Saugumas kelionėse mikroautobusu į ir iš Anglijos: Visas vadovas keleiviams

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) ir atgal visada buvo reikšmingas įvykis, ne tik dėl to, kad tai keliaujama į užsienį, bet ir dėl paties atstumo bei logistinio iššūkio. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų teko girdėti vieną ir tą patį klausimą, kurį užduoda keleiviai prieš įsėdami į mikroautobusą: „Ar tai saugu?“. Tai visiškai natūralu. Kelionė kelią tūkstančius kilometrų, kertant jūras ir važiuojant kairėja kelio puse, gali sukelti susirūpinimą. Tačiau šiuolaikinės transporto priemonės, griežti reglamentai ir profesionalių vairuotojų patirtis daro šias keliones ne tik prieinamomis, bet ir vienomis saugiausių būdų pasiekti salą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir praktine patirtimi, paaiškindamas, kas užtikrina saugumą kelyje, ko tikėtis keleiviui ir kaip atpažinti patikimą pervežėją. Saugumas – tai ne atsitiktinumas, o sistemingas procesas, prasidedantis nuo rūpesčių transporto priemonei ir baigiantis smulkiausiomis kelionės detalėmis.

Įvadas

Mikroautobusų pervežimai tarp Lietuvos ir Anglijos jau daugiau nei dešimtmetį yra vienas populiariausių keliavimo būdų. Kodėl? Pigiau nei lėktuvas, patogiau nei autobusas (nes renkama mažesnė grupė) ir lankstesnis nei traukinys. Tačiau, kalbant apie saugumą, čia nėra vietos kompromisams. Profesionalus pervežėjas žino, kad saugumas susideda iš trijų pagrindinių elementų: žmogaus (vairuotojo), mašinos ir išorinių veiksnių valdymo.

Per savo ilgametę praktiką mačiau, kaip pasikeitė šios rinkos standartai. Anksčiau vyravo „laukinis vakaras“, kai važiuodavo kiekvienas, kas turėjo vairuotojo pažymėjimą ir seną „Mercedes“ su dideliu bagažiniu skyriumi. Šiandien situacija kitokia. Rinka „išvalyta“, konkurencija verčia keltis standartus, o įstatymai reikalauja griežtos disciplinos. Anglija yra specifinis rinka dėl geografinės padėties (reikia kirsti Lamanšą) ir specialių eismo taisyklių. Todėl kelionės saugumas čia yra prioritetas Nr. 1 ne tik dėl keleivių gerovės, bet ir dėl pačių transporto kompanijų išlikimo.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime techninius reikalavimus, vairuotojų darbo režimus, draudimus ir tai, ką turi žinoti pats keleivis, kad jo kelionė būtų kuo sklandesnė ir saugesnė. Svarbiausia – suprasti, kad saugumas prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o dar kuriant maršrutą ir paruošiant transporto priemonę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų, ir atsakymus į juos, remdamasis savo ilgamečiu patyrimu bei galiojančiais teisės aktais.

1. Kokias kvalifikacijas turi turėti vairuotojas, vykdydamas reisus į Angliją?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų. Vairuotojas negali tiesiog turėti „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Tarptautiniai pervežimai reikalauja D1 kategorijos pažymėjimo (leidžia vairuoti mikroautobusus su daugiau nei 8 sėdimomis vietomis) bei 95 kodą, patvirtinantį profesinę kompetenciją. Tai nėra formalumas. Kodas 95 reiškia, kad vairuotojas išklausė specialius kursus apie krovinių ir keleivių pervežimo niuansus, darbo laiko apskaitą, ergonomiką ir pirmąją pagalbą.

Be to, vairuotojas turi turėti galiojantį medicininį patvirtinimą, kad jo sveikata leistų dirbti tokią intensyvią darbo dieną. Mūsų kompanijoje taip pat reikalaujame, kad vairuotojas turėtų ne mažiau kaip 3–5 metų stažą tarptautiniuose reisuuose prieš patikėjant jam tokią atsakingą kelionę kaip į Londoną. Anglijoje eismas yra specifinis (kairė pusė, dideli žiediniai sankryžos, greitieji greitkeliai „M“), todėl patirtis čia neįkainojama.

2. Kaip tikrinami mikroautobusai prieš išvykstant į ilgą kelionę?

Techninė būklė – tai pusė sėkmės. Prieš kiekvieną išvykimą į Angliją atliekamas privalomas techninis apžiūrėjimas. Tai nėra paprastas „apžiūrėjimas pro akis“. Mechanikas tikrina: * Padangas: Jos turi būti geros būklės (gylis ne mažiau kaip 4 mm, nors įstatymai leidžia 1,6 mm, tačiau dėl Anglijos dažniausiai lietingų kelių ir didelių greičių automagistralių reikalaujame geresnių) ir be jokių išorinių defektų. * Stabdžių sistemą: Svarbu, kad stabdžiai veiktų idealiai, ypač kairėje pusėje važiuojant, kai refleksai gali išsigesti. * Šviesas: Visi žibintai, šviesos dienos žibintai (DRL) ir rūko žibintai turi veikti, nes Anglijoje dėl oro sąlygų tai būtina. * Aušinimo sistemą: Kelionė truks daugiau kaip 24 valandas, variklis dirbs apkrovą, todėl aušinimo skysčio lygis ir termostato būklė kritiška.

Taip pat mikroautobusai privalo eiti į privalomą periodinę techninę apžiūrą (TA) kas 6 mėnesius (nebent tai yra nauja mašina, tada – kas 12 mėn.), kas yra dažniau nei įprastam asmeniniam automobiliui. Tai užtikrina, kad senos ar pavojingos mašinos negali būti naudojamos komerciniais tikslais.

3. Ar mikroautobusai yra apdrausti, kas atsitinka, jei įvyksta avarija?

Tai klausimas, kuris nerimina keleivių labiausiai. Legaliai veikianti pervežimo įmonė privalo turėti du pagrindinius draudimo tipus. Pirmasis – tai civilinės atsakomybės draudimas (KET privalomas). Jis apmoka žalą, kurią kėlėte kitiems dalyviams (pvz., partrenkus kitą automobilį). Antrasis – ir tai labai svarbu – keleivių draudimas. Lietuvoje ir ES jis yra privalomas. Jei įvyksta avarija ir keleivis patiria sužalojimą, draudimo kompanija išmoka kompensaciją.

Taip pat rekomenduojama, kad įmonė turėtų kasko draudimą (savos transporto priemonės draudimas), nors jis nėra tiesiogiai susijęs su keleivio saugumu, bet rodo, kad įmonė rūpinasi savo turtu. Jeigu reisas vyksta į Angliją, būtina pasitikrinti, ar draudimas galioja „Green Card“ sistema, nes Brexit po to kai kurie niuansai pasikeitė, tačiau profesionalios įmonės viską tvarko iš anksto. Jeigu įvykta avarija, vairuotojas turi nedelsiant paskambinti pagalbos numeriu, užpildyti avarijos protokolą (Europos formą) ir informuoti dispečerį.

4. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis? Ar jis neperdirba?

Tai vienas labiausiai kontroliuojamų dalykų Europos Sąjungoje. Vairuotojai naudoja tachografas. Tai įrenginys, kuris automatiškai fiksuoja vairavimo laiką, poilsį, darbą ir pasiekiamą vietą. Nėra tokios galimybės, kad vairuotojas „sukčiautų“ ir važiuotų 20 valandų iš eilės.

Taisyklės griežtos: * Po 4,5 valandų vaviravimo privalomas 45 minučių pertrauka (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). * Paros poilsis turi būti mažiausiai 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). * Savaitinis poilsis – mažiausiai 45 valandos.

Jei vairuotojas bandytų pažeisti šias taisykles, tachografas tai užfiksuos, o patikros metu jis gali netekti vairuotojo pažymėjimo ir įmonė – licencijos. Be to, mūsų įmonėje taikome dvigubą kontrolę: ne tik tachografo duomenys, bet ir dispečerio kontrolė. Mes neleidžiame vairuotojui išvykti, jei jis nepailsęs. Saugumas kelyje priklauso nuo to, ar vairuotojas akimirksniu reaguoja, o nuovargis – priešininkas.

5. Kaip vyksta kirtimas per Lamanšo sąsiaurį (Eurotunelis ar keltas)? Ar tai saugu?

Kelionė į Angliją negali vykti be jūros persikėlimo. Dažniausiai naudojamas Eurotunelis (traukinys „Le Shuttle“) arba keltas (Dunkerko-Kalė ar Doverio-Kalė maršrutai). Abu variantai yra saugi, tačiau skirtingi.

Eurotunelyje: Keleiviai ir vairuotojai lieka mikroautobuse. Mašina užvažiuoja į specialų vagoną ir juo važiuoja po tuneliu apie 35 minutes. Tai yra labai saugu, nes nėra jūros bangų poveikio, mašina stovi užfiksuota, o vagonas yra hermetiškas. Svarbiausia – vairuotojas turi laikytis instrukcijų (neišlipti iš mašinos, neuždegti rūkalių).

Keltas: Čia mikroautobusas užvažiuoja į laivo denį. Keleiviai paprastai turi išlipti iš mikroautobuso ir pakilti į keleivių saloną. Saugumas čia užtikrinamas jūrų saugumo taisyklėmis. Laivai turi pakankamai gelbėjimo priemonių. Vairuotojui svarbu užfiksuoti mikroautobusą (užtraukti rankinį stabdį, įjungti pirmąją pavara), kad jis nenušliužtų bangos metu. Abiem atvejais reikalingi pasai (arba ID kortelės ES piliečiams), todėl dokumentų tikrinimas taip pat yra saugumo grandis – tikrinami asmenys, įleistą į teritoriją.

6. Kokios yra saugumo garantijos, važiuojant Anglijos kairėje kelio puse?

Anglija yra viena iš nedaugelio šalių, kur eismas vyksta kairėje. Tai sukelia didelį stresą net patyrusiems vairuotojams, ypač sankryžose ir žiediniuose sujungimuose („roundabouts“), kurių ten yra labai daug.

Saugumą užtikrina: * Speciali mokykla: Mūsų vairuotojai praeina papildomą instruktažą apie važiavimą kairėje. Svarbiausia – prisitaikyti prie „jungos“ (angliško posūkio į kairę sankryžose) ir žiedų judėjimo. * Techninė įranga: Kai kuriuose mikroautobusuose gali būti montuojami papildomi veidrodžiai ar vaizdo kameros, kad matytumė „aklojo zonos“ kairėje pusėje. * Ribojimai: Nauji vairuotojai nesiunčiami į Angliją vieni. Jie važiuoja su patyrusiu mentoriu. * Navigacija: Nustatoma speciali navigacijos programa, kuri įspėja apie artėjančias sankryžas ir leidžia laiku užimti tinkamą juostą. Vairuotojui draudžiama lenkti kairėje pusėje (ten tai yra greitoji juosta), jei to nereikalauja situacija.

7. Kaip saugiai fikuojamas bagažas? Ar jis gali nukristi kelionės metu?

Bagažo saugumas – ne tik dėl to, kad jis nedingtų, bet ir dėl keleivių gyvybių. Įsivaizduokite, kas nutiktų staigiai stabdant, jei bagažinėje būtų laisvai gulinti sunkių lagaminų. Jie taptų svaidomaisiais sviediniais.

Mikroautobusuose, skirtuose tarptautiniams pervežimams, bagažas yra dedamas į atskirą, uždarą bagažinę skyrių („trunką“). Ten yra specialios fiksavimo siūlės, diržai arba tinklai. * Krovimo procesas: Vairuotojas arba krovėjas stebi, kad bagažas būtų padėtas lygiai, sunkesni daiktai apačioje, lengvesni viršuje. * Fiksavimas: Visi lagaminai privalo būti pririšti arba įspraudžiami taip, kad judėjimo metu neišsiristų. * Uždraudžia vežti bagažą keleivių salone (išskyrus mažas rankinines bagažines, kurios turi tilpti po sėdynėmis arba specialiose lentynose), nes tai blokuoja išėjimus ir gali sužaloti keleivius.

8. Ką daryti, jei kelyje pasireiškia techninė būklė ar avarija?

Esu matęs daugybę situacijų, kai senesniems mikroautobusams sugedavo padangos arba užsidegdavo variklis. Štai veiksmų algoritmas, kurį turi žinoti kiekvienas keleivis:

1. Nebepanikuoti: Vairuotojas yra profesionalas, jis žino, ką daryti.
2. Saugumo zona: Jei įmanoma, vairuotojas nuvažiuos į saugią vietą (priešpės arba stovėjimo aikštelę). Jei ne – įjungiamas „avarinių žibintų“ signalas.
3. Išlipimas: Jei mašina stovi ant greitkelio (pvz., A1 ar M25 Anglijoje), keleiviai turi išlipti pro dešines (saugesnes) duris ir užlipti už apsauginio atitvaro (barrier), nukreipę veidą į eismo srovę. Tai gali skambėti keistai (žiūrėti į važiuojančias mašinas), tačiau taip mažiau tikėtina, kad pateksite po automobiliu, jei šis nukryps nuo kelio.
4. Skambutis: Vairuotojas iš karto susisieks su pagalbos tarnyba (jei įmonė turi pagalbos sutartį, pvz., su „RAC“ ar „AA“ Anglijoje) arba dispečeriumi.
5. Laukimas: Negalima važiuoti keliu. Reikia laukti techninės pagalbos.

Patikima įmonė visada turi alternatyvų planą – jei mikroautobusas negali tęsti kelionės, turi būti siunčiamas rezervinis transportas arba organizuojamas pervežimas kitu būdu.

9. Ar saugu keliauti naktį? Kaip užtikrinamas vairuotojo budrumas?

Naktiniai reisai yra populiariausi, nes taip sutaupoma diena, o Anglijoje dažnai reikia būti ryte. Tačiau naktis reiškia didesnį riziką. Kaip su tuo kovojame?

• Poilsio režimas: Jei reisas prasideda naktį, vairuotojas prieš tai turi pilnavertį miegą. Jis negali atvykti iš kito reiso ir iš karto važiuoti toliau.
• Keleivių ramybė: Mes prašome keleivių naktį gerbti ramybę. Ne dėl vairuotojo kaprizų, o dėl to, kad triukšmas (muzika, šūksmai, telefonų skambėjimas) atitraukia dėmesį ir sukelia stresą vairuotojui.
• Kavos ir poilsiai: Nors tachografas riboja vairavimo laiką, vairuotojas gali padaryti trumpą pertrauką (išlipti, pasistiprinti oru) jei jaučia nuovargį, net jei 4,5 valandos dar nepraėjo. Saugumas viršija grafiką.

Taip pat naktį eismas yra retesnis, kas leidžia važiuoti sklandžiau, tačiau reikia būti labiau atidžiamam dėl gyvūnų (elniai, lapės) keliuose, ypač Anglijoje ir Vokietijoje.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų užtikrintas saugumas?

Rinka pilna pasiūlymo, bet kainos ir kokybės santykis kartais gali apgauti. Kaip ekspertas patariu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

1. Teisinis statusas: Įmonė turi būti įregistruota, turėti licenciją keleivių pervežimams (Lietuvoje – VĮ „Regitra“ išduota licencija). Užsienio reisams reikalinga tarptautinė keleivių pervežimo licencija.
2. Atsiliepimai: Paieškokite atsiliepimų ne tik įmonės Facebook puslapyje (kur gali būti ištrinti neigiami), bet ir nepriklausomuose forumuose, „Google Maps“ vertinimuose. Žiūrėkite, ar nėra skundų dėl vėlavimų techninių priežasčių.
3. Transporto priemonės: Paklauskite, kokio amžiaus mikroautobusu važiuosite. Naujesnė mašina (ne senesnė kaip 5–7 metai) ne tik komfortiškesnė, bet ir saugesnė (turi modernesnes saugumo sistemas: ESP, ABS, oro pagalves).
4. Sutartis: Patikimas pervežėjas visada pateiks sutartį arba bent kvitą, kur nurodyta reiso data, maršrutas ir įmonės duomenys.
5. Kaina: Jei kaina per daug žema (pvz., 50 eurų į Londoną), galite drąsiai spėti, kad kažkur taupoma – arba ant vairuotojo atlyginimo (ir jo poilsio), arba ant techninės priežiūros. Saugumas turi savo kainą.