Reisai iš Anglijos – lankstus grafikas ir patogūs maršrutai

Tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką matyau ne vieną krizę, pasikeitusius pasienio kontrolės režimus ir kylančius kuro kainas, tačiau viena rinka visada išlieka ypatingai aktuali ir reikalauja ypatingo dėmesio – Jungtinė Karalystė. Nors profesionalioje aplinkoje vartojame terminą „JK“ arba „Didžioji Britanija“, dauguma klientų vis tieie ieško paslaugų „iš Anglijos“. Ir tai visiškai natūralu. Anglija visada buvo ir išlieka viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai, o reisai į šią šalį – tai ne tiesiog krovinių pervežimas, o sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo ir žinių.

Šiandien norėčiau papasakoti ne apie sausas statistikas, o apie tai, kaip iš tikrųjų veikia logistika šiame maršrute ir kodėl lankstus grafikas bei patogūs maršrutai yra ne privalumas, o būtinybė.

Įvadas: Kodėl logistika su Anglija ypatinga?

Jei esate susidūrę su krovinių gabenimu iš Vokietijos ar Lenkijos, žinote, kad tai dažniausiai yra standartinis procesas: vairuotojas užsuka, įkrauna, važiuoja ir iškrauna. Tačiau reisai iš Anglijos (arba į Angliją) visada buvo kitoks lygmuo. Geografiškai sala yra atskirta Lamanšo sąsiauriu, o tai sukuria papildomus iššūkius: keltų vietų rezervavimą, laukimo eilutes Doveriuje, o pastaruoju metu – ir sudėtingus muitinės formalumus po „Brexit“.

Mano patirtis rodo, kad sėkmę šiame maršrute nulemia du pagrindiniai dalykai: efektyvus maršruto planavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Klientai dažnai klausia: „Kodėl mano kroviniui reikia tiek daug laiko?“ Atsakymas paprastas: tai ne tik atstumas, tai ir procedūros.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip suformuoti lankstų grafiką, kuris leistų jums išvengti nereikalingų laukimų, ir kaip pasirinkti patogiausius maršrutus, kad krovinytų keliautų saugiai ir laiku. Nesvarbu, ar esate didelė įmonė, importuojanti prekes partijomis, ar asmuo, norintis pergabenti asmeninius daiktus, principai išlieka tie patys. Suprantant logistikos mechanizmą, galite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti daugelio nemalonių staigmenų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su reisais iš Anglijos. Siekiu, kad ši informacija padėtų jums suprasti procesą ir geriau pasiruošti pervežimui.

1. Kiek vidutiniškai trunka reisas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra surenkamas krovinius. Jei kalbame apie Londoną ar pietryčių Angliją (pvz., Kent regioną), atstumas iki Lietuvos yra trumpesnis, tačiau didžiausias iššūkis ten būna pasienio kirtimas Doveriuje – Calais. Ten eilės gali būti ilgos, ypač savaitgaliais ar švenčių metu.

Esant idealioms sąlygoms – kai vairuotojas turi užsakyta bilietą į keltą, o muitinės procedūros eina sklandžiai – reisas gali trukti maždaug 3–4 dienas. Tačiau jei krovinys surenkamas šiaurės Anglijoje (prie Mančesterio, Liverpulio ar Leidso), vairuotojui reikia papildomo dienos pusės ar dienos, kad nueitų iki uosto. Be to, reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio režimus (tachografų duomenis). Mano praktikoje buvo atvejų, kai dėl blogo oro sąlygų Lamanše ar techninių trukdžių reisas užtruko iki savaitės. Todėl visada rekomenduoju klientams planuoti prekių atvykimą su savaitės atsarga, ypač jei tai – svarbus užsakymas jūsų verslui.

2. Kas yra „lankstus grafikas“ ir kodėl jis svarbus?

Lankstus grafikas logistikoje nereiškia, kad važiuojame „kaip ką pamatysime“. Tai profesionalus planavimas, įtraukiantis rezervinius laiko tarpus. Reisuose iš Anglijos lankstumas yra kritiškas dėl keleto priežasčių.

Pirmiausia, tai susiję su keltų grafiku. Bilietai į keltus turi fiksuotą išvykimo laiką. Jei krovinys surenkamas vėlai arba įvyksta staigmas uždelsimas (pvz., uoste), lankstus grafikas leidžia perplanuoti išvykimą neprarandant vietos kitame kelyje. Antra, po „Brexit“ muitinės kontrolė gali užtrukti ilgiau nei numatyta. Esant lankstiam grafikui, mes galime keisti maršrutą (pvz., rinktis kitą perėją, jei viena užsimusi) arba derinti vairuotojo poilsio laiką taip, kad būtų išlaikyti terminai. Klientui tai reiškia ramybę – jis žino, kad net jei įvyks nesklandumų, krovinys vis tiek pasieks tikslą be kritinių vėlavimų.

3. Kurie yra patogiausi maršrutai iš Anglijos į Lietuvą?

Yra keletas pagrindinių koridorių, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų. Populiariausias yra Dover – Calais (Prancūzija). Tai trumpiausias kelias per sąsiaurį, daugiausia reisų keltų kompanijų, tačiau čia ir didžiausias eismas bei didžiausia rizika užstrigti eilėse.

Alternatyva – Hull – Rotterdam arba Harwich – Hook of Holland (Nyderlandai). Šie maršrutai šiek tiek ilgesi, tačiau dažnai leidžia išvengti didžiųjų spūsčių Doveriuje. Be to, važiuojant pro Nyderlandus, kelyje į Lietuvą yra mažiau kalnų, kas gali būti svarbu tam tikriems kroviniams (pvz., šaldytuvams).

Taip pat yra ir „tunelio“ variantas (Eurotunnel), tačiau jis dažniau naudojamas keleiviniais automobiliais ar skubiais siuntomis, o sunkvežimiams dažniau tenka laukti bilietų. Pasirinkdami maršrutą, mes atsižvelgiame į tai, iš kurio Anglijos regiono išvykstame. Jei krovinys yra šiaurėje, Hull uostas gali būti strategiškai geresnis pasirinkimas nei važiuoti visą Angliją išilgai iki Doverio.

4. Kaip „Brexit“ paveikė reisų organizavimą ir dokumentus?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją mūsų darbe. Iki 2021 m. Anglija buvo ES rinkos dalis, todėl prekių judėjimas buvo beveik laisvas. Dabar viskas pasikeitė. Kiekvienas reisas iš Anglijos dabar yra importas (arba eksportas) iš trečiosios šalies.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant kroviniui, turi būti pateikta Eksporto deklaracija Anglijoje, o atvykus į ES – Importo deklaracija. Klientui reikia užtikrinti, kad jis turi teisingą PVM mokėtojo kodą (jei verslas) ir, svarbiausia, EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system). Be EORI numerio, krovinys gali būti sulaikytas pasienyje. Be to, kiekviena prekė turi turėti savo prekės kodą (TN VED kodą) ir pildomus dokumentus (pvz., sertifikatus, jei tai maisto produktai ar chemija). Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų dabar susiję būtent ne su techninėmis problemomis, o su neteisingai parengtais dokumentais.

5. Ką reiškia „krovininių konsolidacija“ (groupage) ir kada ji naudinga?

Konsolidacija – tai procesas, kai keli mažesni kroviniai iš skirtingų siuntėjų sujungiami į vieną didelę sunkvežimio priekabą. Tai labai populiaru reisuose iš Anglijos, nes dažnai įmonėms ar asmenims nereikia visos 22 tonų priekabos – jiems užtenka kelių eurų paletės.

Ši paslauga yra pigesnė, nes kainos dalijamos tarp visų dalyvių. Tačiau čia susiduriame su lankstumo reikalingumu. Kadangi reikia surinkti kelis krovinius, vieno kliento prekės gali šiek tiek palaukti sandėlyje, kol surinksime visą partiją. Taip pat reikia laukti, kol kiti kroviniai bus iškrauti kituose taškuose (pavyzdžiui, Belgijoje ar Vokietijoje), jei maršrutas toks numato. Jei jums svarbus greitis, geriau rinktis atskirą transportą (dedikuotą reisą), bet jei norite sutaupyti – konsolidacija yra geriausias sprendimas.

6. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmasis ir akivaizdžiausias – kuro kaina. Kuro priedas gali svyruoti priklausomai nuo rinkos. Antras dalykas – keltų bilietų kaina. Jos brangsta vasarą arba staiga, kai sumažėja pasiūla.

Taip pat kainą lemia krovinio svoris ir tūris. Jei krovinys yra labai lengvas, bet didelis (pvz., putų plastikas), mokama už užimamą vietą (paviršių). Jei tai sunkios metalo konstrukcijos – mokama už svorį. Taip pat svarbu ir krovinio tipas: ar jis telpa į standartinę priekabą, ar reikia „tentų“ (tent truck) su pakėlimo mechanizmu, ar reikia šaldymo agregato. Dar vienas dalykas – atstumas Anglijoje. Užsakyti sunkvežimį iš Londono pigiau nei iš Glazgo Škotijoje, nes vairuotojui tenka važiuoti didesniu atstumu ir sugaišti daugiau laiko.

7. Ar galima pergabenti asmeninius daiktus (keliaujantys į Lietuvą)?

Žinoma, tai labai dažna paslauga. Daug lietuvių, grįžtančių iš Anglijos po ilgesnio laiko, nori parsivežti baldus, buitinę techniką ar net automobilius. Tokiu atveju taikome kitokias sąlygas nei verslo klientams.

Svarbiausia – teisingai deklaruoti daiktų vertę. Muitinė gali klausti, ar tai asmeniniai daiktai, naudoti ilgiau nei 6 mėnesius. Jei taip, dažnai galima taikyti lengvatas (mokesčių atleidimas), tačiau reikia įrodymų (pvz., pirkimo čekiai, nuotraukos). Jei daiktai nauji (pvz., nupirkta virtuvė iš parduotuvės Anglijoje), juos reikia importuoti kaip prekes ir mokti PVM bei galimus muitus. Visada patariu klientams sudaryti detalių daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis – tai labai pagreitina muitinės procedūras pasienyje.

8. Kas atsitinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta?

Nors mes visada stengiamės užtikrinti saugumą, rizikos egzistuoja. Svarbiausia dokumentas šiuo atvežju yra draudimas. Profesionali transporto įmonė visada turi krovinio draudimą (CMR draudimas).

Jei įvyk incidentas (pvz., avarija, gaisras ar vagystė), klientas turi nedelsiant pranešti pervežėjui. Draudimo išmoka priklauso nuo krovinio deklaruotos vertės. Čia yra vienas svarbius niuansas: dažnai klientai nori nurodyti mažesnę vertę, kad „neužkirstų kelią“ (nors tai mitas), bet jei įvykė incidentą, draudimas išmoks tik tą sumą, kuri buvo nurodyta dokumentuose. Todėl visada rekomenduoju drausti krovinį pagal jo realią rinkos vertę.

9. Kaip sekti krovinytų kelionę realiu laiku?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui ar dispacheriui ir klausti „kur jis?“. Dabar technologijos leidžia sekti viską internete. Naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo sunkvežimio vietą žemėlapyje.

Tačiau klientui svarbu suprasti, kad „stebėjimas“ gali būti apribotas tam tikrose vietose. Pavyzdžiui, kai sunkvežimis yra kelyje jūroje (keltas), signalas dingsta. Taip pat gali būti signalo praradimų kalnuotuose regionuose arba, kas būna Anglijoje, kai vairuotojas ilsisi tam tikrose vietose, kur GPS neleidžia tiksliai nustatyti vietos dėl privatumo. Visgi, dauguma sistemų leidžia matyti, kiek krovinys yra nuvažiavęs ir kada numatomas atvykimas. Tai suteikia klientui didelę psichologinę ramybę.

10. Kodėl verta rinktis patyrusį pervežėją, o ne pigiausią pasiūlymą?

Rinkoje gausu pasiūlymų, kurių kaina atrodo beveik nepagalvojama. Tačiau tarptautiniuose reisuose, ypač su Anglija, kaina dažnai atspindi paslaugos kokybę ir saugumą.

Pigus pervežėjas gali taupyti ant vairuotojo poilsio, ant techninės būklės patikrinimo arba neturėti reikalingų licencijų. Blogžiausia, kas gali atsitikti – jei įmonė neturi turto ar finansinio stabilumo, ir įvykus incidentui, ji tiesiog „išnyksta“, o klientas lieka be krovinio ir atlyginimo. Dirbu šioje srityje 20 metų ir mačiau, kaip bankrutuoja vienos dienos firmos. Pasirinkdamas patikimą partnerį, jūs mokate ne tik už važiavimą, bet už užtikrintą atvykimą, teisingus dokumentus ir tai, kad apie savo krovinytą galite nebesirūpinti. Tai investicija į jūsų verslo ar asmeninio ramybę.

Išvada

Reisai iš Anglijos – tai ne paprasta logistika, tai sudėtingas organizavimas, reikalaujantis žinių, patirties ir gebėjimo spręsti problemas realiu laiku. Lankstus grafikas ir patogūs maršrutai nėra abstraktūs sąvokos, tai kasdienės mūsų darbo realybės, leidžiančios klientams gauti savo prekes laiku ir saugiai.

Nepaisant to, kad po „Brexit“ procedūros sudėtingėjo, o pasaulio situacija keičiasi, Anglija išlieka viena svarbiausių prekybos sričių. Raktas į sėkmingą bendradarbiavimą – komunikacija. Kuo anksčiau susisieksite su pervežėju, pateiksite tikslius duomenis apie krovinius ir jo reikalavimus, tuo sklandžiau vyks visas procesas.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote krovinį iš Londono, Mančesterio ar kito Anglijos miesto. Logistika – tai ne tik sunkvežimiai kelyje, tai žmonių darbas, kuris sieja šalis ir žmones. Pasiruošę ir informuoti, mes kartą galiems įveikti bet kokius atstumus.