Reguliarūs keleivių pervežimo reisai į Angliją: Vadovas, kuris padės išvengti nesusipratimų

Kelionė į Angliją jau daugiau nei du dešimtmečius yra viena populiariausių kryptų tarp Lietuvos piliečių. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo reikalais, vizitas šeimai, arba grįžtamas namo po atostogų, kiekvienas keliautojas nori būti tikras, kad jo kelionė vyks sklandžiai, saugiai ir be nereikalingų nerimų. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė ši rinka – nuo senųjų autobusų be kondicionierių iki šiuolaikinių, ergonomiškų mikroautobusų, kuriais keliaujama kaip verslo klasės lėktuvu. Tačiau nors technika pasikeitė, pagrindiniai klausimai, kylančys keleivių galvoje, išlieka tie patys. Kaip užsakyti bilietą? Kiek bagažo galima pasiimti? Kokius dokumentus reikia tur�ti pasienio kontrolėje?

Šiame straipsnyje sukelsiu dangų nuo reguliarių keleivių pervežimo reisų į Angliją mechanikos. Niekas neslepia, kad tai ilga kelionė, kurios trukmė dažnai viršija 30 valandų, tačiau tinkamai pasiruošęs ir suprasdamas procesą, šį laiką galite praleisti ramiai, o ne stresuodamas dėl nesusipratimų. Mano tikslas – pasidalinti patirtimi, kuri padės jums jausti saugiai ir tikėtis patikimos paslaugos. Štai viskas, ką reikia žinoti prieš įsėdant į autobusą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas tiksliai yra reguliarūs reisai ir kaip jie skiriasi nuo užsakomųjų pervežimų?

Reguliarūs reisai – tai tai, ką mes dažnai vadiname „linijiniais“ maršrutais. Tai reiškia, kad autobusas arba mikroautobusas važiuoja pagal nustatytą grafiką, nepriklausomai nuo to, ar jame yra 4, ar 8 keleiviai (priklausomai nuo transporto priemonės tipo). Šie reisai vyksta tam tikrais dienomis, pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais arba šeštadieniais, ir keleiviai juos gali užsakyti kaip paprastus bilietus. Tai labai patogu tiems, kurie nori planuoti kelionę iš anksto, nes žino, kad bus išvykimas tam tikru laiku.

Skirtumas nuo užsakomųjų pervežimų (kai visa mašyna išsinuomama konkrečiai grupei) yra tas, kad reguliariais reisais keliaujate kartu su svetimais žmonėmis. Tačiau šiuo atveju tai privalumas – kaina yra žymiai mažesnė, nes kelionės išlaidos padalijamos tarp visų keleivių. Be to, reguliariose linijose dažniausiai naudojami modernūs, 8 ar 9 vietų mikroautobusai, kurie yra daug patogesni nei didžiulių autobusų „vagonai“. Jie greičiau įveikia kelius, lengviau įsibrauna į angliškus miestelius ir mažiau sustoja tarpiniuose punktuose, kas taip pat sutrumpina kelionės laiką.

2. Kiek trunka kelionė į Angliją ir nuo ko priklauso trukmė?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Vidutiniškai kelionė iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) iki Londono ar kitų didesnių Anglijos miestų trunka apie 30–36 valandas. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas be sustojimų. Realiai kelionė su keleiviais trunka ilgiau, nes taisyklės reikalauja, kad vairuotojas darytų pertraukas.

Trukmę lemia keli veiksniai. Pirmasis – tai maršrutas. Ar reisas vyksta tiesiai į Londoną, ar dar užeina į kitus miestus, pvz., Birminghamą, Mančesterį, Peterborough ar Northamptoną. Kiekvienas papildomas sustojimas mieste iškraunant keleivius prideda valandą ar dvi prie bendro laiko. Antrasis ir labai svarbus veiksnys – keltų pertrauka. Mes pervežame keleivius per Lamanšą. Dažniausiai naudojamas kelias yra per Calais (Prancūzija) į Dover (Anglija). Pačios perkėlimo procedūros (įvažiavimas į keltą, išvažiavimas, pasienio kontrolė) gali užtrukti nuo 1,5 iki 4 valandų, ypač jei yra didelis eismas ar papildomi patikrinimai. Taip pat įtakos turi ir oro sąlygos bei eismo įvykiai Europos keliuose, todėl visada reikia planuoti kelionę su laiko atsarga.

3. Kokius dokumentus būtina tur�ti keliaujant į Angliją po „Brexit“?

Nuo pat Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dokumentų reikalavimai pasikeitė, ir tai yra viena dažniausių klaidų šaltinių. Jei anksčiau galėjome važiuoti su asmens dokumentu, dabar taisyklės griežtesnės. Lietuvos piliečiams, norintiems patekti į Angliją, būtinas galiojantis pasas.

Nepakanka, kad pasas būtų galiojantis kelionės dieną. Labai svarbu patikrinti jo galiojimo laiką – jis turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Anglijos datos. Jei jūsų pasas baigiasi po mėnesio ar dviejų, gali būti, kad jūsų neįleis į keltą arba pasienio punkte.

Jei į Angliją keliaujate ne kaip turistas, o dirbti, būtinai turėkite su savimi BRP (Biometric Residence Permit) kortelę arba vaizdo leidimą (Visa). Pasienio pareigūnai dažnai patikrina, ar asmuo turi teisę gyventi ir dirbti šalyje. Be to, jei keliaujate per Belgiją ar Prancūziją, atsiminkite, kad tai yra Šengeno zonos šalys, todėl reikia įsitikrinti, ar jums nereikia tranzitinės vizos (paprastai Lietuvos piliečiams jos nereikalingos, tačiau taisyklės gali keistis). Visada patariu pasidaryti dokumentų kopijas ir jų nuotraukas telefone – tai sutaupo daug nervų, jei originalas dingtų arba bus uždėtas papildomas patikrinimas.

4. Kiek bagažo galima pasiimti ir kaip jis turi būti supakuotas?

Bagažo klausimas visada kelia didžiausią įtampą. Standartinėse pervežimo kompanijose, kurios dirba su 8 vietų mikroautobusais, taisyklės paprastai tokios: vienas keleivis gali pasiimti du didelius bagažo daiktus (pvz., lagaminus) ir vieną rankinį bagažą.

Didelis bagažas turi sverti ne daugiau kaip 20–30 kg vienas vienetas (priklausomai nuo pervežėjo). Svarbiausia taisyklė, kurią dažnai pažeidžiama: bagažas turi būti tvirtai supakuotas. Tai reiškia, kad lagaminas turi būti užsegamas, o jei nešite dideles maišus, jie turi būti užrišami ir, jei įmanoma, uždengti, kad jų turinys nebyrėtų ir nešliūkštų. Neleidžiama vežti atvirų dėžių su daiktais, kurie gali nukristi arba sudaryti grėsmę kitų keleivių saugumai. Rankinis bagažas turi tilpti po sėdynę arba ant kelnių, jis neturi trukdyti vairuotojui ir užimti eismo juostos.

Jei turite daugiau daiktų, pavyzdžiui, vežate namų apyvokos reikmenų, būtinai praneškite apie tai užsakant bilietą. Papildomas vietas gali nebeužtekti, nes mikroautobuso bagažinė nėra begalinė. Už papildomą bagažą dažnai taikomas papildomas mokestis. Taip pat draudžiama vežti bet kokias draudžiamas medžiagas – ginklus, sprogmenis, aerozolius, kurie gali sprogti dėl temperatūros pokyčių bagažinėje.

5. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir keltų perkėlimas?

Tai viena įdomiausių, bet kartu ir varginančių kelionės dalių. Atvykus į Kalė (Prancūzija), mums tenka įvažiuoti į britų pasienio kontrolės zoną, kuri yra dar Prancūzijos teritorijoje. Čia visi keleiviai turi išlipti iš transporto priemonės, paimti visą rankinį bagažą ir eiti per pasienio patikrinimą. Čia britų pareigūnai patikrina jūsų pasus ir vizas.

Štai čia dažnai įvyksta nesusipratimai. Jei pasų eilė ilga, tai gali užtrukti valandą ar daugiau. Būtinai pasirūpinkite, kad turėtumėte šiltą drabužį, nes laukimas gali vykti ne po stogu, o atviroje erdvėje, ypač vėsesniu metų laiku. Po sėkmingo patikrinimo vėl įlipame į mikroautobusą ir važiuojame į keltą.

Pačioje kelto laipinimo vietoje vėl gali tekti laukti eilėje. Kai įvažiuojame į keltą, vairuotojas paprastai nurodo, kur laukti, o keleiviai gali išlipti ir paeiti į kavinę, parduotuvę ar tiesiog pasivaikščioti po denį. Keltas plaukia apie 1,5 valandos. Svarbiausia – tiksliai sekti vairuotojo instrukcijas ir būti laiku sugrįžtu prie mikroautobuso išvykimo iš keltuo metu, nes jei pavelsite – autobusu nebegalėsite važiuoti.

6. Ar kelionėse yra sustojimai maistui ir poilsiui?

Žinoma, yra. Mūsų vairuotojai dirba pagal griežtą darbo laiko apskaitą (tachografus), todėl jie privalo daryti pertraukas. Paprastai didelės pertraukos (apie 45 min. – 1 val.) daromos maždaug kas 4,5 valandos vairavimo. Šios pertraukos skirtos ne tik vairuotojams, bet ir keleiviams.

Stojame specialiuose poilsiuose (pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje ar Belgijoje), kur yra kavinių, restoranų, tualetų ir parduotuvių. Čia galite pavalgyti, nusipirkti vandens ar užkandžių, išsitiesinti kojas. Tačiau verta atsiminti, kad šiuose poilsiuose kainos gali būti aukštesnės nei įprastinėse parduotuvėse, todėl patariu turėti savo atsargą vandens ir maisto, ypač jei turite specialią dietą arba vaikų maistą.

Taip pat gali būti trumpi sustojimai degalinėse užpilti kuro. Tais atvejais vairuotojas gali leisti išlipti tik tualetui, o ne ilgam pietums. Visada klausykite vairuotojo pranešimų – jis visada pasakys, kiek laiko turite sustojimo vietoje. Jei jis sako „15 minučių“, būtiną grįžkite laiku, nes visiems laukiant vieno žmogaus, mes prarandame laiką ir vėluojame į paskirties vietą.

7. Kokio komforto galima tikėtis transporto priemonėje?

Daugelis, išgirdęs žodį „autobusas“, įsivaizduoja senas, sėdžiančias mašinas. Tačiau šiuolaikiniai reguliarių reisų mikroautobusai (dažniausiai tai „Mercedes Sprinter“ ar panašios klasės automobiliai) yra labai toli nuo tų laikų. Jie pritaikyti ilgiems nuotoliams.

Sėdynės yra ergonomiškos, dažnai galima juos nuleisti į miego režimą (kad būtų patogiau miegoti kelionės metu). Visuose mikroautobusuose yra veikiantis kondicionierius ir šildymas, kas labai svarbu vasarą (kai temperatūra keliuose gali viršyti 30 laipsnių) ir žiemą. Taip pat dauguma šiuolaikinių pervežėjų siūlo nemokamą WiFi ryšį ir individualias 230V elektros rozetes po kiekviena sėdyne. Tai leidžia jums visą kelionę naudotis telefonu, nešiojamuoju kompiuteriu ar pasikrauti „Powerbank“.

Tačiau verta būti realistu – tai ne viešbutis. Tualetas mikroautobuse paprastai būna, tačiau jis skirtas tik ekstremaliems atvejams, nes jis nedidelis ir po kelių valandų vairavimo gali būti ne labai švarus. Geriau naudotis tualetais poilsiuose. Taip pat atsižvelkite į kitus keleivius – jei norite klausytis muzikos, būtinai naudokite ausines, o jei kalbate telefonu, kalbėkite tyliai, kad nekeltumėt nepatogumų kitiems.

8. Kaip užsakyti bilietą ir kokia yra atšaukimo taisyklės?

Bilietai dažniausiai užsakomi internetu per pervežėjo svetainę arba telefonu. Užsakydami būtinai nurodykite tikslius duomenis: vardą, pavardę (kaip pase), pasienio kontrolės kodą (jei to reikalauja pervežėjas) ir telefono numerį. Telefonas yra kritiškai svarbus – jei vairuotojas negalės susisiekti su jumis dėl vėlavimo ar vietos keitimo, jis gali išvykti be jūsų.

Atšaukimo taisyklės priklauso nuo konkretaus pervežėjo, tačiau standartinė praktika tokia: kuo anksčiau atšaukiate, tuo mažesnę sumą galite susigrąžinti. Paprastai, jei atšaukiate 7–14 dienų iki kelionės, grąžinama 100% arba 90% suma. Jei atšaukiate 1–3 dienas iki kelionės, grąžinama tik 50% arba visai nieko. Jei atšaukiate kelionę dieną prieš išvykimą arba nepasirodote („no-show“), pinigų negrąžinama.

Visada perskaitykite „Taisykles ir sąlygas“ prieš apmokėjimą. Taip pat patariu susirūpinti draudimu, kuris apimtų kelionės atšaukimą dėl ligos ar kitų nepageidaujamų aplinkybių. Tai sutaupyti nervų ir pinigų, jei staiga susirgsite prieš pat išvykimą.

9. Ar galima vežti gyvūnus ir kokia tai kainuoja?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda tie, kurie nori parsivežti augintinį iš Lietuvos arba juos parsivežti atgal. Taip, gyvūnai vežami, tačiau tai nėra taip paprasta kaip įsėsti su šunimi ant rankų. Anglija turi griežtas gyvūnų įvežimo taisykles.

Jei vežate šunį ar katę, jis privalo turėti mikroschemą (čipą), galiojančį pasą (ne tik sveikatos pažymą, o būtent pasą) ir, svarbiausia, tinkamai atliktą antžeminės kirmėlių gydymo procedūrą. Šis gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 48 valandos prieš įvažiavimą į Angliją (t. y., prieš važiuojant į keltą). Jei ši taisyklė pažeidžiama, gyvūnas gali būti siunčiamas atgal arba laikomas karantine, kas kainuoja labai brangiai.

Gyvūnas turi būti vežamas specialiu transporteriu (krepšeliu), kuris turi tilpti po keleivio sėdynę arba būti dedamas į bagažinę (jei ten yra tinkamos sąlygos, pvz., temperatūra). Už gyvūno pervežimą visada imamas papildomas mokestis, kurį reikia susitarti su pervežėju iš anksto. Ne visi vairuotojai sutinka vežti gyvūnus, todėl šį faktą būtina nurodyti užsakant bilietą.

10. Kas daro šiuos reisus patogesnius nei lėktuvą?

Galbūt kils klausimas, kodėl rinktis 30 valandų kelionę autobusu, kai lėktuvas skrenda tik 3 valandas? Atsakymas slypi patogume ir logistikoje. Pirmiausia, tai bagažas. Lėktuvuose turite griežtus apribojimus (dažniausiai tik 20 kg rankiniame ir registruotame bagaže), o mūsų reisais dažnai galima pasiimti iki 40–60 kg be didelių papildomų mokesčių. Tai idealu tiems, kurie veža daiktus iš Anglijos į Lietuvą ar atvirkščiai.

Antra, tai „door-to door“ principas. Nors mes nevežame kiekvieną keleivį tiesiai į jo namų duris (išskyrus atskirus užsakymus), mūsų maršrutai yra pritaikyti taip, kad išliptumėte arba įsiliptumėte arti jums patogios vietos – didžiuosiuose miestuose (Londonas, Birminghamas, Lietuva). Nereikia važiuoti į tolimus oro uostus, laukti registracijos, stovėti saugos patikros eilėse, atsisveikinti su skysčiais ir rinkti bagažą ant juostos. Tiesiog įsėdate ir važiuojate.

Trečia, tai kaina. Reguliarūs reisai dažnai būna kelis kartus pigesni nei lėktuvo bilietai, ypač jei juos užsakykite iš anksto arba yra akcijų.