Saugumas pirmoje vietoje: keleivių pervežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą

Kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą nėra paprastas nuvykimas parduotuvės. Tai didelis iššūkis, reikalaujantis ne tik gerų organizacinių sugebėjimų, bet ir, kas svarbiausia, neriboto dėmesio saugumui. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, keliai ir techninės galimybės, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – žmogaus gyvybės ir gerovės prioritetas. Kai kalbame apie beveik 2000 kilometrų atstumą, kurį reikia įveikti per sąsiaurį, per kelias valstybes ir skirtingus kelių tipo dangas, atsitiktinumas čia neturi vietos.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti ne sausa informacija iš vadovėlių, o praktine patirtimi. Mes aptarsime, kodėl saugumas turi būti viršuje, ką tiksliai reiškia saugus keleivių pervežimas šiuo maršrutu ir kodėl kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus renkantis pervežėją. Suprasite, kas slepiasi už uždarų vairuotojo durų, kaip paruošiami automobiliai ir kodėl profesionalumas nėra tuščias žodis.

Įvadas

Kiekvienas, kuris bent kartą gyveno arba lankėsi Jungtinės Karalystėje, žino, kad išvykimas į Lietuvą – tai dažnai ilgas planavimo procesas. Nesvarbu, ar tai grįžtamas namo po ilgo laiko, ar vizitas šeimai, emigracija ar verslo reikalai – pati kelionė yra tik tarpinis etapas. Tačiau būtent šis etapas gali tapti kritiškai svarbu, jei nėra užtikrintas saugumas.

Rinka pasipildė „vogtuvėlių“ – vairuotojų, kurie veža keleivius be licencijų, be draudimo ir, kas siaubingiausia, be jokios atsakomybės. Jie siūlo už stebėtinai žemas kainas nuvežti jus per visą Europą. Tačiau kas vyksta, kai pakeliui lūžta automobilis Vokietijos autostradoje lietuje? Kas padeda, jei vairuotojas, nepraleidęs poilsio, užmiega prie vairo? Tokių klausimų klientai dažnai neklausia, kol neatsiduria avarinėje situacijoje.

Mano filosofija paprasta: automobilis yra ne tik transporto priemonė, tai darbo įrankis, o keleivis – ne krovinius, o vertingiausias krovinių. Todėl saugumas čia nėra pasirinkimas, tai būtinybė. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus saugumo aspektus: nuo techninės būklės iki vairuotojo psichologinės pasiruošimo. Mes kalbėsime apie tai, ką paprastam keleiviui sunku pastebėti, bet kas lemia patogų ir, svarbiausia, gyvybingą atvykimą į tėvynę.

Saugumas prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o dar prieš keliones pradžią – planavimo etape. Tai apima maršruto parinkimą, kuri vengiama problemingų ruožų, oro sąlygų stebėjimą ir automobilio paruošimą. Šiuolaikinės technologijos leidžia sekti automobilį realiu laiku, tačiau technologijos neišgelbės, jei vairuotojas neturi patirties ar jei automobilis nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Todėl, renkantis pervežimą, būtina žinoti, klaususius klausimus ir atpažinti profesionalus nuo mėgėjų.

Toliau pateikiamame DUK skyriuje atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos klausia klientai, susiduriantys su šia kelione. Šie atsakymai padės jums suprasti industrijos standartus ir apsaugos save nuo nepageidaujamų netikėtumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka kelionė iš UK į Lietuvą ir kodėl laikas gali skirtis?

Standartinis važiavimo laikas be sustojimų yra apie 24 valandas, tačiau realybėje tokia kelionė trunka ilgiau. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo daryti poilsio pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo ilgiau pailsėti (mažiausiai 11 valandų). Todėl, jei kelionė atliekama vieno vairuotojo, ji gali trukti iki 30–40 valandų su nakvyne kelyje. Jei komanda susideda iš dviejų vairuotojų, laikas trumpėja, nes vairuotojai keičiasi vienas kitam suteikiant poilsį judančiame automobilyje. Taip pat įtakos turi laukimas įplaukiant į keltą Doveriuje, eismo kamščiai Belgijoje ar Vokietijoje bei oro sąlygos. Saugumas reikalauja ne lenkti su laiku, o laikytis grafiko, kuris užtikrina, kad vairuotojas prie vairo būtų atsipesęs.

2. Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas ir keleiviai?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tarptautinę vairuotojo kortelę (CPC – Certificate of Professional Competence), kuri patvirtina jo kvalifikaciją, bei galiojančius kelionių dokumentus (pasą arba ID kortelę). Be to, automobiliui turi būti galiojantis techninis apžiūros liudijimas (MOT JK arba techninis liudijimas ES) ir komercinės veiklos licencija. Keleiviai privalo turėti galiojančius pasus arba tapatybės korteles. svarbu prisiminti, kad trečiųjų šalių piliečiams gali reikėti vizų. Profesionalus pervežėjas visada patikrins dokumentus prieš kelionę, kad išvengtume neplanuotų sustojimų pasienio kontrolės punktuose.

3. Kaip užtikrinamas automobilio techninis saugumas?

Automobilis, skirtas ilgiems pervežimams, turi būti techniškai idealios būklės. Prieš kiekvieną tokią kelionę atliekamas pilnas techninis patikrinimas: tikrinamos stabdžių sistemos, padangų protektoriai (jos turi atitikti žiemos ar vasaros reikalavimus priklausomai nuo sezono), šviesos, variklio alties lygis, skysčių lygiai. Mūsų naudojami automobiliai dažnai yra naujesni nei 5–6 metai, nes senesnių techninė priežiūra tampa brangi ir rizikinga. Be to, automobiliai turi būti įrengti specialiais įtaisais, kurie užtikrina keleivių saugumą, pvz., ABS, ESP, oro pagalvės. Taip pat būtina turėti atsarginę padangą ir įrankius jos pakeitimui, kad lūžus padangai kelionė nebūtų stabdoma ilgam laikui.

4. Ar keleiviai yra draudžiami?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Legaliai veikianti pervežimo įmonė privalo turėti „Transporto priemonės civilinės atsakomybės“ draudimą, tačiau jis dažnai apsaugo tik trečiuosius asmenis. Keleivių draudimas (Passenger Liability Insurance) yra atskira ir būtina draudimo rūšis. Ji užtikrina, kad įvykus avarijai, keleiviai būtų apdraudyti nuo sužalojimų ar mirties. Jei pasirenkate nelegalų pervežėją, jis neturi jokio draudimo. Įvykus avarijai, jums teks gydytis savo lėšomis, o ieškoti atlyginimo iš asmenys, kuris neturi turto, yra beprasmiška. Todėl visada prašykite pateikti draudimo poliso numerį ir patvirtinimą.

5. Kaip vyksta keltų pervežimas (Dover-Calais/Dover-Dunkirk) ir ką daryti keleiviui?

Kelionė per Lamanšą yra vienas rizikingiausių etapų ne dėl saugumo jūroje (keltai yra labai saugūs), o dėl dokumentų ir organizacijos. Vairuotojas turi užregistruoti keleivius ir automobilį keltų kompanijoje iš anksto. Keleiviai turi išlipti iš automobilio ir keltis į keleivių salę. Negalima važiuoti keltuose keleiviniame automobilyje (išskyrus retais atvejais autobusams su specialiomis vietomis). Šis etapas trunka apie 1,5–2 valandas. Saugumo sumetimais vairuotojas visada primena, kur susitikti išlipus iš kelto, kad niekas nepasiklystų. Taip pat svarbu laikytis imigracijos taisyklių – neteisingai užpildžius migracijos formas ar neturint vizų, gali būti uždrausta įplaukti į JK arba į ES šalis.

6. Ką daryti, jei kelionės metu lūžta automobilis?

Nors mes visi stengiamės to išvengti, technika yra technika. Profesionali įmonė visada turi „Kelionės priežiūros“ draudimą (Roadside Assistance), galiojantį visoje Europoje. Jei įvykda gedimas, vairuotojas iš karto skambina pagalbos tarnybai. Jei gedimas nėra ištaisomas vietoje per 1–2 valandas, įmonė turi siųsti rezervinį automobilį arba organizuoti keleivių pervežimą kitu būdu (pvz., traukiniu ar lėktuvu) į paskirties vietą. Keleivis neturėtų likti pakeliui be pagalbos. Jei pervežėjas siūlo jums laukti prie kelio 5 valandas be veiksmų – tai akivaizdus saugumo ir serviso pažeidimas.

7. Kaip tvarkomi bagažai ir kokie yra apribojimai?

Saugumas taip pat siejasi su bagažo tvarkymu. Kiekvienas keleivis paprastai gali turėti du didelius lagaminus (apie 20–30 kg) ir rankinį bagažą. Bagažas turi būti padėtas į bagažinę, o ne salone, kad ne trukdytų vairuotojui ir ne užkirstų kelią išlipsiant iš automobilio avarijos atveju. Bagažinė turi būti užrakta. Draudžiama vežti pavojingus krovinius: sprogmenis, degius skysčius (dideliais kiekiais), narkotikus ir nelegalias medžiagas. Vairuotojas turi teisę patikrinti bagažą prieš įsodindamas keleivį, kad užtikrintų visų keleivių saugumą. Jei keleivis turi daugiau bagažo, tai turi būti aptarta iš anksto, nes viršyti svorio limitai gali pakenkti automobilio valdymui.

8. Ar saugu keliauti su mažais vaikais?

Keliauti su vaikais yra saugu, jei laikomasi taisyklių. Mūsų automobiliuose visada yra įrengtos tinkamos vaikiškos kėdutės pagal vaiko ūgį ir svorį. Nėra leidžiama vežti vaikų ant rankų ar be pritvirtinimo. Prieš kelionę reikia pranešti apie vaiko amžių, kad vairuotojas paruoštų tinkamą įrangą. Taip pat rekomenduojama turėti užkandžių, vandens, nuleidžiamus buteliukus (kūdikiams) ir, jei reikia, vaistus. Ilgos kelionės gali būti pavargusios mažiesiems, todėl vairuotojas, jei įmanoma, gali dažniau sustoti, kad vaikas galėtų išsitiesti. Saugumas čia reiškia ne tik fizines priemones, bet ir psichologinį palengvėjimą tėvams, kurie gali pasikliauti vairuotoju.

9. Kaip atpažinti patikimą ir saugų pervežėją?

Yra keletas akivaizdžių ženklų. Pirma, legalus pervežėjas niekada nekeliauja „blinda“, t.y. be įmonės logotipo ant automobilio. Antra, automobilio stikluose turi būti pritvirtintos licencijos kopijos (JK – Operator’s Licence). Trečta, vairuotojas elgiasi profesionaliai: jis nevyksta „pavogtas“, jis turi su savimi kelionės lapus (Waybills), kuriuose užrašyti keleivių duomenys. Ketvirta, atsiliepimai. Paieškokite įmonės „Google“ ar „Facebook“ reitingų. Jei matote daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus, elgesį ar techninius gedimus – vengkite. Pigiausias pasiūlymas dažnai kainuoja brangiausiai – nervais ir saugumu.

10. Kas nutinka su keleiviu, jei jis vėluoja susitikti su vairuotoju?

Tai dažnas klausimas, nes susitikimai dažnai nustatomi naktį ar anksti ryte. Profesionalus vairuotojas laukia apie 15–30 minučių. Jei keleivis neatsiliepia ir neatsiranda, vairuotojas privalo skambinti įmonės dispečeriui. Dispečeris bando susisiekti su keleiviu. Jei kontaktų nėra, vairuotojas turi teisę išvykti, kad neveliotų kitų keleivių. Tačiau, jei įmanoma, įmonė stengiasi susitarti dėl papildomo laukimo (paprastai tai papildomai apmokestinama). Saugumo požiūriu svarbu nepraleisti keltų laiko, todėl vėlavimai gali sukelti grandinę reakciją. Todėl būtina turėti veikiantį telefoną ir sekti laiką.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą yra sudėtingas logistinis procesas, kurio ašis yra žmogaus saugumas. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno pagrindinio dalyko: taupyti ant saugumo – tai tas pats kas žaisti su ugnimi. Keleivio ramybė priklauso nuo to, kiek pasitikėjimo jis jaučia žiūrėdamas į vairuotoją ir į automobilį, į kurį lipa.

Renkantis pervežėją, nukreipkite dėmesį ne į tai, kiek svarų jums sutaupysite, o į tai, kiek saugiai ir patogiai nuvyksite. Užtikrintas poilsis vairuotojui, techniškai tvarkingas automobilis, pilnas draudimas ir profesionalus požiūris – tai komponentai, kurie verčia mokėti šiek tiek daugiau, tačiau grąžina neribotą vertę – ramybę.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums atpažinti kokybę ir saugumą. Kelionė turi būti malonus prisiminimas, o ne stresas. Sėkmės kelyje ir saugių kelionių!