologijas: GPS stebėjimo sistemas su galimybe numatyti „geozones“ (geografines zonas). Jei sunkvežimis nukrypia nuo maršruto arba ilgai stovi neplanuotoje vietoje, dispečeris gauna pranešimą. Be to, naudojame fizinę apsaugą: aukštos kokybės spynas, antklodės su kišenėmis (kuriose paslėpiamos spynos), o kai kuriems pavojingiems kroviniams – netgi sekimo įrenginius. Anglijoje ir Prancūzijoje yra saugios stovėjimo aikštelės, kurios yra apsaugotos apsaugos tarnybų ir vaizdo kameromis. Mes visada stengiamės planuoti maršrutus taip, kad vairuotojai naktį stovėtų tik tokiose patikimose vietose.

8. Ką daryti, jei krovinys pažeistas arba dingsta?

Nepaisant visų priemonių, įvykiai gali įvykti. Mano daugiametė patirtis moko, kad reakcijos greitis yra svarbiausias. Mes turime sudarytą TVR (Transporto draudimo atsakomybės) polisą, kuris apsaugo kliento interesus. Jei atsiranda pažeidimas, vairuotojas nedelsdamas sukuria „Protesto akto“ (protokolą) su nuotraukomis. Tai yra pagrindas draudimo išmokai gauti. Mūsų vadybininkai nedelsdami informuoja klientą ir pradeda tyrimą. Svarbu, kad klientas taip pat tikrintų kroviniį pristatymo metu ir, jei pastebi trūkumų, pažymėtų juos CMR kvite. Be teisingo dokumentavimo, net ir turint geriausią draudimą, gauti kompensaciją būtų labai sunku.

9. Ar yra skirtumai vežiant standartinius krovinius (paletes) palyginti su neįprastais siuntiniais (Out of Gauge)?

Absoliučiai taip. Standartinės europaletės (120x80 cm) ar JK paletės (120x100 cm) užkraunamos standartiniuose sunkvežimiuose su tentu, juos užtvirtinti yra paprasta. Tačiau Out of Gauge (OOG) kroviniams, kurie viršija standartinius matmenis ar svorį, reikalingas individualus požiūris. Čia jau kalbame ne tik apie diržus, bet ir apie specialius rėmus, metalines konstrukcijas, kartais netgi kelias sunkvežimų rinkinius. Anglijoje yra griežti kelių tiltų aukščio ir pločio apribojimai, todėl prieš vežant OOG krovinius, atliekamas išsamus maršruto tyrinėjimas. Tokiems kroviniams reikalingi ypatingi leidimai (Special Order) iš JK transporto departamento. Saugumas čia užtikrinamas ypatingu krovos planavimu ir lydinčio transporto naudojimu.

10. Kaip klientas gali prisidėti prie krovinio saugumo?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus, ir dažnai apie tai pamirštama. Pirma, klientas privalo pateikti tikslų ir sąžiningą krovinio aprašymą. Jei deklaruojamas 500 kg svoris, o realiai yra 5 tonos, tvirtinimo priemonės gali neatlaikyti, ir krovinys nukris ant kelio. Antra, pačių prekių pakavimas. Jei klientas siunčia brangų įrangą, ji turi būti supakuota į tvirtas dėžes, o ne į plonas kartonines dėžutes, kurios gali suirti nuo vibracijos. Trečia, laiku pateikti dokumentus. Vėluojantys dokumentai verčia vairuotoją laukti, o laukimas neplanuotoje vietoje didina vagystės riziką. Atviras ir sąžiningas bendravimas su pervežėju – tai pirmasis žingsnis link saugaus pervežimo.

Išvada

Vežimas į Angliją ir atback yra sudėtingas, bet su tinkama kompetencija visiškai valdomas procesas. Per daugiau nei 20 metų šioje srityje išmokau vieno pagrindinio dalyko: saugumas kyla iš detaalių. Nuo to, kaip tvirtai užsegamas dirželis ant paletės, iki to, kaip tiksliai užpildomas ENS deklaracijos laukelis – kiekvienas žingsnis svarbus.

Dabartinėje situacijoje, kai logistika susiduria su naujais iššūkiais po „Brexit“, pasitikėjimu patikimu partneriu tampa strateginis privalumas. Mes ne tik vežame krovinius iš punkto A į punktą B; mes valdome rizikas, saugome jūsų turtą ir užtikriname, kad jūsų verslas nebelieka be prekių. Rūpindamiesi saugumo standartais šiandien, mes išvengiame problemų rytoj.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už uždarų sunkvežimių durų ir kiek pastangų reikia, kad jūsų krovinys saugiai nukeliautų per Lamanšą ir pasiektų Anglijos arba Lietuvos uostus. Jei turite klausimų ar abejonų dėl savo siuntos, visada pasitarkite su savo logistikos ekspertu – geriau klausti anksčiau nei vėliau spręsti problemas. Saugus kelias prasideda ne nuo variklio įjungimo, o nuo gerai sumanytos strategijos.