Reguliarūs reisai į Angliją: kainos ir išvykimų grafikas

Tarptautinių krovinių vežimo srityje dirbau jau virš dvidešimties metų. Per šį laikotarpį mano akimis matyta ne viena rinkos transformacija, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: Anglija visada buvo ir išliks viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvai bei visai Baltijos regionui. Nesvarbu, ar kalbame apie didelius importo-exporto kontrahus, ar apie asmeninės siuntos pristatymą giminėms – logistikos grandinėlė turi veikti kaip laikrodis.

Šiandien, pasauliui vis dar prisitaikant po „Brexit“ ir kylančių degalų kainų iššūkių, klientams vis dažniau kyla klausimų, kaip efektyviai ir ekonomiškai organizuoti pervežimus į šią salą. Reguliarūs reisai – tai ne tiesiog vairuotojo kelionė iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir pajėgumo reaguoti į neprognozuojamas situacijas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėdamas suprasti ne tik tai, kiek kainuoja siuntos vežimas, bet ir kodėl svarbu pasirinkti patikimus partnerius bei kaip išsiveržiame tarp gausybės muitinės ir techninių reikalavimų.

Anglijos kryptis yra specifinė. Skirtingai nei kontinentinėje Europoje, čia nėra tiesioginio kelio – reikia plukdyti keltu arba važiuoti po tuneliu. Tai sukuria papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, tačiau profesionaliai suvaldyti šie procesai leidžia klientams mėgautis greitu ir patikimu aptarnavimu. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums susiorientuoti dabartinėje rinkoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo praktiką. Jie padės suprasti subtilybes, kurios dažnai lieka nepastebėtos, bet lemia sėkmingą vežimą.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai į Angliją ir kas lemia jų grafiką?

Dauguma profesionalių vežėjų, įskaitant ir mūsų komandą, siūlo kasdinius reisus. Tai reiškia, kad krovinius iš Lietuvos (ir atvirkščiai) galima siųsti kiekvieną darbo dieną. Tačiau „kasdienis reisas“ klientui gali reikšti skirtingus dalykus. Paprastai turiome omenyje, kad sunkvežimis išvyksta iš pagrindinio terminalo Lietuvoje tam nustatytomis dienomis, pavyzdžiui, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, o grįžta – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Grafiką lemia ne tik mūsų noras, bet ir techniniai reikalavimai – keltų tvarkaraštiai Doverio–Kalė arba Eurotunelio perėjimo langai. Be to, svarbu ir tai, kad reisai būna „grupiniai“ (kai viename sunkvežimyje vežamos kelios dešimtys smulkių siuntų) arba „pilnavertės mašinos“ (FTL), kai visas sunkvežimis skiriamas vienam klientui. Reguliarūs grupiniai reisai yra ekonomiškesni smulkiems verslams, o jų grafikas yra griežtai laikomas, kad būtų išlaikyta pristatymo kokybė. Mano patirtis rodo, kad stabilus grafikas – tai pasitikėjimo raktas, todėl stengiamės, kad net ir per šventes ar sezono šuolius kryptis neišsitęstų ilgiau kaip 24–48 valandas.

2. Kokios yra vidutinės kainos ir iš ko jos susideda?

Kainos klausimas yra visada pirmas, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Kaina priklauso nuo krovinio tipo: ar tai pilna paletė (vienetas), ar dalinis krovinys (kai užimama tik dalis sunkvežimio erdvės), ar smulki siunta (pvz., 20 kg dėžė). Šiuo metu, atsižvelgiant į rinkos situaciją, vienos paletės (vieneto) vežimo kaina gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar krovinys reikalauja „pabaigimo“ (kelinės manipuliacijos), ar jį galima įkrauti „nuo grindų“.

Kainą sudaro kelios pagrindinės dalys: degalai (kurie vis brangsta), keltų bilietai (didelė išlaidų dalis), vairuotojo darbo užmokestis ir, žinoma, muitinės brokerio paslaugos. Po „Brexit“ įsigalioję nauji reikalavimai priverčia mums skirti daugiau laiko dokumentams, o tai – didesnes sąnaudas. Taip pat įtakos turi krovinio fizinės savybės: jei siunta yra per sunki, per didelė ar reikalauja specialios apsaugos (temperatūros režimas, švara), kaina automatiškai didėja. Visada rekomenduoju klientams pateikti tikslius duomenis apie svorį ir matmenis – taip išvengsite nepageidaujamų papildomų mokesčių vėliau.

3. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas?

Standartinis pristatymo laikas į Angliją (Lietuva – Anglija) šiuo metu yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai gali skambėti ilgai, lyginant su lėktuvu, tačiau reikia atsižvelgti į fizinį atstumą ir jūros perėjimą. Sunkvežimis turi nukeliauti apie 1800–2000 km viena kryptimi.

Pirmosios 1–2 dienos skiriamas kroviniui surinkimui Lietuvoje ir jo paruošimui kelionei. Vėliau seka pati kelionė per Europą, perėjimas per Lamanšą ir iškrautas Anglijos sandėlyje. Jei klientas užsakymą pateikia anksti ryte (pvz., iki 10:00 val.), siunta dažnai spėja tą patį arba kitą dieną patekti į grupinį reisą. Jei vėluojama, reikia laukti sekančio išvykimo. Taip pat reikia prisiminti, kad Anglijoje yra kairiajame važiavimo pusėje, kas šiek tiek sulėtina judėjimą vietiniais keliais, ypač pristatant adresu („door-to-door“). Nors mes esame įpratę dirbti greitai, saugumas visada pirmiausia, todėl vairuotojų poilsio laikas yra griežtai laikomasi.

4. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių gabenimą ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ – tai didžiausias posūkis per pastaruosius dešimtmetį mūsų srityje. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, ji tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, net ir mažiausia dėžutė su dovanomis giminėms, turi praeiti muitinės kontrolę.

Klientui tai reiškia du dalykus: dokumentacija ir galimi mokesčiai. Pirmiausia, mums reikalingi tiksli duomenys: gavėjo (importuotojo) adresas Anglijoje, telefono numeris ir, labai svarbu, EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification system). Be EORI numerio siunta gali būti užblokuota arba sugrąžinta atgal. Antra, gavėjas Anglijoje gali turėti sumokėti PVM (VAT) ir, jei taikoma, importo mokesčius. Anksčiau buvo paprasčiau – dabadien reikia būti pasiruošusiam, kad siuntą gavėjas gaus tik po to, kai bus apmokęs šiuus mokesčius muitinėje. Mūsų kaip ekspertų užduotis – užtikrinti, kad visi deklaravimo dokumentai būtų užpildyti be klaidų, kadangi net maža rašybos klaida sąskaitoje-faktūroje gali sustabdyti visą sunkvežimį sienoje.

5. Kokias prekes draudžiama arba apribota vežti?

Per 20 metų mačiau viską: nuo bandančių paslėpti alkoholį paletės viduje iki bandančių vežti gyvūnus be pažymų. Yra griežtas sąrašas dalykų, kurių negalima vežti be specialių leidimų. Prieš visus stovi ginklai, amunicija, sprogmenys ir narkotikai – tai aišku.

Tačiau klientai dažnai pamiršta apie maisto produktus ir gyvūnų kilmės produktus. Į Angliją griežtai draudžiama vežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius ir kt. iš ES šalių asmeninio vartojimo tikslais (išskyrus labai mažus kiekius, pvz., pietaujant kelyje, bet komercinės siuntos – ne). Tai susiję su gyvūnų ligų prevencija. Taip pat reikia atidžiai vežti vaistus – asmeninis kiekis turi būti su receptu arba originalioje pakuotėje. Taip pat yra apribojimų dėl pavojingų medžiagų (ADR). Jei vežate dažus, chemines medžiagas ar aerozolius, būtina tai nurodyti užsakymo metu, nes tokius krovinius gali vežti tik specialiai paruošti vairuotojai ir sunkvežimiai. Geriausia taisyklė – jei abejojate, klauskite. Mums geriau iš anksto pasakyti „ne“, nei vėliau spręsti problemas su britų policija ar muitinės pareigūnais.

6. Kas yra „Door-to-Door“ ir „Terminal-to-Terminal“ paslaugos, ką pasirinkti?

Tai vienas dažniausių pasirinkimų, su kuriais susiduria klientas. „Terminal-to-Terminal“ (arba „nuo sandėlio iki sandėlio“) reiškia, kad klientas pats pristato siuntą į mūsų terminalą Lietuvoje, o Anglijoje gavėjas turi atvykti į mūsų partnerio terminalą pasiimti siuntos. Šis pasirinkimas yra pigesnis, tačiau reikalauja laiko ir pastangų iš abiejų pusių.

„Door-to-Door“ („nuo durų iki durų“) yra pilnas aptarnavimas. Mūsų vairuotojas atvyksta pas jūsų nurodytą adresą, užkrauna siuntą (jei tai nereikalauja keltininko, o jei reikia – pranešame iš anksto), ir Anglijoje ji yra pristatoma tiesiai į gavėjo rankas ar į sandėlį. Mano patirtis rodo, kad verslui, vertinančiam laiką, „Door-to-Door“ yra vienintelis teisingas pasirinkimas. Nors kaina šiek tiek aukštesnė, jūs sutaupote logistikos išlaidas mieste, vairuotojo laukimą ir galimas nervines situacijas. Be to, jei krovinys yra pavojingas ar reikalauja specialios įrangos įkrovimui (pvz., „kelynas“), mūsų komanda užtikrina, kad visas procesas vyktų saugiai.

7. Kaip apdraudžiama siunta ir kas nutinka, jei ji sugenda?

Apdraudimas – tai tema, apie kurią dažnai užmirštama, kol neatsiranda problema. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau ši atsakomybė yra ribota. Dažniausiai tai svyruoja apie 8,33 SDR (Specialių traukinių rights) už kilogramą (tai yra apie 10–11 eurų). Jei vežate brangią elektroniką ar meninius kūrinius, ši suma neatitiks realios krovinio vertės.

Todėl visada siūlome papildomą krovinio draudimą. Jis kainuoja nedaug (paprastai tai procentas nuo krovinio vertės), tačiau užtikrina pilną kompensaciją praradimo ar sugadinimo atveju. Jei siunta sugenda (pvz., užkrenta kraštas, drėgmė, arba susidaužo dėl blogo pakavimo), reikia nedelsiant pranešti vairuotojui arba mums, padaryti nuotraukas ir užpildyti pranešimą apie nuostolį (protokolą). Be šio dokumento draudimo išmokėjimas neįmanomas. Per savo karjerą mačiau, kaip geras draudimas išgelbėjo verslus nuo bankrotą, todėl niekada nepaisykite šios galimybės.

8. Ar galima sekti savo siuntos kelionę realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo iš viešbučio, kad sužinotume, kur jis yra. Šiandien technologijos leidžia mums siūlyti pilną skaidrumą. Kiekviena mūsų siunta gauna unikalų barkodą ar numerį, kurį galima sekti mūsų sistemoje.

Klientas gali matyti, kada siunta buvo priimta, kada išvyko iš Lietuvos, kada perėjo Lamanšą ir kai buvo perduota pristatymui Anglijoje. Tai leidžia geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus. Be to, mūsų vadybininkai visada pasiruošę suteikti informacijos telefonu ar el. paštu, jei sistemoje matote delsimą. Stengiamės, kad informacija būtų atnaujinama kuo dažniau, nes žinojime, kad kliento ramybė – tai mūsų reputacija.

9. Kokie yra pakavimo reikalavimai? Ar galiu paduoti tiesiog dėžę?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Negalima tiesiog paduoti „dėžės“, jei tikėjamės, kad ji atvyks nepažeista. Esąs logistikos ekspertas, aš visada primenu: kroviniui teks išgyventi kelis tūkstančius kilometrų, vingiuotus kelius, staigius stabdymus ir keltų virpesius.

Jei siunčiate smulkią siuntą, dėžė turi būti tvirta, gerai užklijuota (geriau naudoti pakavimo juostą kelis kartus), o viduje – tarpai užpildyti (putplastis, burbuliukai), kad prekės nešoktų. Jei siunčiate paletes, jos turi būti tvirtos (EUR paletės), o krovinys ant jų turi būti užfiksuotas (apvyniotas) stretch plėvele. Papildomai rekomenduojama naudoti „kraštus“ (angliškai – corner protectors), kurie apsaugo paletės kraštus nuo smūgių. Jei krovinys yra subręstantis (pvz., maistas), reikia naudoti termo apvalkalus. Blogai supakuota siunta ne tik gali sugesti, bet ir gali apgadinti kitus klientų krovinius tame pačiame sunkvežimyje, už ką gali būti taikomos baudos.

10. Kaip užsakyti reisą ir kokia informacija būtina?

Užsakymo procesas šiuo metu yra labai paprastas – tai galima padaryti užpildžius formą mūsų svetainėje, parašius el. laišką arba paskambinus. Tačiau, kad procesas vyktų sklandžiai, būtina pateikti šią informaciją: 1. Siuntėjo ir gavėjo pilni duomenys (adresai, kontaktai, įmonių pavadinimai). 2. Kiekis: kiek paletų, dėžių ar svorio kilogramų. 3. Matmenys: ilgis, plotis, aukštis (labai svarbu dėl vietos užimimo sunkvežimyje). 4. Krovinių aprašymas: kas viduje (prekių pavadinimai). 5. Speciali reikalavimai: ar reikia keltininko, ar krovinys lengvai sugadinamas, ar aštrių kampų.

Kai tik gauname šią informaciją, mes pateikiame pasiūlymą (kainą ir terminus). Patvirtinus užsakymą, išsiunčiame važiavimo lapus (etiketes), kurias reikia užklijuoti ant kiekvienos siuntos.