Reisai į Anglją: patogus išvykimo ir atvykimo laikas

Tarptautiniai pervežimai yra sudėtingas mechanizmas, kur kiekviena detalė turi savo vietą ir reikšmę. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip pasaulis keitėsi, kaip atsirado naujų kelių, o vėliau – ir naujų ribų. Vienas iš pagrindinių dalyk�, su kuriuo susiduria kasdien tiek siuntėjai, tiek gavėjai, yra laiko valdymas. Ypač kalbant apie reisus į Angliją (Jungtinę Karalystę). Tai ne paprastas važiavimas per sieną, tai kompleksinis logistinis procesas, kuriame laikas – ne tik pinigai, bet ir patikimumo rodiklis.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuoti patogų išvykimo bei atvykimo grafiką, kad krovinys pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų nervų. Suprasite, kodėl reisų į šią salą organizavimas reikalauja ypatingo dėmesio ir kaip profesionaliai valdyti laiko resursus.

Įvadas

Anglija visada buvo ir išliks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar tai mažas siuntinys asmeniniam naudojimui, ar didelis partinis krovinių reisas, logistika čia turi savo specifiką. Po „Brexit“ procesai dar labiau sudėtingėjo, o laiko sąnaudos padidėjo. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: norint, kad pervežimas būtų sėkmingas, būtina tiksliai suplanuoti išvykimo ir atvykimo laiką.

Kodėl tai taip svarbu? Svarbiausia priežastis – tvarumas. Krovininis automobilis yra kaip vėduoklės mentelė: jei viena mentelė užstrigs, sustos visas mechanizmas. Vėluojantis atvykimas gali reikšti praleistas iškrovimo valandas, sandėlių eilių susidarymą ir papildomų išlaidų atsiradimą. Be to, vairuotojo darbo ir poilsio laiko reguliavimas Europoje ir Jungtinėje Karalystėje yra griežtai kontroliuojamas. Neteisingai suplanavus išvykimą, vairuotojas gali tiesiog neturėti teisės vairuoti arba privalės ilgiau ilsėtis, kas atidels atvykimą.

Patogus išvykimo laikas nėra tiesiog „kada patogu klientui“. Tai optimalus derinys tarp kelių eismo intensyvumo, keltų arba Eurotunelio grafikų, muitinės procedūrų trukmės ir galiausiai – gavėjo sandėlio darbo laiko. Esu matęs daug atvejų, kai bandymas „spausti“ laiką ir važiuoti kuo greičiau baigdavosi dideliais nesklandumais. Tiesą sakant, ramus ir iš anksto suplanuotas reisas visada yra greitesnis nei chaotiškas skubėjimas. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kitas reisas į Angliją būtų kuo sklandesnis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant logistiką į Jungtinę Karalystę. Tai praktiniai patarimai, grindžiami ilgamečia patirtimi.

1. Kodėl taip svarbu iš anksto suplanuoti išvykimo laiką į Angliją?

Planavimas yra logistikos pagrindas. Kelionė į Angliją nėra tiesus maršrutas, kuriuo galima važiuoti bet kuriuo paros metu. Svarbiausias veiksnys čia yra keltų ar Eurotunelio perkelimas per Lamanšą. Šie perkėlimai turi griežtą grafiką, o vietos turi būti rezervuojamos iš anksto. Jei išvyksite vėlai, rizikuojate praleisti savo rezervuotą „slot“ą (laiko langą). Tai reiškia, kad teks laukti kito kelto, kas gali užtrukti kelias valandas, o kartais ir visą parą.

Be to, reikia atsižvelgti į eismo sąlygas. Maršrutai eina per Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, kur kelių eismas yra labai intensyvus. Patyręs logistikos ekspertas žino, kad reikia išvengti piko valandų didmiesčiuose ir planuoti išvykimą taip, kad vairuotojas būtų atvykęs į uostą ar tunelį su laiko atsarga. Taip pat svarbu muitinės deklaravimas. Po „Brexit“ reikia praeti Jungtinės Karalystės muitinę. Jei dokumentai bus pateikti ne laiku, krovinys gali būti sulaikomas paties uoste, kas visiškai sugriaus suplanuotą atvykimo laiką. Taigi, išvykimo laikas tiesiogiai įtakoja viso reiso sėkmę.

2. Koks yra vidutinis reiso trukmės nuo Lietuvos iki Anglijos ir kaip tai veikia atvykimo laiką?

Vidutiniškai reisas iš Lietuvos didesnių miestų (pvz., Vilniaus, Kauno) iki Anglijos (pvz., Londono, Midlands regiono) trunka apie 2–3 paras. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Tikrasis atvykimo laikas priklauso nuo konkretaus maršruto. Yra du pagrindiniai variantai: važiuojant per Klaipėdos uostą keltu į Švediją, Vokietiją ar Daniją, arba važiuojant per Lenkiją ir Vokietiją sausuma.

Jeigu maršrutas eina per Eurotunelą (pvz., iš Kalė į Folkstoną), tai pati perkelimas trunka tik 35 minutes, tačiau prieš tai reikia nuvažiuoti apie 1200–1400 km. Jeigu naudojamas keltas (pvz., iš Doverio į Kalė ar Dyunkerką), reikia atsižvelgti į įlipimo ir išlipimo procedūras, kurios taip pat užima laiko.

Atvykimo laiką taip pat lemia vairuotojo poilsio režimas. Pagal ES ir JK reglamentus, vairuotojas privalo atlikti poilsius (45 minučių po 4,5 valandų vairavimo) ir ilgesnias pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo turi būti 9 valandų poilsio). Todėl net jei atstumas atrodo įveikiamas per 24 valandas, realiai be poilsio to padaryti negalima. Suprantant šias taisykles, mes galime tiksliai prognozuoti, ar krovinys atvyks ryte, dieną ar vakare. Dažnai klientams siūlome planuoti atvykimą į sandėlį ankstyvą rytą, nes tai leidžia išvengti spūsčių ir sutaupyti brangią laiko angą iškrovimui.

3. Ar galima užtikrinti, kad krovinys atvyks į Angliją konkretiu laiku (pvz., ryte)?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai reikalauja labai kruopštaus planavimo. Norint, kad krovinys atvyktų ankstyvą rytą (pvz., 8:00 val. ryto), reikia suplanuoti išvykimą taip, kad vairuotojas būtų atvykęs į paskirties vietą arba netoli jos vakare prieš tai. Taip yra dėl vairuotojo darbo laiko apribojimų. Jei vairuotojas turi važiuoti visą naktį, kad atvyktų ryte, jis gali pažeisti poilsio režimą arba tiesiog neturėti galimybių tai padaryti dėl savaitinio poilsio taisyklių.

Todėl dažniausiai taikomas toks modelis: vairuotojas važiuoja dieną, naktį ilsisi, o kitą dieną ryte arba priešpiečiais jau yra pas gavėją. Jei klientas reikalauja labai tikslios „pristatymo iki“ (delivery by) valandos, mes dažnai planuojame vairuotojo atvykimą į miestą diena anksčiau ir jo apsistojimą viešbutyje arba poilsiavietėje. Taip užtikriname, kad ryte vairuotojas yra atsipalaidavęs, pilnai įgyvendinęs visus reikalavimus ir pasiruošęs laiku pristatyti krovinį. Tai yra tas patogumas, kurį klientas vertina – nėra streso ir neapibrėžtumo.

4. Kaip „Brexit“ pasikeitė laiko planavimas vykstant į Angliją?

„Brexit“ sukėlė didžiulį poslinkį laiko valdyme. Anksčiau Anglija buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai yra trečiosios šalies siena, kas reiškia muitinės kontrolę. Prieš išvykstant, būtina užpildyti eksporto deklaraciją, o atvykus į Angliją – importo deklaraciją. Jei šie dokumentai neteisingi arba nėra patvirtinti (gavęs „MRN“ numerį), krovinys gali būti sulaikomas.

Tai tiesiogiai veikia atvykimo laiką. Net jei fiziškai nuvažiuojate greitai, bet muitinėje užstringate, atvykimas vėluoja. Dabar reikia skirti daugiau laiko dokumentų paruošimui – tai daroma ne prieš pat uostą, o dar Lietuvoje, prieš išvežiant krovinių. Taip pat atsirado papildomi kontrolės punktai (Sanitarninės ir fitosanitarinės kontrolės punktas – SPS), kuriuose gali būti tikrinami maisto produktai ar gyvūnai.

Mūsų patirtis rodo, kad reikia planuoti papildomą 1–2 valandas ar net daugiau sienos kirtimui, ypač pradiniuose „Brexit“ laikotarpiu arba kai keičiasi taisyklės. Taigi, „patogus išvykimo laikas“ dabar taip pat reiškia, kad turi laiko patikrinti, ar visi dokumentai yra tvarkingi, kad nereikėtų stovėti eilėje prie pat Anglijos krantų.

5. Kokiais savaitės dienomis geriausia planuoti išvykimą, kad atvykimas būtų patogus?

Savaitės diena turi didžiulę įtaką. Idealus variantas yra išvykti pirmadienį ar antradienį. Kodėl? Todėl, kad tada turite visą savaitės darbo laiką pristatyti krovinią. Jei išvyksite ketvirtadienį ar penktadienį, rizikuojate, kad dėl eismo įvykių ar nedidelių užstrigimų atvyksite į Angliją penktadienį vakare arba šeštadienį. Anglijoje, kaip ir visoje Europoje, dauguma sandėlių ir verslų dirba nuo pirmadienio iki penktadienio.

Atvykimas šeštadienį ar sekmadienį gali būti problematiškas. Nors kai kurie didieji prekybos centrai ar logistikos hubai dirba ir savaitgaliais, dauguma mažesnių gavėjų nedirba. Tai reiškia, kad vairuotojas teks laukti iki pirmadienio ryto, kad iškrautu krovinį. Tai ne tik prailgina reiso trukmę, bet ir gali sukelti papildomų išlaidų už laukimą (detention time).

Todėl, siekiant patogaus atvykimo laiko, visada stengiamės derinti grafiką taip, kad krovinys būtų iškrautas darbo dieną. Taip pat verta atsižvelgti į šventes. Anglijoje yra nemažai bankinių švenčių (Bank Holidays), kai verslas sustoja. Jei tokią dieną planuojate atvykti, būtinai patikrinkite, ar gavėjas dirba, ir jei ne, planuokite atvykimą diena anksčiau arba vėliau.

6. Kaip kelių eismo sąlygos (spūstys) veikia reisų į Angliją laiką?

Kelių eismas yra vienas neprognozuojamiausių veiksnių. Maršrutai į Angliją eina per vienas užriaumyčiausias Europos autostradas: Vokietijos A1, A2, Olandijos A1 arba Belgijos E40. Čia spūstys yra kasdienybė, ypač prie miestų, sankryžų ir statybų vietų. Didelės spūstys gali atidėlioti atvykimą valanda ar net dviem.

Kaip ekspertai, mes naudojame patirtį ir specialią navigaciją, kurios atsižvelgia į sunkiasias transporto priemones. Mes žinome, kad pavyzdžiui, Vokietijoje „Stau“ (spūstys) yra ilgesnės sekmadienio vakare ir pirmadienio ryte. Todėl stengiamės planuoti išvykimą taip, kad išvengtume šių pikų. Jei žinome, kad yra didelė spūstis, galime pakeisti maršrutą (pvz., nukreipti per šalutinius keliuos, jei tai leidžia krovinių svoris ir matmenys) arba pranešti klientui apie galimą vėlavimą.

Taip pat svarbu atsižvelgti į metų laiką. Žiemą, esant blogoms oro sąlygoms (sniegas, ledas), važiavimo greitis mažėja, o atstumas užtrunka ilgiau. Patogus išvykimo laikas žiemą yra ankstesnis nei vasarą, kad būtų įveiktas tas pats atstumas saugiai. Vairuotojo saugumas čia yra prioritetu, todėla niekada nespaudžiame važiuoti greičiau, nei leidžia kelių sąlygos.

7. Ką daryti, jei klientui reikalingas labai greitas (ekspresinis) reisas į Angliją?

Ekspresiniai reisai yra iššūkis, bet jie įmanomi. Juos organizuojant, keičiasi visas požiūris į laiką. Standartiniame reise mes derinamą išvykimą prie pigiausių keltų ar optimalaus maršruto. Ekspresiniame reise mes renkames greičiausius variantus, net jei jie brangesni.

Pavyzdžiui, vietoje kelto, kuris plaukia 2 valandas ir turi ilgas eiles, galima pasirinkti Eurotunelį, kuris veikia kas 15–30 minučių ir yra greitesnis. Taip pat gali būti naudojami du vairuotojai viename automobilyje. Tada automobilis gali važiuoti be ilgų sustojimų (poilsio), nes vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia nuvažiuoti atstumą beveik dvigubai greičiau.

Tačiau net ir ekspresiniame reise negalima ignoruoti taisyklių. Jei klientas sako „reikia rytoj“, o atstumas yra 2000 km, mes tiesiogiai sakome, kad tai fiziškai neįmanoma legaliai. Čia mūsų ekspertizė padeda rasti kompromisą – galbūt galima pristatyti dalį krovinių greičiau, arba naudoti kitą transporto rūšį (aviacinis transportas labai skubioms siuntoms). Visada stengiamės būti realistais ir nesulaužyti saugumo taisyklių dėl greičio.

8. Kaip veikia laiko juostų skirtumas tarp Lietuvos/Anglijos ir kaip tai įtakoją grafiką?

Lietuva ir Anglija skiriasi laiko juostomis. Lietuvoje yra Rytų Europos laikas (EET), o Anglijoje – Greenwich Mean Time (GMT) arba Britų vasaros laikas (BST). Skirtumas svyruoja nuo 1 iki 2 valandų (priklausomai nuo laiko keitimosi pavasarį/rudenį). Atrodo, kad nedidelis dalykas, bet logistikoje tai svarbu.

Planuodami atvykimą, visada atsižvelgiame į šį skirtumą. Jei sudarome sutartį, kad krovinys atvyks „iki 12:00 valandos“, aiškinamės, ar tai yra vietinis Anglijos laikas, ar Lietuvos laikas. Dažniausiai logistikoje naudojamas vietinis (gavėjo) laikas. Taigi, jei planuojame atvykti į Londoną 10:00 ryto vietiniu laiku, Lietuvoje tuo metu gali būti jau 11:00 ar 12:00 valandos.

Tai taip pat veikia susisiekimą. Jei reikia skambinti vairuotojui ar dispečeriui, reikia prisiminti, kad jis gali būti kitoje laiko juostoje.