Reguliarūs pervežimai iš Anglijos – lankstus tvarkaraštis ir kainos

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasikeitė logistika tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Nuo tada, kai keliaudavome tik su pilnais sunkiasvoriais vilkikais, iki šiandieninių išmaniųjų sprendimų, vienas dalykas išlieka nepakitęs: klientas visada nori žinoti, kada jo prekės atvyks ir kiek tai kainuos. Reguliarūs pervežimai iš Anglijos (arba, tariant tiksliau, iš visos Jungtinės Karalystės) tapo auksiniu standartu tiems, kurie ieško pusiausvyros tarp greičio ir išlaidų.

Šiame straipsnyje nenorėčiau tik sausuose žodžiais išvardyti kainas, kurios kasdien kinta priklausomai nuo degalų kainos ir svaro kurso. Vietoj to, paaiškinsiu, kaip suformuota ši rinka, kodėl reguliarūs reisai yra geriausias pasirinkimas verslui ir asmenims, bei atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos girdžiu savo klientų kasdien. Mes išnagrinėsime, kaip lankstus tvarkaraštis gali būti jūsų verslo pranašumu, ir kaip suprasti kainodarą, kad nebūtumėte nustebęs galutinės sąskaitos.

Kodėl verta rinktis reguliarius pervežimus?

Šiuolaikinėje logistikoje laikas – tai pinigai, tačiau efektyvumas – tai pelnas. Reguliarūs pervežimai, dažnai vadinami „delininiais“ (part load) arba grupiniais pervežimais, veikia pagal tvarkingą grafiką. Tai reiškia, kad mūsų vilkikai važinėja tam tikrais maršrutais, pavyzdžiui, Londonas – Kaunas – Londonas, kelis kartus per savaitę.

Esu matęs, kaip mažos ir vidutinės įmonės praranda pinigus bandydamos išsinuomoti visą vilkiką (pilna krovininė mašina) vos kelioms paletėms. Tai ekonominė pasaka. Reguliarūs reisai leidžia sumontuoti (konsoliduoti) krovinius iš keleto siuntėjų į vieną mašiną. Tokiu būdu kiekvienas moka tik už užimtą vietą, o ne už tuščią erdvę viršuje. Dėl to kaina tonai arba kubiniam metrui tampa žymiai pranašesnė.

Be to, lankstumas čia nebe tik apie tai, kad mašina važiuoja kiekvieną antradienį. Tai apie tai, kad galime sureguliuoti paėmimo ir pristatymo langus. Dirbant su patikimu partneriu Anglijoje, galime organizuoti krovinių paėmimą tiesiogiai iš jūsų sandėlio arba parduotuvės, net jei jūsų prekės užima tik vieną europaletę ar net mažiau – taip vadinamas „LTL“ (Less than Truckload) pervežimas.

Po „Brexit“ procedūrų įvedimo, reguliarų maršrutą turinti transporto kompanija turi didžiulį pranašumą. Vairuotojai ir brokeriai jau yra įpratę su muitinės formalumumis, žino, kurios greitkelio punktos greičiausiai praleidžia krovinius, ir kaip išvengti nereikalingų delsimų Doveriuje ar Folkestone’e. Tai reiškia, kad jūsų siunta ne tik pigesnė, bet ir patikimesnė.

Kainodaros principai: ko tikėtis?

Klientai dažnai klausia: „Kiek kainos vežti iš Anglijos?“. Atsakymas niekada nėra vienas skaičius. Per savo praktiką išmokau, kad kaina formuojasi pagal kelis pagrindinius veiksnius:

1. Krovinių fizikiniai parametrai: Ar svarbiau svoris, ar tūris? Standartinėje logistikoje dažnai taikomas „maksimumo“ principas – palyginame realų svorį su tūriniu svoriu (1 m³ = 333 kg arba panašiai, priklausomai nuo vežėjo) ir imame didesnįjį skaičių.
2. Vieta Anglijoje: Pervežimas iš Londono ar Mančesterio gali skirti dėl kuro sąnaudų ir vairuotojo darbo laiko apribojimų. Anglijoje griežtai stebimos vairuotojų poilsio trukmės, todėl tolimi nuvažiavimai į šiaurę (į Škotiją arba Velsą) gali padidinti kainą dėl reikalingo papildomo vairuotojo ar ilgesnės trukmės.
3. Pristatymo apimtis: Ar tai „pristatymas į duris“ (door-to-door), ar reikės atsiimti terminalą? „Door-to-door“ paslauga visada brangesnė, bet ji sutaupo jūsų laiką ir nervus.
4. Muitinės procesas: Jei klientas neturi teisingai parengtų dokumentų (prekių sandėliavimo kodo, EORI numerio), mums tenka kreiptis į išorinę muitinės brokerio paslaugą, kuri taip pat įeina į galutinę sąskaitą.

Reguliarių pervežimų rinka šiuo metu yra konkurencinga. Geriausių kompanijų siūlomos kainos dažnai yra fiksuotos tam tikram tūriui (pvz., 1–4 europaletes), leidžiančios klientui lengviau planuoti biudžetą be jokio „smėlio“ sąskaitose.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai populiarių klausimų, kuriuos man užduoda klientai, svarstydami apie siuntų pervežimą iš Anglijos. Atsakymai paremti mano ilgamečia praktika ir dabartine rinkos situacija.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai iš Anglijos į Lietuvą? Dauguma profesionalių vežėjų siūlo kelis reisus per savaitę. Pavyzdžiui, mašinos gali išvykti iš Lietuvos į Angliją pirmadieniais ir trečiadieniais, o grįžti atgal su kroviniais – antradieniais ir penktadieniais. Tačiau dėl didelio krovininės srauto, ypač prieš šventes, tvarkaraščiai gali būti tankinami iki kasdienių išvykimų. Visada verta pasiklausti apie artimiausią „kelionę“, nes net jei固定的 tvarkaraštis sako „penktadienis“, vietos gali likti jau antradienį, jei krovinys nedidelis.

2. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas? Standartinis pristatymo laikas nuo krovinių paėmimo Anglijoje iki pristatymo Lietuvoje svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Į šį laiką įeina: krovinių surinkimas Anglijoje (konsolidacija), važiavimas iki uosto (paprastai Doveris arba Folkestone), perkelimas per Lamanšą (keltu arba Eurotuneliu), muitinės patikra ir važiavimas per Belgiją/Olandiją/Vokietiją į Lietuvą. Reikia nepamiršti, kad po „Brexit“ muitinės procedūros gali užtrukti papildomai 12–24 valandas, jei dokumentuose yra klaidų.

3. Kokia yra mažiausia pervežamo krovinio kaina? Logistikoje egzistuoja sąvoka „minimalus mokestis“ (minimum charge). Net jei siuntat tik vieną mažą dėžutę sveriančią 5 kg, vežėjas turi padengti savo išlaidas dokumentų tvarkymui, degalams ir darbuotojų atlyginimams. Dažnai minimali kaina skaičiuojama už 0,1 arba 0,2 kubinio metro vietą arba už 15–30 kg svorį. Tikslų skaičių pateikti sunku be konkretių duomenų, bet dažniausiai tai svyruoja apie 50–80 eurų už labai mažas siuntas, jei jos nekelia jokių specialių reikalavimų.

4. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus (kilimas, baldai)? Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. Daug lietuvių grįžta iš Anglijos arba veža baldus į savo namus ten. Asmeninių daiktų pervežimas turi savo niuansų – svarbu, kad daiktai nebūtų nauji (su etiketėmis), nes tai gali būti traktuojama kaip prekybinė veikla. Jei pervežate naujus baldus parduotuvei, reikės mokėti PVM ir importo mokesčius. Asmeniniams daiktams, kurie naudoti ilgiau nei 6 mėnesius, gali būti taikomos lengvatos (Transfer of Residence – ToR procedūra), tačiau reikia laiku pateikti deklaraciją muitinei.

5. Kaip apskaičiuojama kaina: pagal svorį ar tūrį? Tarptautinėje logistikoje taikomas „maksimumo“ principas. Pavyzdžiui, jei turite 1 europaletę (EPAL) svorio 400 kg, o jos tūris 0,4 m³, kaina bus skaičiuojama pagal tūrį. Jei tiek pat vietos užima sunkus metalo krovinys, sveriantis 800 kg, kaina bus skaičiuojama pagal svorį. Paprastai 1 užimta vieta vilkike (viena pristatymo vieta) apima 1 europaletę arba iki 1000 kg svorio. Viskas, kas viršija šiuos parametrus, laikoma dviem vietomis arba viršmatiniu kroviniu.

6. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui iš Anglijos po „Brexit“? Tai, deja, sudėtingiausia dalis. Reikalingi: 1. Prekių sandėliavimo kodas (HS Code) – 8 arba 10 skaitmenų kodas, identifikuojantis prekę. 2. Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) – anglų kalba, su nurodytu siuntėjo ir gavėjo adresu, prekių pavadinimu, kodu, verte ir svoriu. 3. EORI numeris – jį turi tiek siuntėjas (Anglijoje), tiek gavėjas (Lietuvoje). Be jo krovinys nepraeis muitinės. 4. Pirkimo-skyrymo sutartis (kartais) – muitinei įrodymui, kad sandoris tikrai vyksta.

7. Ar siunta apdrausta? Ką daryti, jei ji sugenda? Profesionalios transporto kompanijos visada turi transporto draudimą (CMR draudimas). Tačiau standartinis draudimas dažnai apdraudžia tik 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienai kilogramui (tai maždaug apie 10 eurų). Jei pervežate brangią elektroniką arba meno kūrinius, būtina susitarti dėl papildomo vertės draudimo. Jei krovinys atkeliaja pažeistas, būtina su vairuotoju sudaryti „pranešimą apie pažeidimą“ (protokolą) ir nedelsiant pranešti dispatcheriui. Be šio dokumento pretenzijos netenkamos.

8. Ar galima pervežti maistą ar gėrimus iš Anglijos? Tai labai atsargus klausimas. Po „Brexit“ maisto produktų (gyvūninės kilmės) importas tapo griežčiau reguliuojamas. Individualioms siuntoms galima vežti tam tikrą kiekį maisto produkų asmeniniam vartojimui (pvz., dešros, sūriai), tačiau ne visada. Visiškai draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus (išskyrus kūdikių maistą ir specialius medicininius reikalavimus) iš ne ES šalių asmeniniam naudojimui, jei jie nebuvo sujungti su kita preke. Alkoholio kiekis ribojamas (paprastai iki 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus, tačiau reikia tikrinti aktualią informaciją). Visada patariu konsultuotis su muitine prieš siunčiant maistą.

9. Kas atsitinka, jei gavėjo nėra namuose pristatymo metu? Tai viena dažniausių problemų. Vairuotojas turi specifinius laiko apribojimus. Jei jis atvyksta į adresą ir negali įvykdyti pristatymo (nieko neatsiliepia, arba gavėjo nėra), jis privalo važiuoti toliau. Tokiu atveju gali būti taikomas papildomas mokestis už „nepavykusį pristatymą“ (redelivery fee), kuris dengia vairuotojo laiką ir kelionę atgal. Todėl labai svarbu su užsakovu suderinti tikslų laiką ir būti pasiruošus priimti siuntą arba paskirti atsakingą asmenį.

10. Kuo skiriasi „ekspresinis“ pervežimas nuo „reguliariojo“? Reguliarusis pervežimas – tai dalybinė siunta, kuri laukia, kol mašina užsipildo. Ekspresinis pervežimas reiškia, kad jums skiriama visa mašina (arba specialiai greitai vežanti dalis) arba kad krovinys keliauja tiesioginiu reisu be sustojimų tarpiniuose terminaluose surinkti kitų krovinių. Ekspresas yra 2–3 kartus brangesnis, bet pristatymas gali įvykti per 24–48 valandas nuo paėmimo. Jei jums skubia mašina dalims arba svarbi sutartis – rinkitės ekspresą, jei tai planinis prekių papildymas – reguliarusis maršrutas ekonomiškiau.

Išvada

Apibendrinant, reguliarūs pervežimai iš Anglijos į Lietuvą yra ne tik pasirinkimas tarp A ir B punkto, o strateginis sprendimas jūsų verslo ar asmeninių poreikių optimizavimui. Per savo ilgą karjerą esu matęs, kaip gera logistika gali išgelbėti projektą, o bloga – jį užmušti.

Rinkdamiesi pervežėją, neatsižvelkite tik į pirmąjį ekrane matomą kainą. Svarbiau yra tai, kaip kompanija gyvoje situacijoje tvarko dokumentus, ar jos vairuotojai yra profesionalūs ir ar „lankstus tvarkaraštis“ iš tiesų veikia jums naudingai – t.y., ar jie gali paimti krovinius vėlai popietę arba pristatyti tada, kai tai jums patogu, o ne tik tada, kai tinka jiems.

Anglijos kryptis liks viena aktyviausių dar ilgą laiką. Nors politiniai ir ekonominiai santykiai keičiasi, prekybos ryšiai stiprėja. Naudokitės galimybe pasirinkti patikimus, reguliarius maršrutus, kurie leis jums mokėti mažiau už daugiau – už ramybę, užtikrinamą pristatymą ir skaidrą kainodarą. O jei abejojate dėl dokumentų ar krovinių pakavimo – visada klauskite savo logistikos partnerio. Geriau paklausti anksčiau nei spręsti problemas muitinėje peršokusį Lamanšą.