Reguliarūs reisai iš JK: tiksli kelionės trukmė ir kas ją lemia

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, dažniausiai girdimas klausimas, kurį klientai užduoda beveik automatiškai, skamba taip: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti iš Anglijos?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – tikriausiai pakanka pasižiūrėti į žemėlapį, padalyti atstumą vidutiniu greičiu ir gauti rezultatą. Tačiau praktikoje, ypač kalbant apie maršrutus iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis, situacija yra daug sudėtingesnė.

„Reguliarūs reisai“ – tai ne tik gražios frazės svetainėje. Tai sudėtingas logistinis mechanizmas, kuris veikia kaip preciziškas laikrodis, tačiau visada lieka priklausomas nuo išorinių veiksnių. Šiame straipsnyje aš, remdamasis ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kas tiksliai lemia kelionės trukmę, kodėl ji gali svyruoti ir ką turėtumėte žinoti, planuodami savo siuntas. Nesuprantant visų niuansų, nuo paprasto atstumo skaičiavimo iki BREXITO procedūrų, neįmanoma tiksliai numatyti pristatymo datos.

Svarbu suprasti, kad „tiksli kelionės trukmė“ logistikoje yra santykinė sąvoka. Mes stengiamės ją maksimaliai suartinti su realiu laiku, tačiau kelionė iš Londono ar Midlands regiono į Vilnių nėra tiesioginis važiavimas automobiliu. Tai procesas, apimantis keliavimas jūra, muitinės procedūras, vairuotojo poilsio režimus ir techninę būklę. Todėl, norint pasiekti aukštą aptarnavimo kokybę ir išvengti nesusipratimų, būtina žiūrėti į paveikslėlį iš plataus akiračio.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus iš JK

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kurie man teko girdėti iš klientų per šiuos metus. Jie padės jums suprasti logistikos „virtuvę“ ir geriau orientuotis laiko planavime.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinio pervežimas iš JK į Lietuvą reguliariais reisais?

Vidutinė, idealiai suplanuotos kelionės trukmė paprastai svyruoja nuo 4 iki 6 darbo dienų. Tai yra standartinis laikas, kurį nurodome savo komerciniuose pasiūlymuose. Tačiau „vidutinis“ reiškia, kad viena siunta gali atvykti per 3 dienas (jei viskas idealiai – greitas keltas, nėra eilių, vairuotojas poilsiasi laiku), o kita užtrukti ir 7 dienas. Jei krovinys yra iš atokesnių JK vietovių, pvz., Škotijos ar Velso šiaurės, prie šio laiko reikia pridėti dar 1–2 dienas, kol krovinys pasiekia terminalą Anglijoje. Reguliarūs reisai paprastai išvyksta nustatytomis dienomis, tad jei jūsų siunta paruošta išvykti šeštadienį, o reisas vyksta tik sekmadienį, pristatymo terminas automatiškai pasislinks.

2. Kokį įtaką kelionės trukmei turi keltų perėjimas per Lamanšą?

Keltų perėjimas (Dover–Calais arba Dover–Dunkirk) yra vienas svarbiausių kintamųjų. Paprastai kelionė keltu trunka apie 1,5–2 valandas. Tačiaa čia neapsieinama be „užklausų“ (check-in) procedūrų, kurios gali užtrukti nuo 1 valandos iki 3 valandų, ypač intensyviausiu sezono metu. Taip pat reikia atsižvelgti į laukimą keltuose. Jei dėl blogo oro ar techninių priežasčių keltas vėluoja, tai visiškai išstumia grafiką. Neretai naudojame ir „Eurotunelį“ (požeminį geležinkelio tunelį), kuris trukmės atžvilgiu yra greitesnis – pati pervežimo procedūra trunka tik 35 minutes, tačiau čia taip pat reikia atsižvelgti į galimas eiles prie įvažiavimo. Mano patirtis rodo, kad, nors tunelis brangesnis, jis dažnai leidžia sutaupyti kritinio laiko valandą, kai reikia skubiai pristatyti siuntą.

3. Kaip BREXIT paveikė kelionių trukmę ir ar muitinės procedūros užtrunka daugiau laiko?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė drastiškai. Anksčiau perėjimas tarp šalių buvo beveik nematomas, dabar tai yra formalus „trečiosios šalies“ ribos kirtimas. Muitinės deklaravimas (Export ir Import procedūros) turi būti atliktas idealiai tiksliai. Jei dokumentuose yra klaida ar trūksta vieno priedo, krovinys gali būti sulaikytas. Muitinės kontrolėje angliškoje pusėje gali praeiti sėkmingai, tačiau prancūzų pusėje (Calais) gali būti atsitiktinių patikrų. Tokios patikros gali užtrukti nuo 2 valandų iki visos dienos. Nors mūsų kompanija naudoja patikimus brokerus ir „pre-lodged“ deklaracijas (iš ankste užregistruotas siuntas), visada egzistuoja tikimybė, kad muitinės pareigūnas nuspręs apžiūrėti krovinį fiziškai, kas automatiškai prailgina kelionę.

4. Kiek laiko vairuotojas praleidžia poilsio ir kaip tai įtakoja pristatymą?

Tai yra techninis, tačiau labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai. Tarptautiniai vairuotojai yra griežtai reguliuojami Europos Sąjungos ir JK darbo laiko bei poilsio taisyklėmis (tachografo duomenys). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per parą jis turi turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Kelionėje iš JK į Lietuvą (atstumas apie 1800–2000 km) būtina bent viena nakvyne vairuotojui. Jei kelionė vyksta vieno vairuotojo komanda, tai prideda mažiausiai 10 valandų neaktyvaus laiko (nakvynė). Jei dviem vairuotojais, laikas gali būti trumpesnis, tačiau tokių reisų iš JK nėra dažna praktika dėl sąnaudų. Taigi, fizinis negalėjimas vairuoti 24 valandas parą taip pat nulemia galutinę terminą.

5. Ar metų laikas (žiema, vasara) turi įtakos pristatymo terminams?

Žinoma, ir tai įtaka yra nemaža. Žiemą susiduriame su blogomis oro sąlygomis ne tik Lietuvoje, bet ir perėjimuose per kalnus (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje), jei maršrutas ką tik šiek tiek pasisuka. Sniegas, ledas, rūkas priverčia vairuotojus važiuoti lėčiau, kas sukelia vėlavimą. Vasarą problema tampa turistiniai „kamščiai“. Ypač intensyvus eismas būna liepos–rugpjūčio mėnesiais prie jūros uostų ir poilsio vietovių. Taip pat reikia prisiminti, kad vasarą dažniau vyksta kelių remonto darbai, yra įvesti apribojimai sunkiesiems sunkvežimiams (pvz., Vokietijoje sekmadieniais ir šventinėmis dienomis), kas gali priversti vairuotoją stovėti ir laukti, kol bus leista važiuoti toliau. Tai gali pridėti papildomą 12–24 valandas prie standartinio termino.

6. Kuo skiriasi dalinio krovinio (groupage) ir pilnos mašinos (FTL) pristatymo laikas?

Tai esminis dalykas, kurį klientai turi suprasti renkantis pervežimo būdą. Pilnos mašynos (FTL – Full Truck Load) atveju krovinys važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų (išskyrus keltą ir vairuotojo poilsį). Čia laikas yra labiausiai prognozuojamas. O kai kalbame apie dalinius krovinius (groupage), tai reiškia, kad vienoje mašinoje yra keliosdešimt skirtingų siuntų. Prieš išvykstant iš JK, vairuotojas arba logistikos agentas turi surinkti (konsoliduoti) šias siuntas iš įvairių vietovių. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Atvykus į Lietuvą, mašina važinėja pagal maršrutą, iškraunant vieną siuntą Vilniuje, kitą Kaune, trečią Klaipėdoje. Todėl dalinio krovinio atveju terminas visada yra ilgesnis (dažniausiai 5–7 darbo dienos) ir mažiau tikslus, nes priklauso nuo to, kiek kitų krovinių bus tame pačiame reise ir kur jie bus iškraunami.

7. Ar galimas krovinio sekimas realiu laiku ir kaip tai padeda tiksliau nustatyti atvykimo laiką?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS sekimo sistemos neįsivaizduojame darbo. Mūsų mašinos yra aprūpintos GPS imtuvais, kurie siunčia duomenis kas kelias minutes. Tai leidžia mums matyti ne tik, kur mašina yra, bet ir jos greitį, bei ar stovi (pavyzdžiui, prie keltų ar pasienio punkte). Kai klientas klaustia, „kur yra mano siunta“, mes galime parodyti tikslą vietą žemėlapyje. Tačiau net ir GPS neduoda 100 % garantijos, kada mašina atvyks prie durų, nes nenumatytų situacijų (avyrijos, policijos patikros, techniniai gedimai) iš anksto numatyti neįmanoma. Sekimas padeda tikslinti laiką paskutinėmis 24 valandomis, kai matome, kad vairuotojas jau artėja prie paskirties taško.

8. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta vėlai? Ar yra kompensacijos?

Profesionalioje logistikoje vėlavimai, deja, yra realybė, nors ir stengiamės jų išvengti. Jei vėlavimas įvyksta dėl mūsų kaltės (pvz., pamiršome užsakyti keltą ar blogai suformavome dokumentus), atsakome už žalą arba grąžiname dalį sumos, tačiau tokie atvejai yra reti. Dažniausiai vėlavimai yra „force majeure“ (bėdų) kategorijoje – blogas oras, eismo įvykiai, kuriuose mūsų vairuotojas nedalyvavo, tačiau buvo užstrigęs spūstyje, ar ilgesnė muitinės procedūra. Tokiais atvejais kompensacijos nenumatomos, nes transportavimo įmonė nekontroliuoja šių veiksnių. Visada rekomenduoju klientams planuoti savo atsargas (pvz., prekyboje) su atsarga, atsižvelgiant į galimą 1–2 dienų vėlavimą, ypač per šventes.

9. Kaip reikia paruošti dokumentus, kad kelionė ne užtruktų dėl biurokratijos?

Dokumentų paruošimas – tai 50 % sėkmės. Norint, kad kelionė vyktų sklandžiai ir greitai, reikia laiku pateikti: prekių sąrašą (Packing List), prekybinę sąskaitą (Commercial Invoice), ir, jei reikia, sertifikatus ar licencijas. Labai svarbu, kad dokumentuose būtų nurodytos tikslios svorio ir matmenų vertės. Jei deklaracijoje nurodyta 500 kg, o reali svoris yra 1000 kg, muitinės sistema arba fizinė patikra sustabdys mašiną. Mano patirtis rodo, kad kai klientai pateikia išsamius ir tikslius dokumentus iš anksto (prieš 24–48 val. iki krovinio paruošimo), muitinės procedūros „pereina“ beveik akimirką. Klaidos dokumentuose – tai dažniausia vėlavimų priežastis.

10. Kodėl rekomenduojama naudotis reguliariais reisais, o ne neindividualiais užsakymais?

Reguliarūs reisai (t.y., maršrutai, kurie vyksta kiekvieną savaitę tą pačią dieną) suteikia didžiausią stabilumą. Kai užsakote individualų reisą, tenka laukti, kol mašina bus surinkta ir išvyks. O reguliaraus reiso atveju grafikas yra žinomas iš anksto. Mes žinome, kad mašina išvyksta antradienį, atvyksta į terminalą ketvirtadienį, keltu plaukia penktadienį, o Lietuvoje yra sekmadienį. Tai leidžia mums ir klientams tiksliai planuoti sandėlių darbus, gamybos procesus ir parduotuvų užpildymą. Reguliarūs reisai taip pat paprastai yra pigesni, nes logistika yra optimizuota. Nors individualus reisas gali atrodyti patogesnis, jis dažnai sukelia daugiau neapibrėžtumo dėl to, kad tenka surinkti mašiną „iš nulių“.

Išvada

Apibendrinant, tiksli kelionės trukmė iš Jungtinės Karalystės nėra vienas skaičius, užrašytas akmenyje. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo techninių, biurokratinių ir gamtinių veiksnių. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad raktas į sėkmingą ir laiku atvykstantį krovinį yra ne tik greitas vairuotojas, bet ir kruopštus planavimas, tikslūs dokumentai bei realūs lūkesčiai.

Naudodamiesi reguliariais reisais, klientai gauna užtikrintą pastovumą – mes žinome grafikus, jūs žinote, kada tikėtis prekių. Tačiau visada verta turėti galvoje, kad tarptautiniuose maršrutuose, kuriuose įeina ir jūros perėjimas, ir dvi skirtingos teisinės sistemos (ES ir JK), visada gali atsirasti nedidelių nukrypimų. Mūsų užduotis – valdyti šiuos veiksnius, minimizuoti vėlavimus ir užtikrinti, kad jūsų krovinys pasiekti paskirtį saugiai ir kuo greičiau. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, planuokite atsargas, ir tada net ir šiek tiek ilgesnė kelionė nebus problema, o omeniškas, kontroliuojamas procesas.