Reguliarūs reisai iš Anglijos: Tvarkaraštis, Logistika ir Visas Pervežimo Procesas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų susijęs su ne pačiu kroviniu, o su judėjimo dinamika. Anglija – salų valstybė, kurios geografinė padėtis nulemia specifinius logistinius reikalavimus. Po „Brexit“ situacija pasikeitė, tačiau prekybos ryšiai tik sustiprėjo, o logistika tapo dar labiau struktūruota. Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsiu, kaip veikia reguliarios krovinių linijos iš Anglijos, kodėl tvarkaraščiai yra tokie svarbūs ir ko tikėtis siunčiant prekes šia maršrutu.

Klientams dažnai atrodo, kad krovininukas tiesiog važiuoja iš taško A į tašką B, tačiau realybėje yra kur kas daugiau niuansų. Reguliarūs reisai (angliškai vadinami regular lines arba groupage) yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie nori sutaupyti, bet kart tuo pačiu reikalauja patikimumo. Tai ne tiesiog pervežimas, tai sudėtingas procesas, kuriam reikalingas tikslumas, žinojimas ir planavimas. Toliau aptarsime visas smulkmenas, kad jūsų verslas ar asmeniniai reikalai būtų įgyvendinti sklandžiai.

Įvadas į reguliarių reisų sistemą

Jungtinė Karalystė ilgam liko viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvoje gyvenančiai bendruomenei bei verslams, prekiaujantiems su JK, krovinių pervežimas tapo kasdieniu rutina. Tačiau skirtingai nei nuo tų pačių Vokietijos ar Lenkijos, kur galima važiuoti be sustojimų, reisas iš Anglijos visada susijęs su jūros perbraukimu arba Eurotuneliu. Tai sukuria papildomų iššūkių kuriant tvarkaraščius.

Esu matęs, kaip per pastaruosius dešimtmečius ši rinka evoliucionavo. Anksčiau dažniausiai vykdyti „iškvietimo“ reisai, kai vairuotojas važiuodavo tik tada, kai sunkvežimis užsidarydavo pilnai. Dabar situacija kitokia. Rinkos dinaminumas reikalauja greičio. Klientui negalima pasakyti „palauksime, kol susirinks daugiau krovinių“, jei jis reikalauja operatyvumo. Todėl susiformavo reguliarios linijos, kurios išvyksta nustatytomis dienomis, nepriklausomai nuo to, ar sunkvežimis pilnas, ar ne (žinoma, tam tikri ribojimai egzistuoja ekonominės priežasties).

Šio straipsnio tikslas – suteikti jums pilną įžvalgą į tai, kaip susiformuoja kainos, kiek laiko trunka kelionė, kaip vyksta muitinės procedūros ir, svarbiausia, kaip suprasti tas dažnai keičiančias siuntimo datas. Suprasdami procesą, jūs galėsite geriau planuoti savo sandėlio atsargas ar asmeninius siuntimus.

Kas lemia tvarkaraščių formavimąsi?

Tvarkaraštis nėra atsitiktinis. Jis grindžiamas keliais pagrindiniais veiksniais: keltų ir tunelių tvarkaraščiais, vairuotojų darbo laiko nustatymais bei muitinės krūviais. Ilgą laiką dirbdamas šioje srityje, galiu pasakyti, kad didžiausia klaida, kurią daro klientai, yra laiko skaičiavimas tik pagal fizinį atstumą. Žemėllyje atrodo, kad kelionė iš Londono į Vilnių užtrunka 24 valandas, tačiau realybėje, atsižvelgiant į perkėlą ir dokumentus, tai trunka 3–5 dienas.

Reguliarūs reisai paprastai yra orientuoti į didžiuosius Anglijos miestus – Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Bristolį ir kt. Krovinių surinkimas (konsolidacija) vykdomi tam skirtuose terminaluose. Viskas turi būti suplanuota taip, kad vairuotojas nepraleistų savo kelto laiko, nes vėlavimas vienoje vietoje sukelia „domino efektą“ ir vėluoja visas siuntos.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu 10 išsamių atsakymų į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per daugiau nei dvidešimt metų trukusią karjerą. Čia rasite techninę ir praktinę informaciją.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai iš Anglijos į Lietuvą?

Dauguma patikimų logistikos kompanijų, įskaitant mus, siūlo bent du, o dažniau tris reisus per savaitę. Pavyzdžiui, reisai gali būti planuoti antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Tokis dažnumas leidžia klientams nekaupyti krovinių savo sandėliuose ir siųsti juos tiek, kai tik prekės paruoštos.

Svarbu suprasti, kad „reiso diena“ nėra tiek pat, ką „pristatymo diena“. Jei reisas išvyksta antradienį, tai reiškia, kad vairuotojas pradeda surinkti krovinius Anglijoje pirmadienį arba antradienio ryte. Faktinis išvykimas iš salos (perkėjimas per Lamanšą) įvyksta naktį iš antradienio į trečiadienį. Tokio griežto grafiko laikymasis užtikrina, kad krovinys Lietuvoje pasiekia terminalą penktadienį arba šeštadienį.

Taip pat yra ekspresinių reisų variantų, kurie gali būti vykdomami kasdien (išskyrus sekmadienius, dėl keltų darbo grafiko), tačiau tai paprastai taikoma tik pilnoms sunkvežimių (FTL)ioms. Daliniams kroviniams (LTL) savaitinis grafikas yra standartas, leidžiantis išlaikyti prieinamą kainą.

2. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas nuo siuntos paėmimo iki gavimo?

Standartinis terminas, kurį nustatome savo sutartyse, yra 3–5 darbo dienos nuo krovinių paruošimo datos. Tačiau, kaip ekspertas, turiu paaiškinti, kas dedasi „po gaubtu“.

• 1–2 dienos: Krovinių surinkimas Anglijoje (jei siunta yra iš „durų į duris“, vairuotojas turi nuvažiuoti prie kiekvieno siuntėjo). Jei krovinys atkeliauja į mūsų konsolidacijos terminalą Anglijoje, jam reikia laiko, kad būtų pakrautas į bendrą sunkvežimį.
• 1 diena: Kelionė per Angliją iki uosto (Dover, Folkestone arba Immingham, jei važiuojama iš šiaurės) ir perkėjimas.
• 1 diena: Kelionė per Europą (Belgija, Vokietija, Lenkija) iki Lietuvos.
• 1 diena: Iškrovimas Lietuvos terminale ir išvežimas prie gavėjo.

Jeigu reikalaujamas pristatymas „iki durų“, prie šio laiko reikia prid�ti dar 1 dieną vietinio distribucijos darbams Lietuvoje. Vasarą, dėl didesnio eismo intensyvumo, terminai gali šiek tiek pasidėti, o žiemą – dėl oro sąlygų.

3. Kaip „Brexit“ paveikė reguliarius reisų tvarkaraščius?

„Brexit“ sukėlė didžiulį chaosą pradžioje, tačiau dabar sistema jau stabilizavosi. Anksčiau perėjimas tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo formalumas – vairuotojas tiesiog pravažiuodavo per pasienio kontrolę. Dabar, kai Jungtinė Karalystė nebesiformuoja ES muitinės sąjungos, kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.

Tai reiškia, kad prieš išvykstant, turi būti pateikta eksporto deklaracija. Jei dokumentuose yra klaidų, trukvėjimas uoste gali trukti nuo kelias valandų iki kelių dienų. Dėl to dauguma logistikos kompanijų pradėjo reikalauti dokumentų (pavyzdžiui, komercinių sąskaitų ir pakuočių sąrašų) bent 24–48 valandomis prieš numatomą krovinio paėmimą.

Tai tiesiogiai įtakoja tvarkaraštį – nebegalima „užkabinti“ krovinio ir važiuoti, jei nėra aiškios EORI numerio ar prekių kodų (HS kodų) situacijos. Todėl dabar reisų planavimas tampa dar griežtesnis ir reikalauja aktyvesnio kliento dalyvavimo paruošiant dokumentus.

4. Kokie yra pagrindiniai krovinių paėmimo taškai Anglijoje?

Nors sakome „reisai iš Anglijos“, geografiškai Anglija yra didelė. Reguliarūs reisai paprastai aptarnauja „auksinį trikampį“ – Londoną, Midlands (Birmingamas, Lesteris) ir Šiaurės Angliją (Mančesteris, Leedsas, Šefildas).

Jei jūsų krovinys yra iš Škotijos (Glasgow, Edinburgas) arba Velso (Kardifas), jis dažniausiai surenkamas atskiru mikroautobusu arba vežamas į pagrindinį terminalą (pavyzdžiui, į Birmingamą) konsolidacijai.

Dauguma mūsų partnerių turi fixed vietose (angliškai fixed collection points) – tai sandėliai, kuriuos klientai gali pasiekti savo transportu ir palikti prekes ten. Tai pigiau nei kreiptis į „durų į duris“ paslaugą, ypač jei esate mažesnis siuntėjas. Tvarkaraščiai šiems taškams yra fiksuoti – pavyzdžiui, Londono terminalas priima krovinius iki pirmadienio 12:00 valandos, kad spėtų patekti į naktinį reisą.

5. Kokio tipo krovinius dažniausiai pervežame reguliariais maršrutais?

Reguliarūs reisai labiausiai pritaikyti daliniams kroviniams (LTL – Less than Truckload). Tai reiškia, kad pervežame viską, nuo vienos paletės iki 10–12 paletės vietų.

Dažniausiai pervežami kroviniai: * Elektronika ir IT įranga: Reikalaujanti ypatingo dėmesio ir pakuotės. * Maisto produktai (nereikalaujantys temperatūros režimo): Alus, sultys, sausi produktai (jei turi visus sveikatos sertifikatus). * Tekstilė ir baldai: Dažnas siuntimas iš JK internetinių parduotuvių ar gamintojų. * Industrialės detalės ir atsarginės dalys: Automobilių detalių siuntimas yra vienas aktyviausių segmentų. * Asmeniniai daiktai: Perkeliantis gyventojams siuntos (removals), kurios ne užpildo pilno sunkvežimio.

Svarbu paminėti, kad reguliariose linijose nepervežame pavojingų krovinių (ADR) arba per didelių gabaritų krovinių (Out of Gauge), juos reikia planuoti kaip individualius reisus.

6. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina reguliuojamu reisu?

Kainodara reguliuojamuose reisuose skiriasi nuiškvietimo reisų. Čia taikomas m³ (kubinių metrų) arba vežamųjų vietų (pallet spaces) principas. Kaina nėra tiesiogiai susijusi su svoriu, nebent jis viršija 1000 kg vienai paletei (tokia atveju taikoma „svorio“ kaina).

Pavyzdžiui: * 1 paletė (0.4 - 1.2 m aukščio): Fiksuota kaina. * 2–4 paletės: Sumažėjantis tarifas už vietą (nuolaida už apimtį). * Virš 8 paletės: Dažnai patogiau paimti pilną sunkvežimį (FTL), kurio kaina gali būti panaši į 8-10 vietų kainą reguliariame reise, bet pristatymas bus greitesnis.

Taip pat kainą įtakoja pristatymo tipas. „Terminalas – terminalas“ yra pigiausia. „Durų – durų“ (su keltuvu ar be) prideda papildomus išlaidas, susijusius su vairuotojo darbo laiku Anglijoje ir Lietuvoje. Be to, dabar visada pridedamas muytinės brokerio mokestis už eksporto/importo procedūras atlikti.

7. Ar galima sekti savo krovinį realiuoju laiku?

Absoliučiai taip. Šiuolaikinė logistika neįsivaizduojama be GPS stebėjimo sistemų. Klientui, pasiuntusiam prekes, suteikiame sekimo numerį arba nuorodą, kurioje jis gali matyti savo krovinio vietą žemėlapyje.

Tačiau turiu įspėti apie vieną dalyką, kurį dažnai suprantą neteisingai. Kai matote, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Doverio uosto 4 valandas, tai nebūtinai reiškia problemą. Tai gali reikšti eilę muitinės patikrai arba laukimą kelto. Sistemos rodo „veiklą“, bet ne visada paaiškina priežastį. Mūsų vadybininkai visada stengiasi įspėti klientą apie planuojamus vėlavimus iš anksto, jei tokia informacija pasiekia mus nuo vairuotojo.

8. Kas nutinka, jei krovinys sugadintas arba dingsta?

Nors ir retai, tačiau įvykiai įvyksta. Reguliarūs reisai yra apdraudžiami pagal tarptautinę konvenciją CMR. Šis draudimas dengia krovinių vertę iki tam tikros sumos (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą).

Jei atiduodate mums krovinį, turiu pateikti „Prekių kredito pažymėjimą“ (CMR sąskaitą-faktūrą), kurioje tiksliai nurodoma, kas yra kelionėje. Jei krovinys atkeliauja pažeistas, būtina: 1. Vairuotojo buvimo vietoje (iškrovimo metu) užpildyti „Pranešimą apie pažeidimą“ (Protokolas). 2. Nufotografuoti pažeidimus. 3. Pranešti mums per 24 valandas.

Be šio protokolo gauti kompensaciją iš draudimo kompanijos beveik neįmanoma. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų galima išspręsti ramiai, jei visi dokumentai sutvarkyti iš karto.

9. Ar galiu siųsti krovinius su savo pakuote, ar reikia specialios?

Klientai dažnai klausia, ar turi supakuoti prekes į europines (EUR) paletes. Atsakymas: ne būtinai, bet tai geriausia.

Jei siunčiate prekes ne ant paletės, o dėžėmis (pvz., asmeninis siuntinys), jas supakuosime į mūsų paletę (arba dedamas į bendrą dėžę – collapsible cage). Tačiau tai padidina riziką, kad prekės gali būti apgadintos kitų sunkesnių krovinių spaudimo.

Idealus variantas – standartinė 120x80 cm arba 120x100 cm europalė. Ji turi būti tvirta, nes kelyje ji bus kraunama ir kelis kartus. Jei prekės brangios, rekomenduoju įrengti medines rėmas ant paletės (pakavimas į dėžę). Tai kelia brangiau, tačiau užtikrina 100% saugumą. Negerai supakuota krovinio pervežimas Anglijoje-Mažojoje Britanijoje maršrutu gali baigtis liūdnai dėl dviejų jūros perbraukimų vibracijos.

10. Kokie dokumentai reikalingi siuntimui iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas šiuo metu. Be šių dokumentų krovinys neišvyks iš Anglijos arba nebus įleistas į Lietuvą:

1. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Turi būti anglų kalba, nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, vertė ir prekių kodus (HS kodai). Be HS kodų muitinė neleis deklaruoti.
2. Pakuočių sąrašas (Packing List): Detalus išvardijimas, kas ir kaip supakuota (kiek dėžių, kuriame palete).
3. EORI numeris: Turi būti tiek siuntėjo (JK), tiek gavėjo (Lietuva). Jei gavėjo jo nėra, jis turi jį gauti prieš siuntimą.
4. Sertifikatai: Jei pervežama maistas, gyvūnai ar chemija, reikalingi sveikatos ar kilmės sertifikatai.

Mūsų kompanija užsiima ir muitinės brokerio paslaugomis, todėl klientui dažnai pakanka užpildyti tik prekių sąrašą. Tačiau, kai kalbame apie reguliarius reisus, dokumentų kokybė lemia tai, ar vairuotojas praleis 10 minučių, ar 5 valandas pasienio punkte. Tikslumas čia užtikrina laiką.

Išvada

Reguliarūs reisai iš Anglijos yra kraujagyslė, jungianti salos ekonomiką su Lietuva ir visa Baltija. Nors po „Brexit“ procesas tapo sudėtingesnis dėl dokumentų ir muitinės, profesionali logistika sugeba šiuos iššūkius paversti standartine procedūra.

Remiantis ilgamečia patirtimi, galiu teigti, kad sėkmės raktas yra ne tik pasirinkti pigiausią vežėją, o suprasti procesą. Tvarkaraščiai, kuriuos aibė kompanijų siūlo, yra sudaryti atsižvelgiant į fizinę galimybę įveikti kelią, nepraradant kokybės. 3–5 dienų terminas yra realus, atsižvelgiant į visus aplinkybes, o ne idealizuotas.

Jei planuojate siųsti krovinius, rekomenduoju nevertinti tik pagal kainą.