Saugumas kelionės metu mikroautobusu iš Angljos: Visas vadovas keleiviams

Kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą arba atgal – tai ne paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Tai daugiau kaip 2000 kilometrų maršrutas, kertantis kelias šalis, jūras, skirtingus kelių dangas, oro sąlygas ir, svarbiausia, skirtingus teisės aktus. Būdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka – nuo „vilkiko“ tipo autobusų iki modernių, patogių mikroautobusų. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitusis: saugumas turi būti absoliuti prioritetas, nepaisant to, ar keliaujate verslo reikalais, ar grįžtate į namus po atostogų.

Dauguma keleivių, renkantis pervežimo paslaugas, dažniausiai atkreipia dėmesį į kainą ir išvykimo laiką. Tai yra natūralu. Tačiau kaip ilgametis ekspertas, galiu pasakyti, kad šie du rodikliai turėtų būti vertinami tik tada, kai užtikrintas saugumas. Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelionė visada apima ir jūrų perbraukimą. Tai sudaro papildomą kompleksį, nes mikroautobusas turi būti paruoštas ne tik važiavimui greitkeliais, bet ir ilgalaikiam ištvermės testui. Šiame straipsnyje aš nesirgsiu saugumo reikšmės teoriniu lygmeniu – kalbėsiu apie praktinius dalykus, kurie, mano daugelio metų patirties duomenimis, padeda išvengti rizikos ir užtikrinti, kad kelionė įvyktų sklandžiai.

Saugumas mikroautobusu nėra atsitiktinis dalykas. tai yra sudėtingas systemos darbas, kuriam įtakos turi techninės transporto priemonės būklė, vairuotojo psichologinė ir fizinė būklė, teisiniai reikalavimai ir netgi keleivių elgesys. Po Anglijos išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit) pasikeitė ir daugelis administracinių reikalavimų, kurie tiesiogiai veikia pervežėjų galimybes ir, tuo pačiu, jūsų saugumą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus, padėsiančius jums jaustis ramiai, įsėdus į mikroautobuso sėdynę Londono, Birmingemo ar Mančesterio priemiesčiuose.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per dvidešimt metų trukusią karjerą. Šie atsakymai sukurti tam, kad jums būtų aišku, kaip veikia industrija ir ką reikia žinoti norint pasirinkti patikimą pervežėją.

1. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojas nenuvargs ir nesužaloja keleivių?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas. Ilgos kelionės, ypač tarp Anglijos ir Lietuvos, yra didelė apkroba organizmui. Profesionalūs pervežėjai laikosi griežtų „Darbo ir poilsio laiko“ taisyklių (EC 561/2006), kurios taikomos visiems komerciniams vairuotojams. Tai reiškia, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į dalias – 15 min. + 30 min.). Be to, per parą vairuotojas turi turėti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Geriausių kompanijų praktika yra skirsti šią kelionę į pertraukas ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal sveiką protą. Dažnai įmonės planuoja maršrutą taip, kad vairuotojas pailsėtų ilgiau arba, jei kelionė trunka ilgiau nei 10-12 valandų, į kelionę siunčiamas antras vairuotojas. Taip užtikrinamas nuolatinis eismo judėjimas be greitojo režimo, kuris yra pagrindinė avarijų priežastis. Jei matote, kad pervežėjas siūlo „nulėkti“ be sustojimų per 20 valandų su vienu vairuotoju – tai yra raudona vėliava. Tai neįmanoma padaryti legaliai ir saugiai.

2. Kokius techninius patikrinimus turi praeiti mikroautobus prieš išvykstant iš Anglijos?

Techninė būklė yra pagrindas. Anglijoje galioja griežti MOT (Ministry of Transport) techninės apžiūros reikalavimai, tačiau profesionalūs keleivių pervežimai turi daugiau reikalavimų nei paprastas privatus mikroautobusas. Prieš kiekvieną ilgos kelionės išvykstmą, atsakinga įmonė atlieka „Daily Walkaround Check“ – kasdienę vizualinę patikrinimą. Vairuotojas arba mechanikas tikrina padangų protektoriaus gylį (turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm, tačiau dauguma įmonių laikosi 3 mm standarto dėl saugumo), stabdžių sistemą, šviesas, vairo mechanizmą ir variklio tepalo lygį.

Be to, mikroautobusai, vykstantys tarptautiniais maršrutais, turi būti įtraukti į periodines technines apžiūras (PTI) kur kas dažniau nei paprasti automobiliai – paprastai kas 10-12 savaičių. Svarbu ir tai, kad transporto priemonė būtų pritaikyta ilgoms kelionėms: patikimos padangos (dažnai naudojamos visų sezonų arba žieminės padangos net ir Anglijoje dėl kintančio oro), veikiantis ABS ir ESP sistemų, kurios padeda išvengti slydimo pavojingose situacijose. Jei keliaujate vasarą, taip pat reikia pasitikrinti, ar veikia kondicionierius – ne dėl komforto, o dėl to, kad vairuotojas neišdegtų nuo karščio ir išlaikytų dėmesingumą.

3. Ar mikroautobusas yra apdraustas kelionės metu, ir ką tai reiškia keleiviui?

Apdraustumas yra kritinis klausimas, ypač kai keliaujate užsienyje. Anglijoje veikia kitokių draudimo rinka nei Lietuvoje, todėl labai svarbu klausti apie „Public Service Vehicle (PSV) Insurance“ arba „Hire and Reward“ draudimą. Paprastas „Comprehensive“ draudimas, kurį turi dauguma vairuotojų, nepadengs žalos, jei vykdoma komercinė veikla – t.y., jei keleiviai sumoka už bilietą.

Jei įvyksta avarija, keleiviams turi būti užtikrinta civilinės atsakomybės draudimo apsauga. Be to, patikimi pervežėjai turi papildomą „Accident Insurance“ (avarinį draudimą) keleiviams. Tai reiškia, jei dėl avarijos patiriate sužalojimų, draudimo bendrovė kompensuoja ne medicinines išlaidas (EC kortelė tai padaro pagrindui), bet ir neturtinę žalą. Prieš įsėdant į mikroautobusą, visada verta pasitikrinti, ar įmonė gali pateikti draudimo poliso numerį arba jo kopiją. Jei įmonė vengia šio klausimo, geriau ieškoti kitos paslaugos. Mūsų įmonėje, pavyzdžiui, kiekvienas mikroautobusas turi draudimą, galiojantį visoje Europoje (įskaitant „Green Card“ reikalavimus po Brexito), kuris apima ir keleivius.

4. Kaip veikia saugumo diržai ir kokia jų svarba mikroautobusuose?

Tai atrodo banalu, tačiau statistika nepasako melagingai. Saugumo diržai yra pagrindinė apsauginė priemonė. Anglijoje ir visoje Europos Sąjungoje yra griežtas reikalavimas: visi keleiviai mikroautobuse turi prisegti diržus. Jei mikroautobuse yra 8 sėdimos vietos (įskaitant vairuotoją), diržai privalo būti ant visų vietų. Jei vietų daugiau, diržai taip pat privalo būti, tačiau reikalavimai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo transporto priemonės registracijos datos, tačiau šiuolaikiniuose mikroautobusuose diržai yra standartas.

Mano patirtis rodo, kad dažnai keleiviai, ypač naktinėse kelionėse, bando nusisegti diržus norėdami patogiau pamiegoti. Tai yra labai pavojinga sprendimas. Avarijos metu, net ir esant mažam greičiui, neprisegtas keleivis gali būti išmestas iš savo vietos arba smogti į priekyje esantį sėdynės atlošą su tokia jėga, kuri sukelia mirtinus sužalojimus. Vairuotojas turi teisę (ir pareigą) nepradėti važiavimo, kol visi keleiviai nebus prisegę. Viskas, ką galiu padaryti kaip ekspertas – tai priminti: nusisegti diržą 5 sekundžių ilgiau negu miegoti be jo visą gyvenimą.

5. Kokia yra bagažo tvirtinimo saugo reikšmė ir kodėl tai svarbu?

Dauguma žmonių galvoja apie bagažą tik kaip apie daiktus, kuriuos reikia parsivežti. Tačiau iš fizikos pusės bagažas yra svoris, kuris juda dideliu greičiu. Jei mikroautobuso bagažinėje esantis krepšys nėra užfiksuotas ir staigus stabdymas ar avarija įvykia važiuojant 70 mylių per valandą greičiu (apie 112 km/h), tas krepšys tampa sviediniu. Jis gali sulaužyti bagažinės duris, pataikyti į keleivių galvas ar netgi išstumti sėdynę.

Profesionalūs mikroautobusai turi specialias tvirtinimo juostas (tethering points) arba užraktus bagažinėje. Vairuotojas arba padėjėjas turi užtikrinti, kad didesniai lagaminai būtų pritvirtinti, o mažesni daiktai (kaip rankinės, maistas) nebūtų palikti laisvai keleivių salone. Jei turite šakuotę arba kitą daiktą, kuris gali pasisukti, ji turi būti užfiksuota. Aš dažnai matau, kaip žmonės deda neapdorotus mėsos gaminius arba statines su skysčiais į bagažinę be jokios izoliacijos – tai ne tik higienos, bet ir saugumo klausimas (skysčiai gali patekti ant elektros instaliacijos). Geriausi pervežėjai visada padeda sutvarkyti bagažą saugiai.

6. Ar vairuotojai turi specialų licenciją ir patikrinimą?

Taip, ir tai ne vien tik teisė vairuoti automobilį („B“ kategorija). Norint vairuoti mikroautobusą, kuriame yra daugiau kaip 8 keleivių vietų (įskaitant vairuotoją), Anglijoje reikalinga D1 arba D kategorijos vairuotojo pažymėjimas. D1 kategorija leidžia vairuoti transporto priemones iki 16 keleivių vietų, o D – didelius autobusus. Gauti šias kategorijas nėra lengva: reikia išlaikyti sudėtingus teorinius ir praktinius egzaminus, įskaitant važiavimą su kliūtimis ir kontrolę didelės masės transporto priemone.

Be to, profesionalūs vairuotojai turi turėti „Driver Certificate of Professional Competence“ (CPC). Tai yra kvalifikacinis pažymėjimas, įrodantis, kad vairuotojas ne tik moka vairuoti, bet ir supranta saugumą, ekologinį vairavimą, sveikatos apsaugą ir logistiką. Kas 5 metai jie turi prašyti 35 valandas nepertraukiamo mokymosi (periodic training). Pasirinkdami pervežėją, visada galite paklausti apie vairuotojo kvalifikaciją. Patikima įmonė niekada neslėps šios informacijos, nes jų vairuotojai yra jų didžiausias turtas.

7. Kaip oro sąlygos Anglijoje ir Europoje veikia saugumą, ir kaip su tuo kovojama?

Anglija yra žinoma savo nestabiliu oru – gali būti saulėta, o po penkių minučių pradėti lyti bei dulksna. Vėliau, kai mikroautobas pasiekia Belgiją, Vokietiją arba Lenkiją, oro sąlygos vėl gali pasikeisti – čia dažniau pasitaiko sniego, ledo arba stipraus rūko. Vairuotojas turi būti pasirengęs viskam. Svarbiausia yra tinkamas padangų pasirinkimas. Nors Anglijoje žiemos padangos nėra privalomos (kaip, pvz., Vokietijoje arba Lietuvoje tam tikru laikotarpiu), patikimos įmonės visada deda aukštos kokybės visų sezonų arba žiemos padangas.

Be padangų, svarbu ir važiavimo greitis. Profesionalus vairuotojas žino, kad grafikas nėra svarbiau už gyvybes. Jei kelių sąlygos blogos („Slippery roads“), jis sumažina greitį, padidina atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Dauguma šiuolaikinių mikroautobusų yra aprūpinti各种 sensoriais: lietaus davikliais, kurie automatiškai įjungia šluostes, arba stabdžių asistentais. Tačiau technologija niekada nepakeis vairuotojo patirties. Mano ilgametė patirtis moko, kad geriausia priemonė nuo blogo oro yra preventive driving – prevencinis vairavimas, t.y. tikėtis blogiausio ir veikti atsargiai.

8. Ką reiškia Brexit keleivių saugumo ir dokumentų kontekste?

Po 2020 m. Anglijos išstojimo iš ES, kelionės tapo sudėtingesnės ne tik dėl pasų kontrolės, bet ir dėl transporto dokumentų. Anksčiau britų vairuotojai galėjo naudotis bendru Europos vairuotojo pažymėjimu, dabad jie turi turėti tarptautinį leidimą (Community Licence) arba atitikti naujus „UK trailer“ reikalavimus. Kalbant apie keleivių saugumą, svarbiausia yra tai, kad įmonė turi būti legaliai registruota atlikti tarptautinius pervežimus (kabotažas ir tarpautinės veiklos licencija).

Jei įmonė veikia „pilka zona“ (net legaliai), tai reiškia, kad ji gali turėti neaptinkamą draudimą, vairuotojai gali viršyti darbo valandas, o techninė būklė gali būti tik formaliai tvarkoma. Pasirinkdami pervežėją, patikrinkite, ar jis turi GB (Great Britain) numerį ant mikroautobuso, kuris atitinka tarptautinių pervežimų reikalavimus. Tai užtikrina, kad įmonė yra įtraukta į oficialų operatorių sąrašą ir yra pavaldi britų transporto inspekcijos (DVSA) priežiūrai. Tai tiesiogiai susiję su jūsų saugumu.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją iš dešimčių pasiūlymų?

Rinkoje yra daug pasiūlymų, nuo pigių „skraidančių“ vairuotojų iki didelių, gerai žinomų kompanijų. Kaip ekspertas patariu: nebijokite klausti. Pirmiausia, pažiūrėkite į kainą. Jei kaina kelis kartus mažesnė nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kažkur taupoma – arba ant vairuotojo poilsio, arba ant techninės priežiūros, arba ant draudimo. Antra, ieškokite atsiliepimų ne tik Facebook grupėse, bet ir Google Maps arba kituose nepriklausomuose šaltiniuose.

Trečia, susisiekite su įmone tiesiogiai. Paklauskite apie mikroautobuso amžių, vairuotojo patirtį ir maršruto detalius planus. Patikimas pervežėjas visada mielai pasakys, kiek ir kur sustos, koks yra mikroautobuso modelis (pvz., VW Crafter, Mercedes Sprinter, Ford Transit) ir kokie yra jo saugumo įranga patobulinimai. Jei atsakymai abstraktūs arba vengiantys, ieškokite kitos. Saugumas kainuoja, bet tai yra investicija į jūsų gyvybę.

10. Ką daryti nepageidaujamo įvykio atveju ir kaip užtikrinamas keleivių ryšys?

Nepaisant visų priemonių, avarijos gali įvykti net ir patikimiems pervežėjams dėl kitų eismo dalyvių kaltės. Svarbiausia yra žinoti, ką daryti. Profesionali įmonė turi aiškų veiksmų planą: pirmiausia užtikrinti keleivių saugumą (persikelti į saugią vietą už barjerų), paskambinti greitosios pagalbos tarnybai (999 Anglijoje arba 112 Europoje) ir informuoti savo dispčerį. Dispčeris turi suorganizuoti pagalbą – nuo techninės pagalbos iki alternatyvaus transporto įvežimo, jei mikroautobas nebegali važiuoti.

Taip pat svarbu ryšys. Šiuolaikiniai mikroautobusai turi Wi-Fi, todėl visada galite susisiekti su artimaisiais. Tačiau jei ryšys prastas, įmonė turi turėti atsarginį ryšio kanalą (pavyzdžiui, palydovinį telefoną). Prieš išvykstant visada prašykite dispčerio telefono numerio.