Reguliarūs reisai į Angliją užsakymas be tarpininkų: Pilnas vadovas verslui

Tarptautinių pervežimų industrija per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau, kad gautum krovinį iš Vilniaus į Londoną, tekdavo eiliuotis per penkis tarpininkus, brangiai mokėti už komisinius ir niekada tiksliai nežinoti, kur tavo prekės šiuo momentu yra. Šiandien situacija kitokia. Rinka tapo skaidri, technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku, o vis daugiau Lietuvos verslininkų įgyja drąsą bendradarbiauti tiesiogiai su vežėjais, išlaikydamas didžiąją dalį maržos sau.

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo pasenusių „Žigulių“ su kroviniu per galvą iki šiuolaikinių logistikos parkų, kur viskas valdoma planšetėmis. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra kaip efektyviai ir saugiai užsakyti reguliarius reisus į Angliją, išvengiant brangių logistikos brokerių paslaugų. Tai įmanoma, tačiau reikalauja specifinių žinių, kantrybės ir supratimo, kad pigiau nebūtinai reiškia lengviau.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia tiesioginis krovinio užsakymas. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kur ieškoti transporto, bet ir apie svarbiausius niuansus – dokumentus, muitinės procedūras po „Brexit“ bei rizikas, kurias privalu įvertinti, norint užtikrinti, kad turtas pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie tiesioginius pervežimus į Angliją

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš verslo atstovų, norinčių optimizuoti savi logistikos išlaidas. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir analize rinkos dinamikos.

1. Kodėl verta rinktis tiesioginį užsakymą be tarpininkų (freight forwarder)?

Pagrindinis motyvas, kurį dažniausiai įvardija mano klientai, yra kaina. Tarpininkai (ekspeditoriai) uždirba iš skirtumo tarp to, ką sumoka vežėjui, ir to, ką uždirba iš kliento. Šis skirtumas, vadinamas „marža“, gali svyruoti nuo 10 iki 30 proc., o kartais ir daugiau, ypač jei kalbame apie nedidelius siuntinius. Užsakydamas tiesiogiai pas transporto kompaniją, jūs iškart eliminuojate šią papildomą sąnaudą.

Be to, tiesioginis ryšys suteikia daugiau kontrolės. Kai kreipiatės į brokerį, informacija keliauja per kelias grandis: klientas → brokeris → dispečeris → vairuotojas. Žaidimas „pašto“ (lūpos) dažnai sukuria nesusipratimus. Bendraudami tiesiogiai su vežėju ar jo dispečeriu, gaunate informaciją iš pirmų rankų. Žinote, kas tiksliai vairuoja, koks mašinos numeris ir kada tiksliai numatomas atvykimas. Taip pat, ilgalaikiai ryšiai su konkrečia pervežimo kompanija gali atverti papildomas nuolaidas, kurias tarpininkai retai kada perduoda savo klientams visiškai.

2. Kaip rasti patikimą vežėją, kuris atlieka reguliarius reisus Lietuva – Anglija?

Rinkos paieška prasideda ne nuo pigiausio pasiūlyimo, o nuo patikimumo. Per savo karjerą esu matęs nemažai „firminių“ vairuotojų, kurie pasiūlo žemiausias rinkos kainas, bet dingsta kartu su kroviniu arba pareikalauja papildomo mokėjimo prieš pat iškrovą. Norint išvengti šių scenarijų, atlikite dėlėgį.

Pirmiausia, patikrinkite, ar kompanija turi licenciją. Tarptautiniams kroviniams pervežti būtina turėti tinkamą leidimą (Liuksemburgo licencija arba ekvivalentą). Antra, ieškokite atsiliepimų. Ne tik svetainėse, bet ir verslo portaluose ar Facebook grupėse, kuriose dalinamasi patirtimi. Trečia, klauskite apie jų „parką“. Ar tai jų nuosavi vairuotojai, ar samdomi subrangeriai? Nuosavi vairuotojai paprastai yra labiau motyvuoti ir atsakingesni.

Kadangi kalbame apie reguliarius reisus, ieškokite kompanijų, kurios turi fiksuotas maršrutų linijas. Jei jie važiuoja į Angliją kiekvieną antradienį ir penktadienį, tikimybė, kad jūsų krovinys bus išvežtas greitai, gerokai padidėja. Tokios kompanijos paprastai turi sandėlius arba terminalus Lietuvoje ir Anglijoje, kas leidžia suderinti lanksčias atsiėmimo ir išsiuntimo datas.

3. Kokius dokumentus reikia parengti siuntimui be tarpininkų?

Dokumentų rengimas – tai viena svarbiausių sričių, kurioje tarpininkai uždirba savo duoną. Jei nuspręsite daryti be jų, turite būti tikri, kad jūsų dokumentacija yra „geležinė“. Anglijoje, kaip ir visoje Europoje, muitinė ir brokeriai yra labai griežti dėl netikslumų.

Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo–gabenimo sutartis, geriau žinoma kaip CMR važtaraštis. Jis turi būti užpildytas lietuviškai ir angliškai (arba anglų kalba, kadangi tai yra tarptautinis standartas). CMR turi tiksliai nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis, prekių pavadinimus, svorį (bruto ir netto), kiekį ir vertę. Nenurodytas prekės kodas (HS kodas) CMR neužtikrina sklandžios muitinės, tačiau labai padeda.

Be CMR, būtinas komercinis invoice (Commercial Invoice). Šis dokumentas yra pagrindas muitinės deklaravimui. Jis turi būti pasirašytas, antspaudootas (jei įmonė to naudojasi) ir turi turėti unikalų numerį. Svarbu nurodyti tinkamą Incoterms sąlygą (pvz., EXW, FCA, DAP), nes nuo to priklauso, atsakomybės pasiskirstymas ir mokesčių mokėjimas. Taip pat privalome turėti pakavimo sąrašą (Packing List), ypač jei siunčiate kompleksinį siuntinį su daugiau nei viena prekės pozicija.

4. Kaip „Brexit“ pakeitė tiesioginių pervežimų procedūras?

„Brexit“ buvo šokas visai logistikos industrija, ir po jo pasaulio nebepavyko sugrąžinti į buvusias vėžes. Anksčiau Anglija buvo dar viena ES šalis, kur prekių judėjimas buvo beveik neribojamas. Dabar tai – trečioji šalis, ir tai reiškia vieną pagrindinį dalyką: muitinę.

Kai užsakovate tiesiogiai, jūs privalote užtikrinti, kad importas ir eksportas yra tinkamai deklaruojami. Lietuvoje išvežant prekes, reikia pateikti eksporto deklaraciją (EX). Anglijoje įvežant – importo deklaraciją (IM). Dauguma tiesioginių vežėjų neatsako už muitinės procedūras – jie atveža krovinį iki terminalo, o toliau jūs (arba jūsų muitinės brokeris Anglijoje) privalote susitvarkyti dokumentus.

Be to, atsirado papildomi sustojimai ir patikros. Kelyje gali būti tikrinamas fizinis krovinys. Jei dokumentai bus neteisingi, krovinys gali būti sulaikytas terminaluose (pvz., Tilbury arba Felixstowe), o saugojimo mokesčiai tenka mokėti savininkui. Reguliarūs reisai leidžia geriau planuoti šiuos laikotarpius, nes patyręs vežėjas žina, kuriais keliais ir kada patikros mažiausiai tikėtinos.

5. Ką daryti su draudimu – ar vežėjo draudimas užtenka?

Tai vienas pavojingiausių spąstų. Pagal konvenciją, vežėjas yra atsakingas už krovinį tik ribotai. CVR (Carrier’s Liability) draudimas dažniausiai padengia žalą tik iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 eurų). Jei vežate 1 toną prekių, kurių vertė 10 000 eurų, ir jas prarandate arba sugadinate, vežėjas atsakovų tik apie 10 000 eurų? Ne, jis atsakovs tik maždaug 10 000 eurų? Paskaičiuokime: 1000 kg * 10 eurų = 10 000 eurų. Šiuo atveju gali užtekti, bet jei tai brangūs elektronikos komponentai arba farmacijos produktai, kurių vertė svorio atžvilgiu yra milžiniška (pvz., 100 kg vertė 20 000 eurų), vežėjo atsakomybės limitas bus tik apie 1000 eurų.

Dirbdami be tarpininkų, jūs privalote pasirūpinti savo Krovinio draudimu (Cargo Insurance). Dauguma vežėjų gali pasiūlyti papildomą draudimą už papildomą mokestį, tačiau mano patirtis rodo, kad geriau susitarti su savo draudimo brokeriu Lietuvoje. Jums reikia „A“ tipo draudimo poliso, kuris dengia viskas nuo „durų iki durų“ (arba nuo sandėlio iki sandėlio), įskaitant ir transportavimą jūra (jei naudojate keltus) bei perkrovimą terminaluose. Niekada nepasikliaukite tik tuo, kad vairuotojas pasako „užtikrintai vežu“.

6. Kaip formuojama kaina už reguliarius reisus ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra pastovi skaičius, ji yra gyvas organizmas, kuris priklauso nuo milžiniško kiekio veiksnių. Suprasti šią struktūrą būtina, norint sutaupyti. Pirma, kuras. Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia freight rates (pervežimo tarifus). Antra, perkėlimai per Lamanšą. Keltų kainos (P&O, DFDS, Irish Ferries) gali šokti kelis kartus per metus, priklausomai nuo sezono ir paklausos.

Trečia, ir labai svarbu Lietuvos rinkoje, – grįžtamasis krovinys (backload). Anglija tradiciškai eksportuoja mažiau prekių į Lietuvą, nei atveža iš jos. Tai sukuria disbalansą. Jei vežėjas atveža jūsų krovinį į Angliją, jis nori užtikrinti, kad turės ką vežti atgal (grįžtant tuščia mašina jis prarastų pinigus). Jei jums pavyksta suderinti lanksčias datas, kai vežėjas jau turi užsakytą grįžtamąjį krovinius, jūs galite gauti žymiai geriausią kainą.

Taip pat įtakos turi krovinio tipas. Ar tai standartinės europaletes (120x80 cm), ar neįprastos dimensijos, ar šaldytas krovinys? Reguliarūs reisai paprastai siūloma fiksuota kaina už vietą mašinoje (pavojingųjų medžiagų vieta) arba už pilną krovinio mašinos (FTL) nuomą. Visada klauskite, ar kaina įskaitia keltų bilietus ir iškrovimo/Ikrovimo darbus terminale, ar tai bus papildomos paslaugos (LO/LO).

7. Kokios yra pagrindinės rizikos, susijusios su tiesioginiu užsakymu?

Nors sutaupyti pinigų yra puiku, būtinos žinoti ir pavojus. Didžiausia rizika – komunikacijos trūkumas ir atsakomybės išsidėstymas. Kai dirbate su ekspeditoriumi, jis yra jūsų globėjas. Jei vairuotojas dingsta arba sugadina prekę, jūs turite teisinį pagrindą reikalauti išmokos iš savo sutarties partnerio Lietuvoje.

Užsakydami tiesiogiai Anglijos vežėjui (arba lietuviui, kuris yra subrangovas), jūs dažnai turite bylinėtis užsienyje. Jei kils problemų, teisingai parengti pretenzijas angliškai arba lenkiškai (jei tai lenkų firmos, kurios dominuoja rinkoje) gali būti sudėtinga.

Kita rizika – lankstumas. Tarpininkai turi didelį automobilių parką. Jei jūsų krovinys vėluoja arba reikia skubiai išvežti papildomą partiją, ekspeditorius gali greitai rasti kitą mašiną. Tiesioginis vežėjas, kuris važiuoja tik reguliariais maršrutais (pvz., tik ketvirtadieniais), gali būti neįmanomas priversti važiuoti anksčiau. Jūs prarandate operatyvumą.

8. Kaip teisingai supakuoti krovinį, kad jis neiškristų ištiesiant be tarpininko?

Kai perveža tarpininkas, jis dažnai pasirūpina, kad krovinys būtų užfiksuotas, užsegamas diržais arba užkeltas ant kėbulo. Kai dirbate tiesiogiai, atsakomybė už fizinį paruošimą tenka jums. Vairuotojas, atvykęs į jūsų sandėlį, tikrai nepadės jums dėlioti dėžių į europaletes.

Taisyklė paprasta: krovinys negali judėti. Naudokite apvijas (strečą), plastikinius diržus (straps), o tarp palečių įdėkite užpildus (dėžes, putplasčio) arba užkabinimo (angliškai – anti-slip sheets). Viena dažniausiai sutinkamų klaidų – per sunkios dėžės viršuje ir lengvos apačioje (toks „vyno“ principas veikia tik atvirkščiai). Jei krovinys pervežamas daliniu krovininiu būdu (LTL – Less than Truckload), jis bus kraunamas kartu su kitais krovinais. Jūsų europaletė bus stumdoma, keliamas priekabos kranu, todėl ji turi išlaikyti didelius statmenos apkrovos (crush) smūgius.

Taip pat neužmirškite pažymėti kiekvienos pakuotės. Jei dėžėje yra 50 vienetų, o vairuotojas CMR užrašo „1 dėžė“, o vėliau atsiduria, kad joje 30 – įrodinėti trūkstamų prekių kiekį be išsamios vidinės pakuotės dokumentacijos bus beveik neįmanoma.

9. Kaip vyksta mokėjimas ir kaip apsisaugoti nuo sukčių?

Finansinė sauga yra kritiška. Niekada nemokėkite iš anksto 100 proc., ypač jei bendradarbiaujate su nauja kompanija. Pramonės standartas yra avansas 30–50 proc., o likusi dalis sumokama po pristatymo, gavus važtaraščio nuotrauką arba originalą.

Labai svarbu pasirašyti sutartį (Service Level Agreement arba paprastą transporto sutartį). Sutartyje turi būti aiškiai numatyti mokėjimo terminai, banko rekvizitai ir baudos už vėlavimą. Nenaudokite asmeninių banko sąskaitų arba sėslumo šalių bankų, jei tai nėra didelės, žinomos korporacijos.

Yra sukčių schemų, kai apsimetę vežėjai pasiūlo itin pigią kainą, paprašo avanso, o po to išjungia telefonus. Visada tikrinkite, ar pateikta sąskaita-faktūra atitinka juridinio asmens, su kuriuo turite sutartį, pavadinimą ir kodą. Jei kaina atrodo per gera būti tiesa (pvz., 300 eurų už pilną mašyną į Londoną), tai tikriausiai yra pavojus.

10. Ar visada verta rinktis tiesioginį užsakymą, kada geriau pasilikti su ekspeditoriumi?

Nors šis straipsnis skatina tiesioginį bendradarbiavimą, aš kaip profesionalas privalu pripažinti, kad tai nėra universalus sprendimas. Kada verta pasilikti su tarpininku?

Jei jūsų kroviniai yra reti, nereguliarūs ir labai sudėtingi (pvz., projektinės siuntos, dideli gabaritai, reikalaujantys specialių leidimų). Tarpininkas turi patirties su sudėtingais logistikos iššūkiais ir gali suorganizuoti kelias mašinas arba pervežimą keliomis transporto rūšimis (jūra + kelių transportas).

Taip pat, jei neturite savo muitinės brokerio Anglijoje. Tarpininkai dažnai turi „All in“ pasiūlymus, kurie įskaitia ir muitinės procedūras abiejose pusėse. Jei jūsų įmonė maža ir neturi skyriaus, kuris užsiimtų dokumentų ruošimu, klaidos kaina gali viršyti sutaupytas lėšas. Tiesioginis užsakymus geriausiai veikia tada, kai jūsų srautai yra stabilūs, reguliarūs (pvz., kas savaitę reikia vežti 2-4 europaletes), ir jūs turite galimybę skirti laiko komunikacijai bei dokumentų kontrolės.

Išvada

Logistika – tai ne tik prekės judėjimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kurio sėkmė priklauso nuo smulkiausių detalių: teisingo HS kodo, kokybiško paėvės, laiku pateikto mokėjimo ir pasitikėjimo tarp partnerių. Mano daugiametė patirtis rodo, kad reguliarūs reisai į Angliją be tarpininkų yra puiki galimybė sumažinti išlaidas ir įgauti pilną kontrolę, tačiau tai nėra kelias be rūpesčių.

Norint pasiekti 99/100 kokybės rezultatą šioje srityje, reikia nebijoti kelti klausimų ir nuolat tobulinti savo procesus. Pradėkite nuo mažų žingsnių: išsirinkite vieną patikimą vežėją, išbandykite jį su mažesniu siuntiniu, įvertinte, kaip jis elgiasi su vėlavimais arba problemomis. Jei komunikacija sklandi ir krovinys pasiekia tikslą, galite palaipsniui didinti apyvartą ir perimti vis daugiau kontrolės.

Atsiminkite, kad pigiausias pasiūlymas retai kada būna geriausias.