Reguliarus krovinių pervežimas į Angliją: kaip lankstus grafikas verčia logistiką efektyvia

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulio prekyba virto vienu dideliu, nuolat judančiu organizmu. Vienas sudėtingiausių ir dažniausiai užklausiamų maršrutų visada buvo kelias į Jungtinę Karalystę. Anglija – didelė rinka, turinti savo specifiką, kuri pastaraisiais metais dėl „Brexit“ tapo dar labiau įpareigojančia. Daugelis Lietuvos verslininkų, kuriantys ryšius su britų partneriais, susiduria su dilema: rinkti pigų, bet standartinį sprendimą, ar ieškoti partnerio, galinčio pasiūlyti reguliarų pervežimą į Angliją su lanksčiu grafiku.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl standartinis, „kietas“ tvarkaraštis šiuolaikinėje logistikoje dažnai tampa ne privalumu, o ožiu. Mes išnagrinėsime, kaip lankstumas gali padėti išvengti papildomų sandėliavimo išlaidų, kaip jis veikia kartu su muitinės procedūromis ir kodėl tai yra geriausias pasirinkimas tiek mažmenininkams, tiek didmenininkams.

Logistika nėra tik apie tai, kad krovinią pristatome iš taško A į tašką B. Tai yra apie procesų valdymą, laiko optimizavimą ir ramybę, kai žinai, kad turtas yra saugiuose rankose. Kelias į Angliją yra ypatingas – jis reikalauja ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir gerai išderintų dokumentų, bei pajėgumo reaguoti į netikėtumus ties Lamanšo sąsiauriu. Tai, kaip mes suorganizuojame reguliarius reisus, tiesiogiai lemia jūsų verslo konkurencingumą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juus padės jums suprasti subtilybes ir pasirinkti tinkamiausią logistikos strategiją.

1. Ką tiksliai reiškia „reguliarus pervežimas su lanksčiu grafiku“ ir kaip jis skiriasi nuo įprasto linijinio pervežimo?

Tai puikus klausimas, kuris liečia pačią esmę. Tradicinis linijinis pervežimas veikia pagal griežtą tvarkaraštį – pavyzdžiui, autobusas išvyksta kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 08:00 valandą ryte. Jei jūsų krovinyje nėra toje vietoje iki 07:30, jūs praleidžiate reisą ir laukiate kitos savaitės. Toks modelis tinka tada, kai viskas vyksta kaip laikrodžio, tačiau realiame versle tai retas atvejis.

Reguliarus pervežimas su lanksčiu grafiku – tai hibridinis modelis. Mes turime nustatytus „langus“, kada vykstame (pavyzdžiui, 3–4 kartus per savaitę), tačiau tų reisų viduje esame mobiliūs. Jei gamyba vėluoja dėl techninio gedimo ar klientas pateikia užsakymą vėlai, mes stengiamės pritaikyti paimimo laiką, nukeldami ją kelias valandas ar net dieną, tačiau vis tiek spėdami įtraukti krovinią į artimiausią planuojamą išvykimą. Lankstumas čia reiškia, kad mes pritaikomės prie jūsų poreikių, o ne priverčiame jus pritaikyti prie mūsų. Tai leidžia išvengti tų nemalonių situacijų, kai sandėlyje stovi paruošta prekė, bet ji ten turi gulėti dar penkias dienas dėl biurokratinio tvarkaraščio.

2. Kodėl būtent maršrutai į Angliją reikalauja didesnio lankstumo nei, pavyzdžiui, pervežimai Vokietijon ar Lenkijon?

Anglija yra sala, o tai fiziškai keičia logistikos sąlygas. Pervežimai į kontinentinę Europą dažnai vyksta srautiniu režimu – vairuotojas gali važiuoti iš Vilniaus į Berlyną be jokių didelių sustojimų ar techninių kliūčių. Kelias į Angliją visada baigiasi Lamanšo sąsiaurio persikėlimu – arba tuneliu po jūra (Eurotunnel), arba keltu iš Kalė, Dunkerkas ar kitų uostų.

Čia įsiveda daug neprognozuojamų veiksnių. Keltai gali būti atidėlioti dėl blogo oro, audros ar techninių trikčių. Eurotunelyje gali kilti eilės, ypač intensyviu prekybos laikotarpiu arba dėl muitinės patikros. Jei mūsų grafikas yra per per kietas, bet kokia maža uždelsta sąsiauryje sukelia „domino efektą“ – vairuotojas vėluoja į iškrovimą Anglijoje, dėl to vėluoja grįžimas į Lietuvą, o vėliau – sekančio krovini paėmimas.

Be to, po „Brexit“ atsirado naujas kliūtis – anglų ir prancūzų muitinės. Nors dokumentai gali būti tvarkingi, pasitaiko atsitiktinių patikrų. Turint lankstų grafiką, mes galime planuoti šias „buferines“ zonas – pavyzdžiui, išvykti šiek tiek anksčiau arba vėliau, kad kompensuotume galimą laiko praradą sąsiauryje. Tai yra 20 metų patirties paslaptis: Anglijoje reikia planuoti ne pagal idealų laiką, o pagal realų su skambesiu.

3. Kaip lankstus grafikas veikia su dalinėmis krovinių siuntomis (LTL – Less Than Truckload)?

Dalinės siuntos (LTL) yra vienas sudėtingiausių elementų logistikoje. Kai į vieną sunkvežimį reikia susupti krovinius iš 5–10 skirtingų siuntėjų, laiko valdymas tampa kritiškas. Standartiniuose reisuose vairuotojas turi nustatytą „langą“ kiekvienam siuntėjui (pavyzdžiui, nuo 10:00 iki 12:00). Jei pirmasis klientas vėluoja 30 minučių, vairuotojas praranda laiką, ir gali pavėluoti prie paskutiniojo kliento.

Mūsų modelis, kai taikomas lankstus grafikas, leidžia efektyviau valdyti šiuos procesus. Mes naudojame dinaminį maršrutizavimą. Jei matome, kad vienas klientų Vilniaus rajone vėluos, galime pakeisti eiliškumą – pirmiau aplankyti kitą klientą, kuris yra pakeliui ir yra pasirengęs. Tai leidžia išlaikyti bendrą reiso produktyvumą ne mažesnį.

Klientui, siunčiančiam dalinę siuntą į Angliją, tai reiškia, kad jo krovinys nėra „paliktas“ tik todėl, kad kažkas kitas vėlavo. Mes stengiamės surinkti visus krovinius taip, kad jie pasiektų paskirties vietą Anglijoje (pavyzdžiui, Londono, Birmingemo ar Mančesterio sandėlius) per numatytą laiką. Lankstumas čia yra apie tai, kad mes nebijome keisti planus realiu laiku, kad būtų išlaikytas galutinis terminas.

4. Ar reguliarus reisas su lanksčiu grafiku yra brangesnis už vienkartinį užsakymą?

Tai vienas dažniausių mitų. Dauguma klientų mano, kad „lankstus“ = „priedėlis prie kainos“. Iš tiesų, ilgainiui, reguliarus pervežimas su lanksčiu grafiku dažnai būna pigesnis ir ekonomiškesnis už vienkartinius ar neplanuotus pervežimus.

Paaišškinsiu kodėl. Kai užsakote vienkartinį reisą, dažnai tenka mokėti už tuščią važiavimą (kai sunkvežimis grįžta be krovinio) arba už aukštą vienkartinio užsakymo maržą. Reguliariose linijose mes efektyviau panaudojame sunkvežimio pajėgumus – ten, važiuojant į Angliją, vezame jūsų krovinius, o grįžtant atgal, galime pasiimti prekes iš Anglijos į Lietuvą (eksporto-importo balansas). Tai leidžia mums sumažinti kainą vienam kilometrui.

Be to, lankstus grafikas sutaupo pinigus sandėliavimui Anglijoje. Jei krovinys atvyksta per anksti ir negali būti iškrautas, jis turi būti padėtas į laikinąjį sandėlį (demurrage charges), kas kainuoja brangiai. Mūsų galimybė keisti atvykimo laiką (prieš tai susitarus su gavėju) leidžia pristatyti krovinią tiesiogiai į iškrovimo rampą, išvengiant šių papildomų mokesčių. Taigi, kaina už pervežimą gali būti tokia pati ar net mažesnė, bet galutinės išlaidos (su sandėliavimu ir baudomis) žymiai mažesnės.

5. Kaip „Brexit“ ir nauji muitinės reikalavimai veikia tvarkaraščio lankstumą?

„Brexit“ pakeitė viską. Iki 2021 m. sausio 1 d. krovinių judėjimas tarp Lietuvos ir Anglijos buvo beveik toks pat kaip tarp Lietuvos ir Latvijos – vos keli dokumentai. Dabar tai tarptautinė prekyba už ES ribų. Kiekvienas siuntimas turi turėti eksporto deklaraciją iš Lietuvos/ES pusės ir importo deklaraciją Jungtinės Karalystės pusėje.

Dokumentų klaidos, netinkamos HS kodo nuorodos ar trūkstami priedai gali sustabdyti krovinį pasienio punkte. Standartinis pervežėjas, kuris turi griežtą grafiką, gali tiesiog palikti krovinį uoste ir važiuoti toliau (ir tada kils didžiulės baudos), arba priversti vairuotoją laukti kelias dienas, kas sugriauja visą tolesnį grafiką.

Mūsų patirtis rodo, kad lankstumas šiuo atveju yra gyvybiškai svarbus. Mes turime atsargų laiko planuodami reisus. Taip pat mes dirbame glaudžiai su brokeriais. Jei matome, kad dokumentai tvarkingi, bet muitinėje užsitęsia procedūra, mes galime keisti planuojamą kelionę tuneliu ar keltu (pavyzdžiui, pasirinkti vėlesnį keltą, kad sutaupyti laiko dokumentams tvarkyti). Mūsų grafikas leidžia vairuotojui nebijoti šių procedūrų, o tai užtikrina, kad jūsų krovinys nebus „užstrigęs“ dėl biurokratijos.

6. Kokios rūšies krovinius dažniausiai vežame šiomis linijomis ir ar lankstumas priklauso nuo krovinio tipo?

Pervežame viską: nuo mažų siuntų (paketų) iki pilnų sunkvežimių (FTL), įskaitant statybinę techniką, baldus, maisto produktus ir netgi pavojingas medžiagas (ADR). Lankstumo lygis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo krovinio specifikos.

Pavyzdžiui, jei vežame šaldytus produktus (temperatūrinis režimas), lankstumas daugiau susijęs su technine puse – užtikrinti, kad šaldymo agregatas nebus išjungtas per ilgas laikas tarpas, kai laukiamas klientas. Čia mes deriname laiką labai tiksliai, iki minučios.

Vežant standartinius paletus ar baldus, lankstumas yra didžiausias. Galime dirbti ilgiau (naktį ar savaitgalį), jei tai reikalinga klientui, kadangi tokie kroviniai nereikalauja specialių techninių sąlygų. Statybinė technika ar neįprasti krovinius reikalauja specialios įrangos krovimui/iškrovimui, todėl čia lankstumas reiškia galimybę suderinti specialios technikos prieinamumą abiejose pusėse. Mes visada deriname šiuos dalykus iš anksto, kad nenuviltume nei siuntėjo, nei gavėjo.

7. Kas nutinka, jei klientas turi skubų užsakymą, o reguliarus reisas jau užpildytas?

Tai klasikinė situacija, su kuria susiduria kiekvienas logistikos ekspertas. Reguliarus reisas turi savo apimties limitus. Jei mūsų savaitinis reisas į Mančesterį jau pilnas (pavyzdžiui, 33 europaletės), o klientui reikia pristatyti 5 paletes rytoj, mes įjungiamą „skubos pagalbos“ mechanizmą.

Dėl ilgametės patirties ir partnerių tinklo Anglijoje bei Lietuvoje, mes galime organizuoti papildomą transportą. Tai gali būti mažesnis sunkvežimis (7.5 tonos) arba net furgonas, kuris važiuoja greičiau (pavyzdžiui, per keltą iš Roterdamo ar Zebriugės, jei to reikia greičio sumetimais).

Lankstumas čia reiškia, kad mes neatsakome „ne, mes pilni“. Mes sakome: „Mes pasiimsime šį krovinį, bet jis keliaus alternatyviu maršrutu, kad pasiektumėte terminą“. Dažnai tokiu atveju naudojame „kolektyvinį“ metodą – dalį krovinių įtraukiame į reguliarų reisą, o likusią dalį nukreipiame per kitą, greitesnį kanalą. Mūsų tikslas – išspręsti kliento problemą, o ne tik užpildyti savo sunkvežimį.

8. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas, kai grafikas keičiasi ar vėluojama?

Saugumas yra mūsų prioritetas Nr. 1, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai keičiamas tvarkaraštis. Keičiant grafiką, dažnai tenka ilgiau stovėti poilsio aikštelėse ar laukti uostuose. Tai padidina vagystės riziką, jei nėra imamų saugumo priemonių.

Mes naudojame modernias technologijas: visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Be to, krovinių saugumui naudojame fizinę apsaugą – užraktus, plombas, o reikalui esant – ir apsaugos kompanijų paslaugas.

Jei dėl lankstumo reikia naktį pasilikti neapsaugotame poilsio vietoje, vairuotojas yra instruktuotas rinkti saugias, apsaugotas aikšteles (pvz., „Truckfly“ sistemoje pažymėtas vietas). Taip pat visi kroviniai yra apdraudžiami (CMR draudimas), todėl net ir blogiausiu atveju klientas nepraras savo turtinės vertės. Tačiau per 20 metų mums pavyko išvengti didelių incidentų būtent dėl to, kad gerai planuojame maršrutus ir neleidžiame vairuotojams patekti į rizikingas situacijas, bėgant nuo terminų.

9. Kaip klientas turėtų pasiruošti krovinio išsiuntimui, kad maksimaliai išnaudotų lanksčio grafiko privalumus?

Norint, kad lankstumas veiktų abiem kryptimis, klientas taip pat turi būti pasiruošęs. Pagrindinė klaida – vėluojanti ar neteisingai pateikiama dokumentacija. Jei mes turime laukti, kol bus parengta eksporto deklaracija ar komercinė invoice, mes prarandame tą laiko „buferinę zoną“, kuri buvo skirta lankstumui.

Mano patarimas: visus dokumentus pateikite dar prieš pradedant krauti. Taip pat labai svarbu tiksliai nurodyti krovinio matmenis ir svorį. Neretai klientai nurodo „apie 500 kg“, o realiai pasirodo esą 2 tonos. Tai keičia sunkvežimio apkrovą ir gali priversti mus keisti planus (pavyzdžiui, nebegalime paimti kito kliento krovinio).

Jei klientas iš anksto įspėja apie galimą vėlavimą ar specifinius reikalavimus (pavyzdžiui, „iškrauti tik iki 14:00 valandos, nes po to sandėlis uždaromas“), mes galime sukonfigūruoti maršrutą taip, kad atvyktume būtent tada. Atviras ir operatyvus bendravimas yra raktas į sėkmę. Klientas, kuris bendrauja ir pateikia duomenis laiku, gauna didžiausią naudą iš mūsų pasiūlomo lankstumo.

10. Kokius ilgesnius strateginius privalumus verslui suteikia ilgalaikis bendradarbiavimas su reguliarios linijos pervežėju?

Ilgalaikis bendradarbiavimas (kai klientas pasitiki mums savo srautus reguliariai, o ne vieną kartą) keičia logistiką iš „priešai“ į „partneriai“. Kai žinome, kad kas savaitę turėsime vežti jūsų prekes, galime geriau planuoti savo resursus – paskirti tam pačiam vairuotojui, kuris jau pažįsta maršrutą ir klientus, arba rezervuoti vietą keltuose iš anksto su nuolaida.

Strategiškai tai leidžia klientui užtikrinti pastovumo kainą. Rinkoje kainos svyruoja (kuro kainos, keltų bilietų kainos), tačiau ilgamečiams partneriams mes galime siūlyti stabilesnes kainas, nes užtikriname pastovų srautą.

Be to, ilgamečiai klientai gauna prioritetą skubos atvejais. Jei atsiranda ekstremali situacija, mes stengiamės padėti tiems, kuria su mumis keliauja ilgiau.