Reguliarūs reisai į Angliją: patogus grafikas kasdien

Tarptautinės prekybos dinamika šiuolaikiniame versle neleidžia sau dykinėti. Kiekviena minutė, o ypač valanda, kai kroviniui tenka laukti sandėlyje arba uoste, gali reikšti ne tik prarastus pinigus, bet ir sugadintą verslo reputaciją. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas logistikos srityje, aš mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado naujų iššūkių ir, svarbiausia, kaip susiformavo poreikis numatomumo. Vienas patikimiausių būdų užtikrinti šį numatomumą, ypač prekiaujant su Jungtine Karalyste, yra reguliarių reisų pasirinkimas.

Kada kalbame apie reisus į Angliją, „patogus grafikas kasdien“ nėra tik marketingo šūkis. Tai gyvenimo būdas logistikos agentūroms ir jų klientams. Po „Brexit“ sandoros, kai pasienio kontrolės ir muitinės procedūros tapo sudėtingesnės, bet koks nenumatytas vėlavimas gali sukelti grandininę reakciją. Reguliarūs reisai – tai ne tik transporto priemonių judėjimas; tai sudėtinga, gerai sutaisyta sistema, leidžianti krovininiams keliauti be nereikalingų sustojimų. Straipsnyje aš papasakosiu, kaip ši sistema veikia iš vidaus, kodėl verta rinktis būtent kasdienius išvykimus ir ką turėtumėte žinoti, norėdami, kad jūsų krovinys pasiektų adresatą laiku ir sažiūrėtais.

Šiuo metu Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra glaudžiai susijęs ekonominis darinys. Lietuviški maisto produktai, mediena, metalo gaminiai ir elektronika kasdien keliauja į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ir kitus Didžiosios Britanijos miestus. Atvirkščiai, iš Anglijos atvyksta technologijų, mašinų detalių ir prekių, skirtų mūsų rinkai. Toks intensyvumas apibrėžia standartus: klientai nebeprašo „pristatyk kada galėsite“, jie reikalauja „pristatyk, kaip buvo susitarta“. Reguliarus grafikas leidžia susitarti tiksliai, o mano užduotis šiame straipsnyje – padėti jums suprasti, kaip tai veikia ir kaip tai gali padėti jūsų verslui augti.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra reguliarūs reisai (Line haul) ir kaip jie skiriasi nuo užsakomųjų pervežimų? Reguliarieji reisai, arba angliškai vadinami „Line haul“, yra transporto priemonių judėjimas pagal fiksuotą tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, ar sunkvežimis yra pilnai užkrautas, ar ne. Tai yra panašu į autobusų tvarkaraštį – autobusas išvyksta 08:00 valandą ryte, net jeigu jame yra tik keletas keleivių. Skirtingai nei užsakomieji pervežimai (charter), kur reikia surinkti pilną krovininį partiją arba specialiai užsisakyti mašiną tam tikrai datai, reguliarieji reisai vyksta kasdien arba kelis kartus per savaitę tų pačių maršrutų. Tai klientams suteikia didžiulį privalumą – galimybę planuoti savo atsargų papildymą tiksliai žinant, kada transportas išvyks ir atvyks. Užsakomasis reisas gali būti pigesnis esant dideliems kiekiams, bet jis yra lankstesnis tiek laiko atžvilgiu, kiek reikia laukti, kol susiformuos grupė. Reguliarieji reisai garantuoja pastovumą, o ilgainiui ir pastovią kainą, nes maršrutas yra nuolat „užkraitomas“.

2. Kaip dažnai vyksta reisai į Angliją iš Lietuvos ir kokiomis dienomis? Esant dideliam prekybos srautui tarp Lietuvos ir Anglijos, didelės logistikos kompanijos siūlo kasdinius reisus. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną, išskyrus galimas šventes, išvyksta bent vienas, o dažniau keli sunkvežimiai įvairioms Jungtinės Karalystės dalims. Paprastai vykdomi reisai į pagrindinius logistikos mazgus, tokius kaip Londonas (Tilbury arba Ford terminalai), Birmingamas, Mančesteris ir net Bristolis. Išvykimo grafikai Lietuvoje taip pat yra griežtai reglamentuoti – pvz., kroviniai priimami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje iki tam tikros valandos (pavyzdžiui, iki 12:00 ar 14:00), kad spėtų būti užkrauti ir išvykti tą pačią dieną vakare arba kitą rytą. „Kasdien“ šiuo atveju reiškia nuoseklų srautą: jei pirmadienį išvyksta mašina į Londoną, antradienį – į Birmingamą, trečiadienį vėl į Londoną ir t.t. Tokis ritmas leidžia klientams siųti prekes net ir mažomis partijomis kasdien, nekaupiant jų dideliame sandėlyje.

3. Kokius krovinius galima vežti reguliariais reisais (krovininių konsolidacija)? Reguliarieji reisai idealiai tinka taip vadinamai „krovininių konsolidacijai“. Tai reiškia, kad vienoje sunkvežimio puspriekabėje vežami kelių skirtingų siuntėjų kroviniai, kurie eina į tą pačią kryptį. Galima vežti viską: nuo paletės su maisto produktais ar chemine pramonei skirtomis medžiagomis, iki kelių europalėčių su baldais ar statybinėmis medžiagomis. Svarbiausia yra tai, kad krovinys turi būti pakruotas ant standartinių europalėčių (EUR, EPAL arba FIN tipo) ir tinkamai užfiksuotas bei užfiksuotas (aprištas) tam, kad nenukristų kelio metu. Taip pat galima vežti ir nestandartinius krovinius, jei jie tilpa į standartinę puspriekabę ir nekelia grėsmės kitiems kroviniams. Tačiau reikia prisiminti, kad reguliariuose reisuose negalima vežti krovinių, kurie reikalauja specialių temperatūros režimų (šaldomi), nebenaudojama atskira šaldytų produktų linija, arba krovinių, kurie yra pavojingi (ADR), nebent maršrutas yra specialiai pritaikytas tam.

4. Kaip „Brexit“ paveikė reguliarius reisus ir kokia now kliento rolė? „Brexit“ sukėlė vieną didžiausių permainų šioje srityje per paskutinius dešimtmečius. Anksčiau Lietuva ir Anglija buvo vienoje muitinės zonoje, todėl prekės keliavo be jokių formalumų. Dabar, kai Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto (Lietuvoje) ir importo (Anglijoje) muitinės procedūras. Kliento rolė šiuo atveju tampa labai svarbi: jis privalo užtikrinti, kad turėtų galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system) bei pateikti tikslų prekių aprašymą ir HS kodus. Be šių duomenų, logistika negalėti padaryti išankstinės deklaracijos. Reguliarieji reisai padeda lengviau susitvarkyti su šia biurokratija, nes transporto kompanijos, dažnai dirbdamos su tais pačiais muitinės brokeriais, turi sukauptą patirtį ir gali greitai reaguoti į muitinės užklausas, tačiau duomenys turi būti pateikti laiku.

5. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas ir nuo ko priklauso terminas? Standartinis pristatymo terminas (transit time) kroviniams, vežamiems reguliariais reisais, yra nuo 48 iki 72 valandų (2–3 dienos), skaičiuojant nuo krovinio priėmimo dienos Lietuvoje iki jo iškraunimo Anglijoje. Terminas priklauso nuo kelias faktorių: pirmiausia, tai krovinio priėmimo vieta. Jei prekės surenkamos iš visos Lietuvos (terminalavimas), tai gali užtrukti vieną dieną. Antra, tai perėjimas per Lamanšą. Keltai arba Eurotunelio („Eurotunnel“) laikas gali keistis dėl eilių arba oro sąlygų. Trečia, tai užimtumas Anglijos sandėliuose. Jei į Angliją atvyksta daug mašinų vienu metu (pavyzdžiui, prieš šventes), iškrovimo laikas gali prailėti. Tačiau, dėl to, kad reguliarieji reisai yra nuolatiniai, logistikos kompanijos turi išankstines rezervacijas keltuose ir sandėliuose, kas leidžia išlaikyti minėtus 2–3 dienų standartus be didelių nukrypimų.

6. Kokius dokumentus reikia pateikti krovinio pervežimui į Angliją? Dokumentų sąrašas po „Brexit“ išaugo. Pagrindiniai dokumentai yra: prekių sandėrio (pirkimo-pardavimo) sutartis (Invoice), pakavimo sąrašas (Packing List) ir eksporto deklaracija. Sąskaita-faktūra turi būti išduota anglų kalba (arba turėti anglų kalbos vertimą), joje turi būti nurodytos prekės, jų kiekis, svoris, vertė ir prekių kodai (HS kodai). Pakavimo sąraše turi būti tiksliai nurodyta, kurioje puspriekabės dalyje ar ant kurios paletės randasi krovinys, kuris priklauso tam tikram siuntėjui (jei tai grupinis krovinys). Be to, būtina pateikti transporto sutartį (CMR važtaraštį), kuriame bus nurodytas, kad krovinys yra skirtas importui į JK. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., gyvūninės kilmės produktai, alkoholis), reikalingi papildomi sertifikatai ir leidimai.

7. Kaip apskaičiuojama kaina už reguliųjį reisą ir ar ji yra fiksuota? Reguliariųjų reisų kainodara dažniausiai remiasi „ už LDM“ (Running Meter) principu arba už paletės vietą. LDM (Linear Meter) reiškia, kiek grindų metro ilgio puspriekabėje užima jūsų krovinys. Standartinė puspriekabė turi apie 13,6 metro ilgio naudingą vietą. Jei krovinys užima 2 metrus, mokate už 2 LDM. Tokia sistema yra sąžininga, nes leidžia mokėti tik už užimamą vietą, o ne už visą sunkvežimį. Kaina taip pat priklauso nuo krovinio svorio – jei prekės labai sunkios (pvz., metalas), gali būti taikomas papildomas mokestis. Kaina nėra visiškai fiksuota ilgam laikui, nes ji priklauso nuo degalų kainos (taikomas degalų priedas) ir sezoniškumo (pavyzdžiui, Kalėdų laikotarpiu kainos gali šokti), tačiau, dažniausiai, klientui yra suteikiamas kainoraštis, galiojantis tam tikrą laikotarpį (pvz., mėnesį ar ketvirtį), kas leidžia tiksliai planuoti biudžetą.

8. Kas atsitinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta? Nors logistikos srityje taikoma aukščiausia atsakomybės ir priežiūros kultūra, nelaimingi atsitikimai gali įvykti. Visiems reguliariems reisams privalomas yra krovinio draudimas (CMR draudimas). Pagal tarptautinius konvencijas, transporto įmonė atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau ši atsakomybė yra ribota (dažniausiai apie 8,33 SDR – specialių traukimo teisių vienetas už kilogramą). Jei jūsų prekės yra didelės vertės, aš visada patariu susitarti dėl papildomo krovinio draudimo (All Risk insurance), kuris padengs visą prekių vertę. Jei įvykį pažeidimas, jis turi būti užfiksuotas pristatymo metu – reikia užpildyti „Claim“ formą arba padaryti pažymą apie sugadinimus (protokolas) kartu su vairuotoju, prieš pasirašant pristatymo dokumentus. Be šio dokumento, gauti kompensaciją bus labai sunku.

9. Ar galima pristatyti krovinius tiesiai į kliento sandėlį (Door-to-Door) ar tik iki terminalo? Reguliarieji reisai dažniausiai siūlo abiejų tipų paslaugas. Tačiau, dėl efektyvumo, dauguma grupinių krovinių yra gabenami iki didesnio logistikos terminalo Anglijoje (pvz., „Hub‘as“ netoli Londono ar Birmingamo), iš kur jie vėliau platinami vietinėmis transporto priemonėmis (kuriuos vadiname „kuryeriais“ arba „paskutiniųjų kilometrų“ transportu) iki galutinio gavėjo („Door-to-Door“). Jei jūsų krovinis užima didelę puspriekabės dalį (pvz., 6 ar daugiau LDM), tada labai tikėtina, kad mašina atvyks tiesiai prie jūsų durų. Jei tai tik viena ar dvi paletės, jos bus atvežtos į terminalą, iškrautos, o tada vietinis vairuotojas jas pristatys. Verta pasidomėti, ar mokesčiai už „paskutinįjį kilometrą“ jau įskaičiuoti į pagrindinę kainą, ar tai bus papildoma paslauga, kurią reikia mokėti atskirai gavėjui Anglijoje.

10. Kaip klientas turėtų pasiruošti kroviniui, kad jis būtų priimtas į reguliarųjį reisą? Pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Pirmiausia, krovinys turi būti tiksliai pažymėtas (etiketės). Ant kiekvienos paletės turi būti lipdukas su siuntėjo, gavėjo duomenimis, paletės numeriu ir, jei reikia, specialiųjų ženklų (pvz., „Langiai“, „Viršus“). Antra, paletės turi būti tvirtos ir neturėti išsikišančių dalių, kad neperžiūrėtų kitų krovinių. Trečia, labai svarbu laiku pateikti dokumentus – geriausia dar prieš krovinio atvežimą į terminalą Lietuvoje. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti sulaikytas muitinėje, o tai sustabdys visą puspriekabės išvykimą. Ir galiausiai, derėtų suderinti krovinio išdavimo laiką logistikos kompanijai. Jei sakykite, kad krovinys bus paruošas 14:00 valandą, o jį atveža 18:00 valandą, vairuotojas gali jau išvykti be jūsų prekių, o tai reiškia, kad jas teks laukti kito reiso po dienos ar dviejų.

Išvada

Apibendrinant, reguliarūs reisai į Angliją su kasdieniu grafiku yra ne tik patogumas, bet ir strateginis sprendimas bet kuriai įmonei, siekiančiai užtikrinti savo tiekimo grandinės stabilumą. Mano daugiametė patirtis rodo, kad verslo aplinka nemėgsta netikrumo, o „Brexit“ bei kiti iššūkiai tik sustiprino poreikį nuosekliems ir patikimiems logistikos sprendimams.

Pasirinkdamas reguliarius reisus, klientas gauna daugiau nei paprastą pervežimą. Jis gauna ramybę, žinodamas, kad jo prekės keliauja pagal tvarkingą grafiką, kad visi muitinės klausimai iš anksto išnagrinėti, o pristatymo terminai yra realūs ir įgyvendinami. Galimybė konsoliduoti krovinius leidžia taupyti biudžetą, o fiksuoti išvykimų laikai leidžia efektyviau planuoti gamybą ir pardavimus.

Logistika nebeapsiriboja tik krovinių perkelimu iš taško A į tašką B. Tai informacijos srautų valdymas, rizikos minimizavimas ir partnerystė. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti mechanizmą, kuris užtikrina, kad prekės Lietuvoje ryte tampa prieinama Anglijoje po poros dienų. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, teikite kuo tikslesnę informaciją ir reguliarieji reisai taps jūsų verslo augimo varikliu, o ne stabdžiu.