Rinkitės komfortiškus mikroautobusus kelionėms į Angliją

Dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sukaupiama ne tik tiesioginės kelionių patirties, bet ir gili supratimas, kas iš tikrųjų svarbu klientui, kai jis ruošiasi keliauti į toliąsias šalis, tokias kaip Anglija. Per šį laikotarpį matavau viską: nuo senų, techniškai neprižiūrėtų autobusų, kuriais keliauti buvo ištvermės išbandymas, iki šiuolaikinių, erdvių ir prabangių mikroautobusų, kurie pavertė ilgos kelionės įprotį. Kelionė į Jungtinę Karalystę nėra paprasta išvyka – tai ilgas maršrutas, reikalaujantis ne tik gerų kelių, bet ir ypatingo dėmesio keleivių fiziniam bei psichologiniam komfortui. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo žiniomis ir padėti Jums suprasti, kodėl rinktis kokybišką ir patogų mikroautobusą šiai kelionei nėra išlepinimas, o būtinybė.

Kelionė iš Lietuvos į Angliją – tai apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo pasirinkto maršruto ir perkėlos vietos (Ostendas, Kalė, Duisburgas ar kt.). Toks nuotolis automobiliu ar mikroautobusu paprastai užtrunka nuo 24 iki 30 valandų. Įsivaizduokite, kad šį laiką praleidžiate suspausti sėdėdami ant standžios sėdynės, be galimybės išsitiesinti, esant drėgnei ar per daug sausai oro sistemai, kai variklio garsas drebina visą kėbulą. Atvykus į paskirties vietą toks keleivis jau nejaučia nei energijos, noro dirbti ar lankytis, o tik nuovargį. Todėl, kai kalbame apie tolimojo nuotolio pervežimus, mikroautobuso techninė būklė ir vidaus įranga tampa tiek pat svarbios, kiek ir patyręs vairuotojas.

Šiuolaikinė rinka siūlo platų mikroautobusų asortimentą, tačiau ne visi jie tinkami ilgos kelionės į Angliją reikalams. Čia svarbu ne tik vietų skaičius (pavyzdžiui, 8, 16 ar 19 vietų), bet ir sėdynių aukštis, jų atramos, tarpai tarp eilių, šildymas bei vėdinimo sistema. Be to, svarbu ir techninis pasiruošimas – Anglijos keliai ir jų eismo taisyklės (kairės pusės eismas) bei specifiniai oro uostų ir uostų reikalavimai lemia tai, kad transporto priemonė turi būti be absoliučiai jokių techninių trūkumų. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, į ką reikia atsižvelgti renkantis transportą, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime Jums atlikti teisingą pasirinkimą, kad Jūsų kelionė prasidėtų jau pačioje kelionės vietoje, o ne tik atvykus į Londoną ar Mančesterį.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne skristi lėktuvu į Angliją?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ypač tarp tų, kurie keliauja didelėmis grupėmis. Nors lėktuvas atrodo greičiausias sprendimas, mikroautobusas turi keletą esminių pranašumų, kuriančių nepakartojamą vertę. Pirmiausia, tai „durų į duris“ principas. Skrisdami lėktuvu, turite susisiekti su oro uosto pervežimais iš Jūsų miesto, atvykti į oro uostą 2–3 valandas anksčiau, praeiti ilgas registracijos ir saugumo patikras, o atvykę į Anglijos oro uostą (pvz., Stanstedas, Lutonas, Gatvikas) vėl praleisti laiką ieškodami bagažo ir vėl susirūpindami pervežimu į galutinę paskirties vietą. Mikroautobusu kelionė prasideda Jums patogioje vietoje (prie namo, biuro, viešbučio) ir baigiasi tiksliai ten, kur reikia. Antra, bagažas. Lėktuvuose griežti svorio ir matmenų apribojimai, o už kiekvieną kilogramą daugiau tenka mokėti papildomai. Mikroautobuse bagažo erdvė daugiau, o apribojimai daug lanksčesni – galite pasiimti daugiau drabužių, dovanų ar netgi sportinę įrangą. Trečia, komfortas grupėms. Keliaujant mikroautobusu, visa komanda yra kartu, galite kalbėtis, derinti planus, ilsėtis, o ne sėdėti vienas šalia kito tylint orlaivyje.

2. Kokios sėdynės turi būti kokybiškame mikroautobuse ilgai kelionei?

Esu matęs, kaip keleiviai išsėda į mikroautobusą, kurio sėdynės yra paprastos, „vagono“ tipo, jų polsteriukai išplyšę arba per daug minkšti, neteikiantys nugaros atramos. Po 10 valandų tos kelionės žmonės pradeda jausti skausmus nugaroje ir kakle. Profesionaliam ilgos kelionės mikroautobui būtinos specialios keleivinės sėdynės, dažniausiai vadinamos „pilotu“ arba ergonominėmis sėdynėmis. Jos turi būti reguliuojamos (galima atlenkti nugarą, jei norite pamiegoti, arba pritraukti priekin), turėti paklotus alkūnėms (armrests), o svarbiausia – tinkamą atramą juosmens sričiai. Be to, tarpas tarp eilių (tarp Jūsų kelių ir priekyje sėdinčio keleivio nugaros) turi būti pakankamas, kad galėtumėte patogiai ištiesti kojas, ne spausti priekyje esančio sėdynės. Aš visada patariu klientams klausti apie sėdynių tipą – ar tai originalios gamyklinės sėdynės, ar jos buvo pakeistas į pigesnes, nepritaikytas ilgam sėdėjimui.

3. Ar mikroautobuse turi būti kondicionierius ir kokia jo funkcija?

Kodėl aš tai išskiriu atskirai? Nuo Lietuvos iki Anglijos keliame per visą Europą, kurioje klimatas gali pasikeisti drastiškai. Vasarą Vokietijos ar Belgijos automagistralėse temperatūra asfalte gali viršyti +30 laipsnių, o užkibus kamščiams prie tunelio ar perkėlos, oras salone tampa nebeįkvepiamas. Kondicionierius čia ne prabanga, o saugumo priemonė, užtikrinanti, kad keleiviai neapsisvaigintų nuo karščio. Žiemą situacija atvirkščia – reikalingas veikiantis šildymas. Tačiau svarbu ne tik tai, ar kondicionierius yra, bet ir kaip jis veikia. Geras mikroautobusas turi zoninę vėdinimo sistemą, kai vairuotojas gali reguliuoti temperatūrą savo vietoje, o keleiviai savo, arba bent jau keletą oro išleidimo angų kiekvienai eilei. Taip išvengiama situacijų, kai priekyje žmonės šaltinasi, o gale degėsi nuo karščio. Taip pat verta pažymėti, kad kondicionierius turi būti pakankamai galingas, kad atšaldytų saloną karštą vasaros dieną pilnam užimtume.

4. Kaip atrodo bagažo skyrius ir kiek bagažo galima paimti?

Dažnai klientai klausia: „Mes turime 8 žmonių, kiek lagaminų galime paimti?“ Standartinis 8 vietų mikroautobusas (pvz., VW Crafter ar Mercedes Sprinter) turi bagažinę, kuri, jei yra geros konfigūracijos, gali sutalpinti apie 8–10 didelių lagaminų ir rankinius bagažus. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas. Jeigu Jūsų grupė vyksta į ilgesnę kelionę (pavyzdžiui, darbui ar gyventi kelias savaites), bagažo būna daugiau. Būtina klausti pervežėjo apie bagažo skyriaus tūrį. Aš visada patariu nurodyti apytikrį bagažo kiekį užsakant paslaugą. Ypač svarbu, kad bagažas būtų tvarkingai užfiksuotas – turi būti diržai arba tinklai, kad lagaminai neišsirikiuotų važiuojant nelygiu keliu ar staigiai stabdant. Niekada nereikėtų taupyti vietos keleiviams dėl bagažo – keleiviai turi sėdėti sėdynėse, o ne ant lagaminų, nes tai yra saugumo pažeidimas.

5. Kiek laiko trunka kelionė į Angliją mikroautobusu ir kaip įveikiamas La Manšo sąsiauris?

Kelionės trukmė priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje, tačiau vidutiniškai tai yra apie 24–30 valandų važiavimo be poilsio, tačiau pagal įstatymus vairuotojas privalo daryti pertraukas. Todėl realus laikas nuo išvykimo iki atvykimo gali svyruoti nuo 28 iki 34 valandų. Svarbiausias etapas – perėjimas per La Manšo sąsiaurį. Yra du pagrindiniai būdai: keltuvas (Ferry) ir Eurotunelis (Le Shuttle). Keltuvas (pavyzdžiui, iš Kalė į Dover) trunka apie 90 minučių. Tai leidžia vairuotojams ir keleiviams išlipti, paeiti, pavalgyti kavinėje, įkvėpti jūros oro. Tai puiki proga atsipalaiduoti po ilgos važiavimo automagistralėmis. Eurotunelis – tai traukinys, kuris veža mikroautobusą po sąsiauriu per maždaug 35 minutes. Čia reikia likti transporto priemonėje. Jis greitesnis, bet jei kelionė ilga, keleiviai dažnai nori išlipti ir paeiti, todėl keltuvas dažnai būna pageidaujamesnis variantas, nors kainuoja šiek tiek brangiau. Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų pageidavimų ir vairuotojo maršruto planavimo.

6. Ar svarbu vairuotojo patirtis ir kalbos žinios tokiose kelionėse?

Absoliučiai taip. Aš galiu drąsiai teigti, kad vairuotojas yra svarbiausias komforto elementas. Naujausias mikroautobus nieko nevertas, jei vairuotojas vairuoja agresyviai, staigiai stabdo ir nežino maršruto. Kelionėje į Angliją vairuotojas turi ne tik puikiai išmanyti kelių eismo taisykles (ypač Anglijoje, kur važiuojama kaire juosta), bet ir mokėti orientuotis dideliuose miestuose. Be to, vairuotojas turi būti psichologiškai atsparus – ilgos kelionės iškelia įtampą. Kalbos žinios (anglų kalba) taip pat labai svarbios, nes užsienyje gali kilti nenumatytų situacijų su policija, muitinės ar techninėmis problemomis. Patyręs vairuotojas, dirbantis šioje srityje ne vienerius metus, žino, kur sustoti maistui, kur yra saugios poilsios aikštelės, ir kaip elgtis muitinėje, kad procesas vyktų sklandžiai. Visada klauskite apie vairuotojo patirtį renkantis pervežėją.

7. Kokius dokumentus reikia turėti keleiviams ir kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit) pasienio kontrolės tapo griežtesnės. Nors Lietuvos piliečiams galima keliauti be vizų, kiekvienas keleivis privalo turėti galiojantį pasą (asmens tapatybės kortelė gali nebūti priimama visose situacijose, nors dažnai dar naudojama, tačiau pasas yra saugesnis variantas). Jeigu su Jumis keliauja vaikai, būtina turėti ne tik jų pasus, bet ir raštiškus tėvų sutikimus, jei vaikai keliauja su vienu iš tėvų ar kitu globėju. Muitinės tarnybos gali tikrinti ne tik dokumentus, bet ir bagažą. Yra svarbu nevežti draudžiamų daiktų (narkotikai, ginklai, tam tikros maisto produkcės) ir laikytis deklaravimo taisyklių (pvz., alkoholio ir tabako kiekiai). Patyręs pervežėjas visuomet įspės apie šiuos niuansus prieš kelionę, tačiau keleivių atsakomybė už savo dokumentus yra asmeninė.