Saugiausia kelionė mikroautobusu iš Angljos: Eksperto vadovas nerūpestingai kelionei

Įvadas

Kelionė iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės) į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis yra išbandymas ne tik fizinei, bet ir psichologinei ištvermei. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje mačiau viską – nuo puikių, smagiai praleistų valandų kelyje iki sudėtingų situacijų, kurių galima buvo išvengti. Anglija yra specifinis rinkas dėl savo geografinės padėties (sala) ir, svarbiausia, dėl prieš keletą metų įvykusio „Brexit“. Tai pagundinės kai kurius vairuotojus ar keleivius rinktis pigesnius, bet ne saugesnius variantus, tačiau mano patirtis sako, kad saugumas turi būti absoliučiai viršuje.

Kai kalbame apie mikroautobuso pervežimus, saugumas nėra tik apie tai, ar vairuotojas užsisego saugos diržą. Tai kompleksinė sistema, kuri apima techninį būklę, dokumentų tvarkymą (ypač po „Brexit“), vairuotojo darbo laiko režimą ir patogumo organizavimą. Ilgos kelionės, kai viena diena praleidžiama kelyje, gali būti pavojingos, jei neplanuojamos atsakingai. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo žiniomis, kaip užtikrinti, kad Jūsų ar Jūsų šeimos kelionė iš Anglijos ne tik pasiektų tikslą, bet ir vyktų maksimaliai saugiai, be nereikalingų nervų ir rizikos.

Mes aptarsime techninius reikalavimus, dokumentus, kurie dabar būtini kaip niekada anksčiau, bei praktinius patarimus, kaip pasiruošti kelionei. Turbūt svarbiausia žinutė, kurią noriu perduoti – geriausias būdas keliauti saugiai yra pasitikėti tik patikimais, patikrintais profesionalais, kurie šioje srityje dirba ne vieną metą. Rinktis atsitiktinius vairuotojus iš skelbimų lentų yra lošimas, kurio pralaimėjimo kaina gali būti per didelė. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip išvengti pavojų ir mėgautis kelione.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti kelionės metu po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir ne veltui, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. taisyklės pasikeitė drastiškai. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas sienos buvo formalumas. Dabar situacija kitokia. Jei keliaujate mikroautobusu, kuris yra registruotas ne JK, bet Lietuvoje (ir atvirkščiai), būtina turėti „Green Card“ draudimo polisą, kuris patvirtina civilinės atsakomybės draudimo galiojimą visose šalyse, per kurias keliaujate.

Be to, jei mikroautobusas naudojamas komerciniais tikslais (pervežami keleiviai už mokestį), būtina turėti tarptautinę keleivių pervežimo licenciją. Asmeninis, nekomercinis transportas turi kitokias taisykles, tačiau sienos kirtimo metu muitinės pareigūnai labai atidžiai tikrina, ar transporto priemonė nenaudojama nelegaliam verslui. Taip pat nepamirškite pasų. Asmens pažymėjimai daugiau nebegalioja keliavimui iš JK į ES šalis. Jei su jumis keliauja vaikai, būtina turėti ir jų pasus, o jei keliaujate vienas su vaiku, ne vieno iš tėvų – gali prireikti notariškai patvirtinto sutikimo keliauti. Dokumentų trūkumas gali lemti ne tik pavėlinimą, bet ir kelionės nutraukimą sienos punkte.

2. Kaip įvertinti mikroautobuso techninę būklę prieš kelionę?

Esu matęs daugybę atvejų, kai kelią iš Anglijos pradeda seni, nebe taip patikimi mikroautobusai. Kelionė iki Lietuvos ir atgal tai yra apie 4000–5000 kilometrų. Tai didelė apkrova bet kuriam varikliui ir važiuoklei. Pirmasis ir svarbiausias dalykas – padangos. Jos turi būti ne tik tinkamo protektoriau gylio (legaliai reikalaujama mažiausiai 1,6 mm, bet aš visada rekomenduoju žieminėms arba universalios padangos turėti ne mažiau kaip 4 mm), bet ir be jokių plyšių ar „pragimų“.

Antroji – stabdžių sistema. Ilgos kelionės vokiškaisiais autostradomis reikalauja dažno ir stipraus stabdymo, todėl stabdžių diskai ir kaladėlės turi būti idealios būklės. Taip pat būtina patikrinti aušinimo sistemą. Variklis perkaitantis važiuojant 130 km/h greičiu yra katastrofa. Patikimas pervežėjas visada prieš kelionę atlieka pilną techninę apžiūrą (oil service, skysčių lygiai, padangų slėgis). Jei planuojate nuomoti mikroautobusą arba keliauti savo, nebijokite klausti apie paskutinį techninį aptarnavimą. Saugumas prasideda nuo techninės būklės, o ne nuo to, kaip greičiau važiuojate.

3. Ar vairuotojas turi atitikti specialius reikalavimus (poilsio laikas, tachografai)?

Tai yra vienas rizikingiausių aspektų, ypač jei pasirenkate pigų, nelegalų pervežimą. Profesionalus vairuotojas, kuris perveža keleivius komerciškai, privalo laikytis Eur. 561/2006 reglamento. Tai reiškia, kad jis gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Paros poilsio laikas turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti 9 valandos su sąlyga, kad kitą dieną atstatomas poilsis).

Visi šie duomenys turi būti fiksuojami tachografe. Jei mikroautobuse nėra tachografo (kas gali būti leidžiama tam tikroms transporto priemonėms, jei jos nenaudojamos pelno tikslais, bet ribojamais atvejais), vairuotojas vis tiek privalo vesti kelionės lapelius ir laikytis to pačio režimo. Pavojinga yra tada, kai vairuotojas, siekdamas kuo greičiau grįžti, ignoruoja poilsio laiką. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą vairuotoją. Rinkdamiesi pervežėją, klauskite, kaip jis kontroliuoja vairuotojų darbo laiką. Užtikrinkite, kad Jums niekas nesako „mes važiuojame be sustojimų, kad pavyktų atvykti ryte“ – tai yra tiesioginis saugumo pažeidimas.

4. Kaip saugiai kirsti Lamanšą (kelionė keltu arba po tuneliu)?

Kelionė iš Anglijos visada prasideda arba baigiasi kertant Lamanšą. Yra du pagrindiniai būdai: keltu (iš Dover į Calais/Dunkerque) arba po tuneliu (Eurotunnelas). Kiek saugumo susirūpinęs? Abu variantai yra saugūs, tačiau turi savo niuansų. Keltuose labai svarbu laikytis instrukcijų, kai įvažiuojate į vidų. Būtina užgesinti žibintus (jei reikalaujama), užsidėti saugos diržus ir, kas svarbiausia, neiti iš mikroautobuso, kol jis nebus pilnai užfiksuotas ir užrakintas. Gelbėjimo valtys keltuose yra, bet evakuacija gali trukti.

Eurotunelis yra greitesnis (35 minučių prieš 90 minučių keltu), tačiau čia būna daugiau techninių patikrinimų. Jūs važiuojate vagonu po žeme, ir jei kyla ugnies pavojaus, sistema veikia automatiškai, tačiau vairuotojas turi būti ramus ir sekti instrukcijas. Svarbiausia saugumo taisyklė čia – tiksliai sekti darbuotojų nurodymus. Dažnai vairuotojai, norėdami sutaupyti laiko, bando „užslipti“ į kelines eiles, kas sukelia įtampą ir gali baigtis baudomis arba net išmetimu iš kelto. Saugi kelionė reiškia ir discipliną uoste.

5. Kokius maršrutus laikyti saugiausiais (pvz., vengiant pavojingų kelių)?

Maršruto planavimas yra pusė sėkmės. Daugelis vairuotojų renkasi trumpiausią kelią per „Google Maps“, kuris gali vesti per siaurus miestelius arba netinkamus kelius sunkesnėms mašinams. Mikroautobusas nėra lengvasis automobilis – jis turi didesnį centrą svorio, ilgesnį stabdymo kelią ir yra mažiau manevringas.

Saugiausias maršrutas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai eina per Belgiją, Vokietiją (A kelias), Lenkiją ir galiausiai Lietuvą. Vengti reikėtų mažų vietinių kelių, ypač naktį, kur gali būti blogos būklės danga ar net apšviestimi posūkiai. Vokietijos autostrados yra techniškai puikios, tačiau jose reikia ypatingo dėmesio dėl didelių greičių – čia ne viena mikroautobuso avarija įvyko dėl to, kad vairuotojas neįvertino greičio skirtumo tarp jo ir „vokiško“ sedano. Lenkijoje ir Lietuvoje reikia būti ypač atidžiems dėl kelių būklės (duobės) ir staigių posūkių. Patikimas pervežėjas pasirinks platų, gerai prižiūrimą kelią, net jei jis bus kiek ilgesnis, nes tai leis išlaikyti stabilų greitį ir sumažinti avarijos riziką.

6. Kaip turi būti užsegamas bagažas mikroautobuse?

Tai dalykas, kurį dažnai nepaisoma, o jis gali būti mirtinas. Įsivaizduokite situaciją: staigus stabdymas 100 km/h greičiu. Jei lagaminas sveria 20 kg ir jis nėra užfiksuotas, jis tampa „kulka“, kuri skrieja 20 kartų didesniu svoriu. Mikroautobuse bagažas dažniausiai yra viduje, gale arba ant stogo (jei yra bagažinė).

Saugiausias variantas yra uždara bagažinė (depo) po automobiliu. Jei bagažas vežamas salone, jis privalo būti tvirtai pririštas prie sėdynių arba specialių fiksavimo juostų. Nenaudokite paprastų gumų – jos plyšta šaltoje arba karštoje. Reikalingos profesionalios krovimo juostos su metaliniais sagtukais. Taip pat svarbu svorio pasiskirstymas – neįmeskite visų sunkių daiktų į vieną vietą viršuje, tai gali pakeisti mikroautobuso centrą svorio ir jis gali virsti posūkyje. Prieš išvykstant užduokite vairuotojui klausimą: „Ar bagažas užfiksuotas?“. Jei jis nusijuokia ir sako „užsirinks“, tai blogas ženklas.

7. Kokios draudimo rūšys būtinos tolimos kelionės atveju?

Minimalus reikalavimas yra civilinės atsakomybės draudimas (KASKO nebūtinas, bet pageidautinas). Tačiau keliaujant iš Anglijos, rekomenduoju turėti ne tik „Green Card“, bet ir „Assistance“ draudimą. Kas tai reiškia? Jei mikroautobusas sugenda Vokietijos autostradoje vidury nakties, paprastas draudimas padengs žalą kitiems, bet ne padėgs Jums. „Assistance“ paslauga užtikrina, kad atvyks techninė pagalba, mikroautobusas bus nuvežtas į servisą, o keleiviai – apgyvendinti viešbutyje arba pakeisti į kitą transportą.

Be to, būtina patikrinti, ar draudimas galioja „Post-Brexit“ režimu. Kai kurios JK draudimo kompanijos pakeitė savo politiką ir gali nebegalėti apdrausti rizikos ES teritorijoje taip pat kaip anksčiau. Profesionali pervežimo kompanija visada turi išsamų draudimo polisą, kuris apima ir keleivių draudimą (nuo nelaimingų atsitikimų keleiviams). Neklauskite „ar turite draudimą“, klauskite „ką apima šis draudimas, jei sugersime Belgijoje?“.

8. Kaip užtikrinti keleivių saugumą ir komfortą ilgos kelionės metu?

Ilgos kelionės (20–30 valandų) yra išbandymas organizmui. Sąžiningai, net geriausias mikroautobusas negali užtikrinti 100% komforto, jei keleiviai nesiruošia. Tačiau vairuotojo pareiga yra užtikrinti saugią aplinką. Viskas prasideda nuo sėdynių. Jos turi būti reguliuojamos, su diržais. Jei mikroautobuse yra stovimos vietos (kas yra draudžiama daugumoje šalių ilgiems maršrutams), tai yra milžiniška rizika.

Oro kondicionierius ir vėdinimas – tai ne prabangos reikalas, o saugumo klausimas. Vasarą Vokietijoje temperatūra salone gali pasiekti 40–50 laipsnių be vėdinimo, tai sukelia alpimą. Žiemą – šaltis ir kondensatas. Taip pat svarbu nustatyti taisykles elgesiui: vairuotojas nėra psichologas, jis turi vairuoti. Triukšmas, alkoholis ar netinkamas elgesys gali nukreipti dėmesį nuo kelio. Patikimi pervežėjai turi vidinius tvarkos rėmelius, kad kelionė būtų ramioji. Jei matote, kad vairuotojas leidžia keleiviams gerti alkoholį važiuojant – tai yra akivaizdus saugumo pažeidimas, tokią kelionę reikia nutraukti.

9. Ką daryti nelaimingų atsitikimų ar techninės gedimo atveju užsienyje?

Būkite pasiruošę geriausiai, tikėkimės blogiausios. Jei įvykta avarija, pirmiausia užtikrinkite saugumą: įjunkite pavojų šviesas, uždėkite šviesos atšvaitus (pagal taisykles – maždaug 50–100 metrų atstumu), išveskite keleivius už kelio juostos (jei įmanoma) už saugumo barjerų. Negalima likti transporto priemonėje, jei yra didelė susidūrimo rizika (pvz., autostradoje).

Skambinkite pagalbos numeriu 112 (veikia visoje ES). Jei kalbate tik lietuviškai ar angliškai, bandykite susisiekti su savo draudiku arba pervežėjo atstovybe – dauguma didelių kompanijų turi 24/7 pagalbos linijas. Niekada nepasirašykite jokių dokumentų, kurių nesuprantate, ypač jei kaltė neaiški. Padarykite nuotraukas vietovei, automobiliams ir žalai. Techninio gedimo atveju – niekada nebandykite taisyti sunkiosios transmisijos ar variklio patys autostradoje. Palaukite profesionalų pagalbos. Saugumas užsienyje taip pat priklauso nuo Jūsų ramumo ir gebėjimo kreiptis pagalbos.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją ir išvengti sukčių?

Tai galbūt svarbiausias klausimas. Rinka pilna „vieno vyrų kompanijų“, kurie turi vieną seną mikroautobusą ir siūlo kainas, per kurias neįmanoma užtikrinti nei saugumo, nei normalaus poilsio. Kaip juos atpažinti? 1. Internetinė buvimas: Ieškokite ne tik „Facebook“ grupėse. Tikros kompanijos turi tinklalapius, socialinius tinklus su istorija, atsiliepimais. 2. Atsiliepimai: Skirkite laiko perskaityti. Jei visi atsiliepimai yra vienodi ir parašyti ta pačia kalba (pvz., lietuviškai su klaidomis, teigiantys „gerai“), tai gali būti fiktyvūs. Ieškokite detalių istorijų. 3. Kaina: Jei kaina yra 30–40% mažesnė nei rinkos vidurkis, žinokite, kad kažkur taupyta. Ar tai degalai? Ar tai techninė priežiūra? Ar tai vairuotojo poilsis? Pigiai keliauti – brangiai apsiginti. 4. Kontaktai: Ar jie turi fiksuotą telefoną, el. paštą, adresą? Ar sutartis rašoma? Pasirinkdami kompaniją su ilgamečia patirtimi, Jūs perkate ne tik vietą mikroautobuse, o ir ramybę, bei garantiją, kad vairuotojas yra profesionalas, o ne mėgėjas.

Išvada

Saugiausia kelionė mikroautobusu iš Angljos nėra atsitiktinis dalykas – tai rezultatas, pasiekiantis kruopščiu planavimu, profesionaliu požiūriu ir pagarba taisyklėms. Per dvidešimt metų šioje srityje esu sužinojęs, kad taupymas ant saugumo visada pasiduoda brangiai. Kelionė iš Londono ar kitų Anglijos miestų į Lietuvą yra ilga ir reikalaujanti, tačiau ji gali būti ir patogi, ir saugi.

Jei planuojate tokią kelionę, neskubėkite pasirinkti pigiausio pasiūlymo. Atidžiai įvertinkite mikroautobuso būklę, patikrinkite vairuotojo ir kompanijos dokumentus, užduokite klausimus apie draudimą ir maršrutą. Atminkite, kad Jūsų ir Jūsų artimųjų gyvybės bei sveikatos kaina yra neįkainojama. Pasitikėkite tikrais ekspertais, kurie žino kiekvieną kelio kilometrą ir supranta atsakomybę, kuria juos patikėjote.