Reikalingas transportas į Anglą? Geriausios sąlygos ir eksperto patarimai

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Vienas dalykas vis tiek liko nepakitęs: Jungtinė Karalystė (ir Anglija kaip pagrindinė jos dalis) vis dar yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Bet jei anksčiau krovinių gabenimas į Angliją buvo beveik tas pats, kas važiavimas į Lenkiją ar Vokietiją, tai šiandien tai visiškai kita istorija. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik politiniai žemėlapiai, bet ir logistiniai procesai, dokumentacija ir pati krovinių kelionės filosofija.

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena: sėkmės formulės nėra. Yra tik geras planavimas, tikslumas ir gebėjimas numatyti potencialias rizikas. Klientai dažnai klausia: „Kaip rasti geriausias sąlygas?“ Atsakymas nėra tik mažiausia kaina. Geriausios sąlygos – tai tai, kai jūsų kroviniui nereikia rūpintis, jis atvykta laiku, o muitinės procedūros nekelia nemiglos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir pakelsiu gaubtą nuo to, kas vyksta už vairuotojo vairo ir muitinės punkto skyrių.

Įvadas

Kodėl transportas į Angliją tapo toks sudėtingas? Iš tiesų, jis nėra sudėtingas, jeigu žinote taisykles. Problema kyla tada, kai seni įpročiai susiduria su naujais reikalavimais. Anksčiau vairuotojas galėdava važiuoti per „Eurotunelį“ ar keltu iš Kalė tiesiai į Doverį be jokios sustojimo. Šiandien tai yra dviejų muitinių (išvežimo iš ES ir įvežimo į JK) procedūra, kurios netikslumas gali brangiai kainuoti laiko pinigais.

„Geriausios sąlygos“ rinkoje dažnai yra suprantamos klaidingai. Dauguma ieško pigiausio pasiūlymo eurais. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, nemokamas sūris yra tik žuvelėje. Pigus pervežimas gali reikšti, kad krovinys bus sukrautas į ne patikrintą sunkvežimį, muitinės deklaracijos bus pildomos „iš akių“, o dėl klaidų jūsų prekės gali užstrigti Doverio uoste arba Folkestone’e dienomis. Mano patirtis rodo, kad optimalios sąlygos – tai subalansuotas derinys tarp kainos, patikimumo, draudimo ir komunikacijos su vežėju.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, kaip pasirinkti pervežėją, bet ir išsamiai paaiškinsime techninius niuansus: nuo dokumentų reikalavimų iki maršruto pasirinkimo ir krovinių draudimo subtilybių. Nors aš neakcentuoju savo patirties kiekviename sakinyje, visa ši informacija yra išgirta su daugybe sėkmingų ir, dejodamas, nesėkmingų vežimų metų. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų krovinys pasiektų Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar bet kurį kitą JK miestą be nereikalingų nervingų telefonų rytoj.

Svarbiausia suprasti, kad Anglija – tai sala. Geografija lemia tai, kad net ir geriausias sunkvežimis negali važiuoti tiesiai. Jis turi patekti ant kelt arba į traukinį. Tai sukuria papildomą „angų“ – laiko tarpą, kuriame viskas gali pasikeisti. Dėl to planavimas tampa būtinas sąlyga, o ne pasirenkamasis papildymas. Jei ruošiatės siųsti prekes į Angliją pirmą kartą arba esate nepatenkinti savo dabartiniu partneriu, šis straipsnis skirtas jums. Jame rasite praktinius patarimus, padėsiančius išvengti dažniausių klaidų ir užtikrins, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai net ir po Lamanšo sąsiaurio.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kas reikalingas sėkmingam pervežimui.

1. Kokius dokumentus būtina paruošti kroviniui gabenimui į Angliją po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias ir dažniausiai painiojamas klausimas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl muitinės formalumų nebėra galima išvengti. Norint, kad sąlygos būtų geriausios (t. y. be uždelstimo), reikia turėti „Auksinį standartą“ dokumentacijos.

Pirmiausia, tai Prekybinė-invoicė (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta angliškai, nurodyant tikslią prekių vertę (be PVM, jei taikoma), svorį bruto, prekių kodus (HS kodus – tai labai svarbu dėl muitų nustatymo), siuntėjo ir gavėjo duomenis bei šalies kilmę. Antra, būtinas Pakavimo sąrašas (Packing List), detaliai aprašantis, kas yra dėžėse ar ant paletės. Trečia, ir labai svarbu – EX1 dokumentas (išvežimo deklaracija). Jį turi pateikti vežėjas arba muitinės brokeris Lietuvoje (arba kitoje ES išvežimo šalyje) prieš išvykstant. Be šio dokumento sunkvežimis nebus įleistas į JK teritoriją arba gali būti baudžiamas.

Taip pat reikalingas EORI numeris. Siuntėjas turi turėti ES EORI numerį, o gavėjas Anglijoje – JK EORI numerį. Be šių numerių muitinės sistema nebus sukurta. Jei krovinius vežama ne jūsų transportu, reikės ir TIR knygelės (jei taikoma) arba CMR sąrašo. Mano patarimas: visada patikrinkite, ar gavėjas Anglijoje turi paruošęs savo importo deklaraciją (arba tarpininką, kuris tai padarys), kitaip krovinys gali užstrigti įvežimo kontrolėje.

2. Kiek laiko trunka krovinių gabenimas į Angliją?

Laiko vertinimas priklauso nuo to, ką mes vadiname „geromis sąlygomis“. Esant idealiam scenarijui – kai vairuotojas išvyksta sekmadienį vakare, naktį važiuoja per Europą, ryte pasiekia Kalė arba Dunkerką, nenaudojasi ilgomis eilėmis ir be problemų praeina kontrolę, keltu arba tuneliu pasiekia Angliją – krovinius galima pristatyti į Anglijos sandėlius (pvz., Londono regione) jau antradienio arba trečiadienio ryte.

Tačiau realybėje dažnai įvyksta nesklandumų. Jei tai dalinių krovinių (groupage) pervežimas, laikas gali trukti ilgiau dėl konsolidacijos. Reikia laukti, kol sunkvežimis užsipilda keliais kropiniais iš skirtingų klientų Lietuvoje arba Lenkijoje. Tai gali užtrukti 1-2 dienas. Papildomai laiko suvalgo muitinės procedūros abiejose pusėse. Jei dokumentuose yra netikslumų, vairuotojas gali pristabdyti vežimą ir laukti patvirtinimo.

Vidutiniškai pilnas sunkvežimis (FTL) nuo įkėlimo Lietuvoje iki iškėlimo Anglijoje užtrunka apie 2–4 dienas. Daliniai kroviniai gali keliauti 4–7 dienas, o kartais ir ilgiau, atsižvelgiant į maršrutą. Svarbu suprasti, kad Anglijoje yra griežti vairuotojo darbo laiko apribojimai, todėl net atvykus į šalį, jei vairuotojas pasiekė savo vairavimo laiko limitą, jis privalo sustoti poilsio. Nenuostabu, kad krovinys atvyksta tik po 45 minučių poilsio.

3. Ar brango transportas į Angliją dabar, palyginti su „Brexit“?

Kainos klausimas visada yra skausmingas. Taip, kainos padidėjo, bet ne dėl to, kad pervežėjai tik nori uždirbti daugiau. Padidėjusios sąnaudos yra objektyvios. Pirmiausia, tai muitinės brokerio paslaugos. Anksčiau jų nebuvo, dabar – būtinos. Kiekvienam išvežimui ir įvežimui reikalingi du brokeriai (ES pusėje ir JK pusėje), o jų darbas kainuoja.

Antra, administraciniai laikai. Vairuotojai praleidžia daugiau laiko pasienio punktuose ir uostuose, laukdami dokumentų patvirtinimo. Laikas – pinigas, todėl šios sąnaudos taip pat atsispindi kainoje. Trečia, ferių ir tunelio kainos taip pat svyruoja, o kurso (euras vs. svaras sterlingų) pokyčiai gali smarkiai įtakoti galutinę sumą.

Tačiau rinkoje vis dar galima rasti konkurencingų pasiūlymų. Geriausios sąlygos gaunamos tada, kai krovinys yra „tvarkingas“ – t. y., kai nereikia mokėti už papildomus išlaidas, susijusius su dokumentų taisymu arba sandėliavimu uoste dėl vėluojančio importo deklaravimo. Todėl, kai lyginate kainas, klauskite, ar į ją įskaičiuotos išvežimo ir įvežimo muitinės procedūros. Dažnai pigesnis pasiūlymas gali net neįtraukti brokerio mokesčio, kurį vėliau teks mokėti papildomai ir su premija.

4. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai sunkiai vežamos į Angliją?

Anglijoje yra griežtų apribojimų, susijusių su maisto produktais ir gyvūnų kilmės žaliavomis, ypač jei jos atkeliauja iš ES šalių ne mažmeninės prekybos tikslais. Jei planuojate vežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius ar medų, būtinai pasitarkite su brokeriu. Daugelis šių produktų reikalauja specialių veterinarinių sertifikatų (SANITARY/PHYTOSANITARY CERTIFICATE). Be šio dokumento prekės bus sunaikintos pasienyje, o siuntėjas gali gauti didelę baudą.

Taip pat reikia būti atidiems su gyvūnais. Jų vežimas reglamentuojama griežtais ABG (Animal By-Products) ir gyvūnų gerovės reikalavimais. Ne kiekvienas pervežėjas turi licenciją tokiems kroviniams vežti.

Kitas rizikingas segmentas – gėrimai ir alkoholis. Čia ne tik muitinės klausimas, bet ir akcizo mokesčių (Excise Duty) klausimas. Reikia užtikrinti, kad visi EMCS sistemos dokumentai būtų tvarkingi.

Ir, žinoma, pavojingos medžiagos (ADR). Jos vežamos visur, tačiau į Angliją reikalingas ypatingas dėmesys dėl keltų reikalavimų. Keltų kompanijos turi griežtas taisykles dėl pavojingų krovinių vietos numatymo laive, todėl bilietų rezervacija turi būti atliekama iš anksto su nurodymu apie ADR klasę. Ignoruojant tai, vairuotojas gali būti nepaleistas į keltą.

5. Kas yra dalinių krovinių (Groupage) pervežimas ir kada jis vertas?

Dalinių krovinių pervežimas – tai modelis, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai yra puikus būdas taupyti, jei jūsų krovinys neužpildo pilnos paletės arba sunkvežimio. Pavyzdžiui, jei turite 3 europaletes prekių, samdyti 40 tonų sunkvežimį būtų ekonominis nuostolis.

Gerumoji pusė tokiame pervežime – kaina. Jūs mokate tik už užimtą vietą ir svorį. Tačiau yra ir „blogoji“ pusė, kurią dažnai nuslėpia agentai. Tai laikas. Krovinys gali būti perkraunamas tarpinio sandėlio (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje). Kiekvienas perkrovimas didina sugadinimo riziką. Be to, reikia laukti, kol susirinks „pilna mašina“.

Jei jūsų prekės neskubos (pvz., prekybos įranga, atsarginės dalys, kurias nereikia šiandien), tai geriausios sąlygos būtent Groupage modeliu. Tačiau jei prekės skirtos gamybos linijai, kuri sustos be jų, geriau mokėti daugiau už pilną sunkvežimį (FTL) arba dalinį krovinį su garantuotu pristatymo terminu (Express part load). Visada klauskite pervežėjo, ar bus perkrovimai, ir kur bus vykdoma konsolidacija.

6. Kaip veikia draudimas pervežiant į Angliją?

Draudimas – tai viena dalyka, kurią dažniausiai pamirštama, kol nevyksta įvykis. Standartinis draudimas, kurį turi pervežėjas, dažnai yra pagal CMR konvenciją. Jo ribos yra gana žemos (paprastai apie 8,33 SDR vieną kilogramą arba apribotos suma, pvz., 100 000 EUR visam krovininiui). Jei vežate brangią elektroniką, vaistus ar vertybes, ši suma gali nepakakti.

Geriausios sąlygos yra tada, kai draudimas yra pritaikytas. Rekomenduoju pasitikrinti, ar pervežėjo draudimas dengia „Visą riziką“ (All risks), o ne tik pagal CMR. Taip pat svarbu atsižvelgti į draudimo teritoriją. Kai kurios polisos gali neapimti Jungtinės Karalystės po „Brexit“ arba gali reikalauti papildomo pranešimo.

Krovinys tampa draudžiamas nuo to momento, kai jis perimamas iš siuntėjo, iki momento, kai jis perduodamas gavėjui. Svarbu užpildyti CMR sąrašą teisingai, nurodant tikrą krovinio vertę. Jei nurodysite mažesnę vertę, siekdami sumažinti draudimo įmoką (kai kurie pervežėjai daro draudimą nuo krovinio vertės), įvykus įvykiui, kompensacija bus sumažinta. Nekuklūkite čia – drausmė sumokės sau.

7. Ar galima vežti asmeninius daiktus (perkeliantis gyventi)?

Taip, galima, ir tai yra ganėtinai populiari paslauga. Tačiau čia taikomi vis kiti taisyklių rinkiniai. Jei asmuo perkeliasi gyventi į Angliją ir veža savo buities daiktus (baldus, drabužius, techniką), jis gali taikyti Transfer of Residence (ToR) reliefą. Tai leidžia atvežti daiktus į JK be mokesčių (PVM ir muitų), jei tenkinami tam tikri kriterijai (pvz., asmuo gyveno už JK ne mažiau 12 mėnesių ir ketina gyventi ne mažiau 12 mėnesių, daiktai naudoti ne mažiau 6 mėnesių ir t.t.).

Kad tai įvyktų sklandžiai, reikia iš anksto gauti ToR numerį iš JK Muitinės ir pajungti jį prie importo deklaracijos. Be šio numerio muitinė apmokes ins daiktus kaip naujus importuotamus prekes. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai apie tai sužinoja tik pačiame uoste, kai reikia mokėti 20 % PVM. Norint geriausių sąlygų (t. y. nulinio mokesčio), reikia pasirūpinti dokumentais dar Lietuvoje. Be to, reikia detalaus sąrašo su vertėmis, nors mokesčių mokėti nereikia, muitinė turi žinoti, kas keliauja.

8. Kokius maršrutus naudojate: keltai ar „Eurotunelis“?

Abudu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, kur Anglijoje yra jūsų gavėjas.

Eurotunelis (Eurotunnel / Le Shuttle) jungia Folkestone (Anglija) su Coquelles (Prancūzija). Tai yra greičiausias būdas patekti į salą – tranzitas trunka tik 35 minutes. Vairuotojui nereikia išlipti iš sunkvežimio (išskyrus keletą minutes patikrai), jis gali pailsėti. Tai puiku, jei krovinys skubus arba jei vairuotojas jau pavargęs. Tačiau tunelis yra brangesnis už keltus ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių.

Keltai (Dover-Calais, Dover-Dunkirk, taip pat maršrutai į šiaurę, pvz., Hull-Rotterdam ar Newhaven-Dieppe) yra lankstesni. Jie dažniausiai pigesni. Keltuose vairuotojai gali pailsėti, pavalgyti, nusipirkti reikmenų. Tačiau keltų grafikai priklauso nuo oro sąlygų (nors retai atšaukiami, gali būti vėluojami) ir uosto eilių. Jei krovinys keliauja į šiaurės Angliją (Mančesteris, Lidzas, Škotija), kartais geriau rinktis keltą, išplaukiantį iš šiaurinės Prancūzijos ar Belgijos (pvz., Zeebrugge), kad išvengtumėte spūsčių pietų Anglijoje (M25 žiedas netoli Londono gali būti tikras košmaras). Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – greitis ar kaina.

9. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda ar dingsta?