Reguliarūs reisai iš Anglijos su punktualiu atvykimu: Vadovas verslui

Tarptautinių pervežimų industrija yra kraujagyslė, kuriančios ekonomikos gyvybę, o maršrutai tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, ypač Lietuvos, yra vieni intensyviausių. Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje praleista laiko leido man matyti, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado nauji iššūkiai ir, svarbiausia, kaip tinkamas logistikos planavimas gali padaryti skirtumą tarp sėkmingo sandorio ir prarasto kliento.

Šiandane, kalbant apie krovinių gabenimą iš Anglijos (arba, tiksliau sakant, iš Didžiosios Britanijos), „puntualumas“ nėra tiesiog gražus žodis – tai būtinybė. Po „Brexit“ pasikeitė muitinės taisyklės, pasunkėjo dokumentų tvarkymas, o ir pačios perkėlos per Lamanšą kartais sukelia neplanuotas uždelstas. Vis dėlto, nepaisant šių iššūkių, profesionalios transporto kompanijos sugebėjo sukurti sistemas, leidžiančias siūlyti reguliarius reisus su tiksliai apibrėžtu atvykimo laiku. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tai veikia iš vidaus ir ką klientas turi žinoti, kad jo krovinys atvyktų laiku.

Įvadas

Kai verslas užsako krovinio pervežimą iš Anglijos, jo pageidavimas paprastas: „Aš noriu, kad prekės būtų pas mane tam tikrą dieną“. Tačiau, kad tas pageidavimas būtų įgyvendintas, už jo slypi sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro šimtai detalių. Mano darbas yra užtikrinti, kad šis mechanizmas veiktų be trikdžių.

Reguliarūs reisai – tai neatsitiktinis pasirinkimas. Tai logistinės strategijos pagrindas. Kai mes kalbame apie reguliarius maršrutus, turime omenyje ne tai, kad vairuotojas važiuoja, kai turi laisvo laiko. Tai reiškia, kad tarp Anglijos sandėlių (pavyzdžiui, netoli Londono, Birmingemo ar Mančesterio) ir Lietuvos yra užfiksuota tvarkaraštis. Kroviniai surenkami, konsoliduojami ir išvežami tam tikromis dienomis. Tokas modelis leidžia ne tik užtikrinti pastovumą, bet ir sumažinti išlaidas, o gautus taupymus perduoti klientui.

Svarbiausias šio proceso elementas yra pasitikėjimas. Klientas turi būti tikras, kad, pavyzdžiui, antradienį išsiųstas kroviniukas nebus „prarastas“ tarp Doverio ir Kalė. Puntualumas šiuo atveju priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudia dujų pedałą, bet ir nuo to, kiek gerai buvo suplanuotas kelias, išankstinis muitinės deklaravimas ir galimų „kelių kaukių“ (tokių kaip įprastos spūstys prie M25 žiedinio kelio arba perkėlų vėlavimai) išvengimas.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus aspektus, susijusius su reguliariais reisais iš Anglijos. Mes aptarsime, kaip „Brexit“ paveikė greitį, koks yra krovinių konsolidacijos principas, kodėl dokumentų tikslumas yra svarbiau nei kada nors, ir kaip suprasti, ką tiksliai reiškia „puntualus atvykimas“ logistikoje. Esu čia, kad paaiškinčiau tai paprasta, nors ir techniška kalba, kad jūs, kaip klientas, galėtumėte drąsiai planuoti savo verslo procesus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums suprasti subtilius niuansus, susijusius su krovinių gabenimu iš Anglijos. Tai remiasi mano daugiamete praktika ir realiomis situacijomis, su kuriomis susiduriame kasdien.

1. Kas tiksliai yra „reguliarūs reisai“ ir kaip jie skiriasi nuo paprasto užsakymo?

Reguliarūs reisai (angliškai vadinami line haul arba scheduled loads) yra transporto priemonių judėjimas pagal nustatytą ir nekintamą grafiką. Įsivaizduokite autobusų tvarkaraštį: autobusas išvyksta iš A taško į B tašką ne tada, kai jis užsipildo keleiviais, o tada, kai numatyta tvarkaraštyje. Panašiai yra ir su logistika. Mūsų atveju, turime fiksuotas dienas, kai mūsų vilkikai išvyksta iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ir atgal. Skirtumas nuo paprasto, vadinamojo „spot“ (vienkartinio) užsakymo yra tas, kad reguliariame reise klientas visada žino, kai yra artimiausia išvykimo data, ir gali tiksliai suplanuoti savo atsargų papildymą. Tai eliminuoja neapibrėžtumą – klientams nereikia laukti, kol susirinks pilna mašyna (kaip tai būna LTL – Less Than Truckload – kroviniams atvejais), nes reguliaraus reiso mašina vyksta nustatytu laiku, neatsižvelgiant į tos pačios mašinos pilnumą (nors šiuo atveju dažnai kalbame apie dalinius krovinius, kurie yra konsoliduojami pagal grafiką). Reguliarumas leidžia taupyti laiką ir sumažina sandėliavimo išlaidas Anglijoje, nes prekės gali būti išsiųstos iš karto po jų paruošimo.

2. Kaip „Brexit“ paveikė puntualumą ir ar dabar reikia daugiau laiko planuoti?

„Brexit“ buvo vienas didžiausių posūkių šioje srityje per pastaruosius dešimtmečius. Iš esmės, jis sukūrė papildomą barjerą, kurio anksčiau nebuvo – muitinę. Anksčiau kelią iš Anglijos į Lietuvą galėjome vertinti kaip važiavimą vienoje valstybėje (dėl ES sąjungos). Dabar tai yra tarptautinis pervežimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Puntualumas labiausiai kenčia dėl dviejų dalykų: dokumentų tikrinimo ir fizinio krovinio kontrolės. Jei dokumentuose nėra net mažiausios klaidos (pvz., neteisingai nurodytas prekių kodas arba svoris), krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte. Tačiau, dirbdami šioje srityje 20 metų, mes išmokome šią problemą neutralizuoti. Mūsų patirtis rodo, kad dabal reikia skirti daugiau dėmesio išankstiniam paruošimui. Planuoti reikia taip pat, kaip ir anksčiau (kelionės trukmė fizike nepasikeitė), tačiau dokumentus reikia pateikti anksčiau. Jei visa tvarka sutvarkyta kelias dienas prieš išvykimą, „Brexit“ neturėtų įtakoti atvykimo laiko. Taigi, atsakymas: taip, reikia daugiau dėmesio dokumentams, bet ne būtinai daugiau laiko kelyje, jei viskas daroma profesionaliai.

3. Kokius krovinius dažniausiai pervežame reguliariais maršrutais iš Anglijos?

Anglija yra milžiniška prekybos partnerė, o mūsų reguliariuose reisuose pervežamas krovinys yra itin įvairus. Nors kartais gabename ir didelius, projektinius krovinius, tačiau reguliariems linijoms būdingiausi yra: industrialinės įrangos dalys, mašinų ir automobilių detalių (angliškų automobilių dalys yra labai populiarios), statybinės medžiagos, baldai, taip pat maisto produktai (jei atitinka reikalavimus) ir prekės e-komercijai (kurjeriniai siuntiniai). Dažnai pervežame ir asmeninius daiktus žmonėms, kurie grįžta iš gyvenimo Anglijoje, tačiau čia svarbu atskirti komercinį transportą nuo perkėlų. Reguliarūs reisai yra labai lankstūs – vienoje mašinoje gali būti 20 skirtingų siuntų (konsolidacija) arba viena didelė partija (FTL – Full Truckload). Mūsų užduotis – tinkamai suplanuoti vietą ir užtikrinti, kad šaldytuvai (jei reikia) veiktų, o trapūs daiktai būtų užtvirtinti.

4. Kaip veikia krovinių konsolidacija (LTL) ir ar tai neprailgina pristatymo laiko?

Krovinių konsolidacija yra procesas, kai keletas mažesnių krovinių iš skirtingų siuntėjų sujungiami į vieną vilkiką, kad būtų pigiau ir ekologiškiau juos pervežti. Tai labai dažnai naudojama reguliuojamuose reisuose. Klientai dažnai bijo, kad konsolidacija užtrunka, nes reikia laukti, kol užsipils mašina. Tačiau profesinėse kompanijose, kaip mūsų, tai nebegriauna pristatymo greičio. Kodėl? Todėl, kad turime pakankamai klientų ir srautų. Mūsų mašina iš Londono ar Midlandso regiono išvyksta, pavyzdžiui, kiekvieną antradienį. Ji nėra laukiama, kol ji taps pilna – ji yra užpildoma pagal turimą užsakymų kiekį. Jei jūsų krovinys užsakytas laiku, jis patenka į tą mašiną. Vėlavimas gali įvykti tik tada, jei klientas vėluoja pats patalpinti prekes į mūsų sandėlį Anglijoje. Taigi, konsoliduotas krovinys gali keliauti taip pat greitai kaip ir pilnas, jei tvarkaraštis yra laikomasis.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti norint gauti krovinį laiku?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas. Dokumentų tikslumas – tai 50 proc. sėkmės. Norint, kad krovinys iš Anglijos išvyktų be problemų ir atvyktų punktualiai, būtina turėti: prekių sandėravimo lapą (Packing List), komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) ir, jei reikalinga, muitinės deklaracijas (EX1 ir kt.). Svarbiausia – visi duomenys turi sutapti. Prekės pavadinimas sąskaitoje turi sutapti su pavadinimu sandėravimo lape, svoriai turi būti tikslūs (net 1 kg skirtumas gali sukelti įtarimų), o HS kodai (prekių kodai) turi būti teisingi. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai vėlavimai įvyksta ne dėl blogų kelių, o dėl to, kad vadybininkas Anglijoje parašė „įrankiai“ viename dokumente ir „tools“ kitame, o muitininkas to nesuprato. Mes visuomet padedame klientams patikrinti dokumentus prieš išvykimą, tačiau kliento atsakomybė pateikti teisingus duomenis yra pagrindinė.

6. Kaip yra planuojamas maršrutas ir kokie yra pagrindiniai iššūkiai kelyje?

Maršrutas iš Anglijos į Lietuvą paprastai yra toks: Anglijos sandėlis -> uostas arba Eurotunelis (Dover, Folkstone, Hull, Immingham) -> Prancūzija / Belgija -> Vokietija / Lenkija -> Lietuva. Mūsų užduotis – pasirinkti optimaliausią kelią. Pavyzdžiui, Eurotunelis (po kanalu geležinkeliu) yra greičiausias (35 min.), tačiau brangesnis ir jame taip pat gali būti eilių. Keltai (ferries) gali trukti ilgiau (1.5–4 val.), tačiau jie duoda vairuotojams galimybę pailsėti. Pagrindiniai iššūkiai yra: spūstys prie uostų (ypač kalbant apie „Operation Stack“ – didžiules eiles ant automagistralių prie Doverio, kai vyksta muitinės patikros), oro sąlygos (audros gali atšaukti keltų reisus) ir vairuotojų poilsio režimas. Mūsų vairuotojai naudoja profesionalius GPS įrenginius, kurie rodo ne trumpiausią, o tinkamiausią kelią sunkvežimiams (išvengiant aukštų tiltų, siaurų gatvių miestuose). Planuodami reguliarius reisus, mes visada įtraukiame laiko rezervą neplanuotoms situacijoms, tačiau stengiamės, kad klientas to nepajustų.

7. Kas atsitinka, jei krovinys vėluoja dėl aplinkybių, nuo kurių negalime kontroliuoti?

Niekas nėra apsaugotas nuo stichijos ar avarijų. Jei vėluojame dėl to, kad dėl audros uostas buvo uždarytas arba dėl eismo įvykio užsitęsė kelionė, mes veikiame pagal gerojo paprotimo normas. Pirmiausia, nedelsdami informuojame klientą. Mes nemėgstame slėpti problemas – klientas turi žinoti, kada tiksliai galėtas tikėtis prekių, kad galėtų persidirbti savo gamybos planus arba informuoti savo pirkėjus. Antra, stengiamės minimalizuoti nuostolius. Jei vėlavimas didelis, galime ieškoti alternatyvių sprendimų (pavyzdžiui, jei dalis krovinio labai skubi, galime ją perkrauti į kitą transporto priemonę tam tikrame taške). Tačiau reikia pabrėžti, kad reguliuojamuose reisuose tokių situacijų yra nedaug, nes patirtis leidžia mums išvengti rizikos zonių (pvz., nevažiuojame pro maršrutus, kur žinoma, kad vyksta protestai arba remonto darbai).

8. Ar galima sekti krovinį realiu laiku ir kaip tai veikia?

Šiuolaikinėje logistikoje „juodosios dėžės“ nebėra. Kiekviena mūsų transporto priemonė yra aprūpinta GPS stebėjimo sistema. Klientas gauna nuorodą (linką), kurioje gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku. Tai ne tik suteikia ramybės, bet ir padeda planuoti. Matydami, kad vilkikas jau Lenkijoje, sandėlio vadovai Lietuvoje gali susirinkti kranus arba krautojus, kad būtų pasiruošę iškrovai iš karto po atvykimo. Be to, mūsų vadybininkai nuolat bendrauja su vairuotojais. GPS rodo poziciją, o vairuotojas telefonu praneša apie artėjančius iššūkius (pvz., „Esmė 3 valandas iki pasienio, viskas tvarkoje“). Toks dvigubas kontrolės mechanizmas užtikrina aukštą paslaugos kokybę.

9. Kaip formuojama kaina už reguliarius reisus ir ar ji fiksuota?

Kaina formuojasi atsižvelgiant į kelis veiksnius: kuro kainą rinkoje (euras ir svaras sterlingų kursas turi įtakos), atstumą, uosto mokesčius, muitinės brokerio paslaugas (jei jos įskaičiuotos) ir, žinoma, paklausos/pasiūlos balansą. Reguliarūs reisai dažnai leidžia pasiūlyti stabilesnes kainas nei vienkartiniai užsakymai, nes mes žinome, kad mašina grįš tuščia arba užpildyta, ir galime pigiau parduoti vietą. Tačiau kaina gali keistis sezoniškai (prieš Kalėdas arba Vasario 16-ąją, kai didelis emigracijos srautas, kainos šiek tiek aukštėja). Mes visada stengiamės sudaryti ilgalaikes sutartis su klientais, kurie nori naudotis reguliariais reisais, taip užtikrindami jiems fiksuotą kainą tam tikram laikotarpiui. Tai yra „win-win“ situacija – klientas žino savo išlaidas, o mes turime užtikrintą krovinių srautą.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią pervežimų kompaniją, o ne „pigų“ vairuotoją iš skelbimų?

Tai klausimas, į kurį dažnai atsakau savo klientams. Rinktis pigų pasiūlymą iš socialinių tinklų ar skelbimų lentų – tai lošimas. Kodėl? Pirma, dokumentai. Jei vairuotojas neįgudęs dirbti su „Brexit“ dokumentais, jūsų krovinys gali būti sulaikytas pasienyje ir mokesčiai gali viršyti pačios pervežimo kainą. Antra, atsakomybė. Jei krovinys sugenda arba dingsta (kas, deja, kartais nutinka), turėtumėte tur�ti su kuo kalbėtis. Profesionali kompanija turi draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą. Trečia, puntualumas. Vienas vairuotojas gali susirgti, o kompanija turi rezervinius vairuotojus ir parką. Mano 20 metų patirtis rodo, kad „pigiai“ iš tiesų dažniausiai būna „brangiai“, jei susiskaičiuojame prarastus laiką, nervus ir galimais nuostolius dėl vėlavimo. Rinkitės patikimumą, o ne tik mažiausią skaičių sąskaitoje.

Išvada

Apibendrinant, reguliarūs reisai iš Anglijos su punktualiu atvykimu yra ne tik paslauga, o sudėtingas, gerai sureguliuotas procesas, kuris reikalauja žinių, patirties ir techninės įrangos. Nors pasaulis aplink mus keičiasi – muitinės taisyklės, geopolitiniai sandėriai, rinkos kainos – pagrindiniai logistikos principai lieka tokie pat: tikslumas, atsakomybė ir komunikacija.