Reguliarūs reisai į Angliją: Lengvas ir Greitas Užsakymas – Visas Gidas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistika, o ypač – maršrutai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Ši kryptis nuo pat pradžių buvo ir išliks viena aktyviausių bei svarbiausių mūsų regiono verslui. Po „Brexit“ daugelis susidūrė su iššūkiais, neramumais ir net baimėmis, kad prekyba su Anglija taps per sudėtinga. Tačiau, esu tikras, kad profesionaliai organizuoti reguliarūs reisai į Angliją ne tik neišnyko, bet tapo dar efektyvesni. Šiandien užsakymo procesas gali būti tikrai lengvas ir greitas, jei tik žinai, kaip tai veikia ir ką tikėtis iš savo logistikos partnerio.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika veikia praktiškai. Nenusipelnau to vardo „ekspertas“, jei nesufleruosiu tikrosios situacijos: tai nėra magija, tai gera organizacija ir supratimas. Jei planuojate siųsti krovinius į Angliją, šis gidas padės išvengti nereikalingų rūpesčių ir piniginių nuostolių.

Kodėl reguliarumas yra raktas į sėkmę?

Sakoma, kad laukas – pinigai. Logistikoje tai ypač aktualu. Kai kalbame apie reguliarius reisus, turime omeny ne tai, kad sunkvežimis važiuoja kaskart, kai jums užkrenta mintis, o tai, kad yra nustatyta tvarkaraštis. Pavyzdžiui, krovinių išvežimas iš Lietuvos gali būti vykdomas 2–3 kartus per savaitę, o atvežimas iš Anglijos – kasdien arba kas antrą dieną.

Tokios sistemos privalumas akivaizdus: jums nereikia laukti, kol susirinks pilnas sunkvežimis (kaip tai būna retesniuose maršrutuose). Krovinių konsolidacija (kai kelių siuntų krovinius sukelia į vieną transporto priemonę) leidžia siųsti net ir vieną paletę ar net mažesnę siuntą labai konkurencinga kaina. Mano patirtis rodo, kad klientams, kuriems svarbi planinė veikla, būtent šis stabilumas yra svarbiausias nei pati kaina. Žinoti, kad tavo prekės išvyks antradienį ir bus paimtos ketvirtadienį, leidžia planuoti gamybą ir sandėliavimą be streso.

Užsakymo procesas: kaip tai atrodo šiandien?

Anksčiau, prieš dvidešimt metų, krovinių užsakymas reiškė daugybę faksų, telefoninių skambučių ir neaiškumų. Šiandien technologijos padarė šį procesą „lengvu ir greitu“, kaip ir pažadama daugelyje reklamų. Tačiau technologijos – tik įrankis, o pagrindas lieka komunikacija.

1. Užklausos pateikimas: Viskas prasideda nuo paprasto el. laiško arba užpildytos formos svetainėje. Čia svarbiausia – kuo tikslesnė informacija. Ne „reikia nuvežti daiktą į Londoną“, o „reikia nuvežti 5 europaletes (120x80cm), kiekviena sveria 500 kg, prekės nebrangios, adresas gavėjo Londono rytuose“. Kuo tiksliau duomenys iš karto, tuo greitesnė ir tiksliau bus kaina.
2. Kainos apskaičiavimas ir patvirtinimas: Logistikos kompanija, gavusi duomenis, turi parinkti optimalų maršrutą. Ar tai bus ekspressinis reisas mikroautobusu (jei skubu), ar standartinis sunkvežimis (jei taupoma). Atsižvelgiama į tūrį, svorį ir gavėjo vietovę (Anglijoje užvažiavimas į „London congestion zone“ gali kainuoti papildomai).
3. Dokumentų rengimas: Čia prasideda rimčiausia dalis, ypač po „Brexit“. Nors fizinis užsakymas trunka kelias minutes, dokumentų rengimas reikalauja dėmesio. Apie tai kalbėsime detaliau, bet svarbu žinoti: geras brokeris padės jums suformuoti visus eksporto ir importo dokumentus.
4. Kroviniui įteikimas: Viskas, kas liko klientui, tai paruošti krovinią ir perduoti ją vairuotojui arba atvežti į sandėlį.

Šis procesas šiuolaikiniame pasaulyje gali užtrukti tiek laiko, kiek jums reikia parašyti kelias eilutes teksto. Tačiau, kad jis būtų tikrai sklandus, reikalingas kompetentingas vadovas iš logistikos kompanijos pusės.

„Brexit“ ir muitinė: iššūkiai, kurie tampa įprastine praktika

Negalima kalbėti apie reisus į Angliją nepaminint muitinės. Po 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, ir tai pakeitė žaidimo taisykles. Daugelis klientų iš pradžių buvo sutrikę: reikėjo EORI numerių, muito deklaracijų, prekių kilmės dokumentų.

Po daugiau nei trijų metų galime drąsiai pasakyti: sistemos susivienodino. Taip, reikia daugiau dokumentų nei važiuojant į kitą ES šalį, tačiau tai nebe kažkokia neįveikiama uola.

• Eksportas iš Lietuvos: Lietuvoje reikia pateikti eksporto deklaraciją. Jei esate registruotas PVM mokėtojas ir naudojatės atidaryta procedūra, galite išvežti prekes be PVM, o vėliau jį sumokėti Anglijoje (importo PVM). Tai labai palengvina likvidumo valdymą.
• Importas į Angliją: Anglijoje reikia atlikti importo muitinės formalumus. Jūsų gavėjas (arba jūsų logistikos partneris) turi pateikti importo deklaraciją. Čia svarbu suprasti, kad Anglijoje yra savo mokesčių sistema (VAT), ir ji nėra susijusi su Lietuvos PVM.

Mano patarimas: niekada neslėpkite informacijos apie siuntos turinį ar vertę. Muitinės tikrinimai yra atsitiktiniai, tačiau jei duomenys neatitinka realybės, baudos ir vėlavimai gali būti labai skausmingi. Reguliariems klientams, kurie kasdien siunčia prekes, šie procesai tampa mechanizmais, veikiančiais be jokios įtampos.

Kaip užtikrinti, kad krovinys atkeliaus saugiai?

Dvidešimt metų darbo patirtis mokė mane vieno: dauguma gedimų atsitinka ne dėl to, kad sunkvežimis suvažiavo į duobę, o dėl to, kad krovinys buvo blogai užfiksuotas. Pakavimas – tai pusė sėkmės.

Kai užsakote reguliarius reisus, dažnai siuntimosi su kitų klientų krovinais. Vairuotojas gali ir neįlipti į kiekvieną sandėlį įkrauti vienos paletės – jis surenka įvairias siuntas iš vieno susirinkimo centro (terminalo). Todėl jūsų krovinys turi būti pasirengęs „kelionei“.

• Paletės kokybė: Nenaudokite sudūžusių, purvų ar per silpnų paletės. EUR paletė arba EPAL yra standartas.
• Fiksavimas: Krovinys turi būti užtvirtintas ant paletės (juostomis, plastikine plėvele, kampinėmis). Jei prekės juda ant paletės, jos gali sužaloti kitą krovinį arba nukristi.
• Žymėjimas: Kiekviena siunta turi turėti aiškias etiketes su vairuotojo (arba gavėjo) kontaktu, siuntos numeriu (jei yra) ir svarbiausia – „Šiapus nenumesti“ (angliškai: „Do not break bulk“ arba „Keep together“), jei tai komplektinė siunta.

Rimti logistikos partneriai visada patars dėl pakavimo. Jei matome, kad klientas nori siųsti stiklinę statulą be dėžės, tiesiog padėjus ant paletės, mes privalome įspėti. Ir dažniausiai – siūlome papildomą pakavimo paslaugą. Taip sutaupome nervų visiems.

Lengvas užsakymas = skaidžios sąlygos

Ką „lengvas užsakymas“ reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad jūs kaip klientas neturite būti logistikos ekspertas. Jums tereikia žinoti, ką ir kada norite siųsti.

• Skaidži kaina: Geriausias logistikos partneris niekada nesakys „nuo 50 eurų“. Jis pasakys: „Kaina 60 EUR, įskaitant kuro priemoką ir terminalinius mokesčius Anglijoje“. Nėra nieko blogiau, nei gauti staigmenų paskutiniu momentu.
• Vienas kontaktas: Geriausia, kai turite vieną atsakingą vadybininką, kuris žino jūsų verslo specifiką. Jis žino, kad jūsų gavėjas Birmingeme niekada neišsiima krovinius anksčiau 14:00, todėl reikia planuoti atvykimą vėliau.
• Technologijos: Sekimas realiu laiku (tracking) jau yra standartas. Galite pamatyti, kur yra jūsų krovinys, ar jau kirto Lamanšo sąsiaurį.

Šiuolaikinės sistemos leidžia automatizuoti pasikartojančius užsakymus. Jei kas savaitę siunčiate tą patį kiekį prekų į tą patį adresą, galite susitarti dėl reguliaraus paslaugos teikimo, kai jums net nereikia rašyti kiekvieną kartą – sistema viską sužino.

Greitis: kiek laiko tikrai trunka kelią?

Daugelis klausia: „Kada prekės bus atvykusios?“. Atsakymas priklauso nuo to, ką vadiname „greičiu“.

• Ekspressas: Mikroautobusais (3,5 t) arba mažesniais transporto priemonėms keliaujantys kroviniai gali atvykti per 24–48 valandas, jei tai yra tiesioginis reisas. Tai brangiau, tačiau tinka, kai stovi gamyba arba reikia atstatyti prekybos vietą.
• Standartinis reisas: Krovinių sunkvežimai (20–24 t), važiuojantys pagal tvarkaraštį, paprastai atvyksta per 3–5 darbo dienas. Skirtumas tas, kad šie reisai yra kur kas ekonomiškesni.

Svarbu atsižvelgti ir į meteorologines sąlygas ir kitus iššūkius. Lamanšo sąsiaurio keltų arba Eurotuneliuose užimtumas gali sukelti nedidelius vėlavimus. Patyręs vežėjas visada tai įsiskaičiuoja ir informuoja klientą iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi eilėje.

Apibendrinant, reguliarūs reisai į Angliją šiandien yra prieinami, efektyvūs ir, svarbiausia, suprantami. Raktas į sėkmę – pasitikėjimas savo logistikos partneriu ir kruopštus rengimasis. Nors pasaulis keičiasi, o sienos tampa sudėtingesnės, prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir Anglijos tik stiprėja, o mes, logistikoje dirbantys žmonės, darome viską, kad jūsų prekės pasiektų paskirtį laiku ir saugiai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Angliją?

Pristatymo laikas priklauso nuo pasirinkto transporto tipo vietovės. Standartinis grupinis krovinys, kuris surenkamas Lietuvoje ir gabenamas reguliariais maršrutais, paprastai pasiekia Angliją per 3–5 darbo dienas. Jei pasirenkate ekspressinį mikroautobuso pervežimą, prekės gali atvykti net per 24–48 valandas (tačiau tai priklauso nuo keltų ir Eurotunelio tvarkaraščio). Vertybiniams arba labai skubems siuntoms taip pat galima rasti individualių sprendimų.

2. Kokius dokumentus reikia parengti siunčiant prekes į Angliją po „Brexit“?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtina pateikti visus eksporto ir importo dokumentus. Pagrindiniai yra: prekių sandėlio sąrašas (Packing List), komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice), bei, jei reikia, prekių kilmės sertifikatai. Taip pat būtina turėti galiojantį Lietuvos (ES) EORI numerį ir Anglijos EORI numerį (jei deklaravimą atlieka gavėjas). Mūsų komanda gali padėti parengti šiuos dokumentus arba suorganizuoti muitinės brokerio paslaugas.

3. Kaip apskaičiuojama krovinio kaina?

Kaina formuojama remiantis keliais pagrindiniais veiksniais: krovinio svoriu arba tūriu (paimamas didesnis dydis), atstumu iki konkretaus gavėjo adreso Anglijoje, bei kuro priemoka. Taip pat į kainą įeina terminaliniai mokesčiai Anglijoje (paimimo/išdavimo mokesčiai) ir muitinės deklaravimo paslaugos (jei jos įskaitomos). Reguliarūs klientai gali gauti fiksuotas kainas tam tikram laikotarpiui, kas padeda planuoti biudžetą.

4. Ar galima siųsti asmeninius daiktus (ne verslo siuntas)?

Taip, galime pervežti ir asmeninius daiktus, pvz., kelyje įvežant baldus ar turtą persikraustant. Tačiau šiuo atveju taikomi kiti muitinės reikalavimai – tokios siuntos gali būti apmokestinamos asmeninio importo mokesčiais, jei jų vertė viršija leistinąją ribą, arba gali būti taikomas Transfer of Residence (TORES) reglamentas, leidžiantis atvežti turtą be muitų jei keičiate gyvenamąją vietą ilgam laikui. Būtina iš anksto konsultuotis dėl reikalingų dokumentų.

5. Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje nepasiruošęs priimti krovinio?

Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, o gavėjas negali priimti krovinio (pvz., sandėlis uždarytas, nėra atsakingo asmens arba lėšų mokėjimui), gali būti paskaičiuojami pristatymo laukimo mokestis (demurrage) arba grąžinimo mokestis. Anglijoje šie mokesčiai gali būti gana aukšti. Todėl būtina iš anksto suderinti pristatymo laiką su gavėju ir užtikrinti, kad jis pasiruošęs.

6. Ar man reikia mokėti PVM Anglijoje?

Priklauso nuo to, kaip registruota jūsų įmonė. Jei naudojatės PVM atidaryta procedūra (OSS arba senesniu sistemos variantu), importo PVM Anglijoje gali būti sumokėtas jūsų įmonės sąskaitoje (kaip įsigijimas iš ES šalies), o ne tiesiogiai muitinėje. Jei esate privatus asmuo arba naudojatės standartiniu importu, PVM turi būti sumokėtas pristatymo metu Anglijoje (dažniausiai tai atlieka logistikos tarpininkas arba gavėjas).

7. Kokios yra krovinio apsaugos (draudimo) galimybės?

Visi kroviniai yra draudžiami pagal CMR konvenciją, tačiau šis standartinis draudimas apsaugo tik ribotą sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangias prekes, rekomenduojame papildomą „All Risk“ draudimą. Jis apima ir vairuotojo kaltės atvejus, ir nenumatytus įvykius (gaisrą, vagystę). Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,2 % iki 0,5 % nuo krovinio vertės.

8. Ar galima sekti krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Taip, šiandien tai yra standartas. Kai tik krovinys patenka į mūsų terminalą arba yra paimamas iš jūsų sandėlio, jis gauna numerį, kurį galima sekti mūsų sistemoje. Dažnai taip pat suteikiame galimybę sekti vairuotojo buvimo vietą per GPS sekimo sistemas. Tai leidžia tiksliai numatyti, kada reikės pasiruošti krovimo darbams gavėjo pusėje.

9. Kokio tipo krovinius galima pervežti reguliariais reisais?

Reguliariais reisais pervežame įvairius krovinius: nuo standartinių paletinių siuntų (prekės pakuotėse, dėžėse) iki neįprastų krovinių (ilgi, sunki, šaldomi). Tačiau svarbu iš anksto pranešti apie krovinio specifiką. Pavojingos medžiagos (ADR), reikalaujančios specialių leidimų, taip pat gali būti pervežamos, tačiau tai reikalauja specialaus planavimo ir derinimo su tvarkaraščiu.

10. Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia, būtina tai užfiksuoti. Negalima pasirašyti pristatymo dokumentų be pastabų, jei pastebėta žala. Ant vairuotojo dokumentų reikia rašyti „Pastebėta žala, dėžės sutrūkinėjusios“ (angliškai: „Damaged – boxes crushed“). Tuomet nedelsiant reikia informuoti logistikos kompaniją ir pateikti nuotraukas.