Reguliarus ir Komfortiškas Krovinių Pervežimas iš Anglijos: Vadovas, Parengtas Eksperto

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulyje įvyko pokyčiai, kurie paversčia galvą ne tik pradedančiajam verslininkui, bet ir patyrusiam logistikos vadovui. Vienas įdomiausių ir sudėtingiausių krypčių visada buvo ir išlieka maršrutai tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos. Dirbdamas šioje srityje virš 20 metų, mačiau laikus, kai keltų bilietus būdavo galima įsigyti važiuojant į uostą, o sienos kirtimas buvo formalumas. Šiandiena situacija kitokia – ji reikalauja planavimo, žinių ir, svarbiausia, patikimo partnerio, kuris gali užtikrinti ne tik tai, kad krovinys atvyks, bet ir tai, kad visa kelionė nuo Anglijos iki Lietuvos vyks reguliariai ir komfortiškai.

Ką reiškia „komfortiškas“ pervežimas verslo kontekste? Tai ne tik oro kondicionierius vairuotojo kabinoje. Tai kliento ramybė, tikslumas ir žinojimas, kad turtas yra saugiuose rankose. Reguliarumas šiuo atveju yra gyvenamosios arterijos pulsas. Jis reiškia, kad jūsų tiekimo grandinė nesutrūksta dėl vairuotojo poilsio laiko, netikėtų rūkų ant Lamanšo sąsiaurio ar muitinės procedūrų uždelsto. Šiame straipsnyje aš pasidalysiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinė logistika veikia praktiškai, kadangi suprasti procesus – pirmas žingsnis link sėkmingo bendradarbiavimo.

Po „Brexit“ Anglijos maršrutai tapo dar specifiškesni. Mums, logistikos specialistams, teko mokytis naujų dokumentų, susidurti su papildomais tikrinimais ir pritaikyti maršrutus taip, kad jų efektyvumas nekristų. Nors biurokratija padidėjo, technologijos ir patirtis leidžia mums siūlyti paslaugas, kurios yra dar sklandesnės nei prieš dešimtmetį. Svarbiausia yra suprasti, kad krovinių pervežimas iš Anglijos – tai ne paprasta taško A į tašką B nuvykimo istorija, tai sudėtingas orkestras, kur kiekvienas narys – nuo ekspeditoriaus iki muitinės tarpininko – turi groti savo partiją laiku.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pagrindinius aspektus, susijusius su reguliariais krovinių siuntimais iš Jungtinės Karalystės. Mes kalbėsime apie tai, kaip išvengti tipiškų klaidų, ką tiksliai reiškia „reguliarumas“ ir kodėl kainos kartais svyruoja. Nesvarbu, ar esate didelės gamybos įmonės logistikos vadovas, ar norite užsakyti perkėlimą privatūs reikalams, ši informacija padės jums jausti tvirtą žemę po kojomis.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie man teko girdėti daugiausia kartų per mano karjerą. Atsakymai į juos padės jums suprasti „už scenos“ vykstančius procesus ir geriau pasiruošti pervežimui.

1. Kaip „Brexit“ pakeitė krovinių pervežimo procesus iš Anglijos ir ką tai reiškia klientui?

Prieš Brexitą, krovinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą ar kitas ES šalis praktiškai nesiskyrė nuo važiavimo iš Lenkijos į Vokietiją. Buvo laisvas judėjimas. Dabar viskas pasikeitė. Klientui tai reiškia vieną pagrindinį dalyką – dokumentacija. Dabar kiekvienas siuntimas, net ir tas mažiausias, turi būti deklaruojamas.

Praktiškai tai reiškia, kad prieš krovinį įkeliant į mašiną Anglijoje, turi būti suformuotas eksporto deklaravimas (Exit Summary Declaration). Vėliau, atvykus į ES šalį (pvz., į Lietuvą), vykdomas importo deklaravimas. Klientui svarbu laiku pateikti visus reikalingus duomenis: faktūras, pakavimo sąrašus, o jei tai nėra ES prekė – ir jų specifikacijas (pvz., SER numeris technikai). Nors šiuos procesus atlieka ekspeditorius ar muitinės tarpininkas, kliento pareiga – užtikrinti duomenų tikslumą. Jei dokumentuose bus klaidų, krovinys gali būti užstrigęs muitinėje, o tai atvesia prie papildomų laukimo išlaidų (stožeris). Taigi, „Brexit“ padarė procesą ilgesnį ir reikalaujantį daugiau dėmesio iš anksto, tačiau su tuo susitaikyta ir dabar, kai visi prisitaikė, procesas vyksta gan sklandžiai, jeigu tik visi dokumentai yra tvarkingi.

2. Kokius maršrutus naudojate reguliariems siuntimams ir kodėl?

Turime keletą pagrindinių kelių, kuriuos renkamės priklausomai nuo krovinio tipo ir skubos. Populiariausias ir greičiausias, bet kartais ir nepastoviausias, yra maršrutas per Doverį (Anglija) ir Kalę (Prancūzija). Tai trumpiausias kelias per Lamanšo sąsiaurį, tačiau čia dažnai susidaro spūstys, ypač atvykstant ar išvykstant iš JK.

Alternatyva, kurią dažnai pasirenkame, siekiant didesnio stabilumo (tai yra vartotojo komforto dalis), yra maršrutai per Šiaurės jūrą – pvz., iš Imingamo ar Harvičo į Hoeką van Holandą (Olandija) ar Roterdamą. Šie keliai šiek tiek ilgesni, tačiau keltai yra didesni, labiau pritaikyti sunkvežimiams, ir dažniau laikosi grafiko, nes mažiau priklauso nuo oro sąlygų nei Doverio- Kalės keltai. Taip pat egzistuoja maršrutai per Naująjį Heveną į Diepą. Pasirinkdamas maršrutą, ekspertas turi įvertinti ne tik atstumą, bet ir riziką. Reguliarumas mums reiškia, kad klientas gali tiksliai numatyti, kada prekės atvyks. Jei Doverio uoste vyksta migrantų krizės ar streikai, mes nedelsdami perkeliam maršrutą į šiaurę, kad užtikrintume sklandumą. Tai yra mūsų patirties privalumas.

3. Kas tiksliai lemia pervežimo kainą ir kodėl ji gali skirtis skirtingomis savaitėmis?

Kainodarą formuoja keletas pagrindinių veiksnių, ir kuro kaina nėra vienintelė, nors ir svarbi. Pirmiausia, tai keltų bilietų kaina. Keltų operatoriai naudoja dinaminę kainodarą – kuo arčiau kelionės data, tuo bilietas gali būti brangesnis. Todėl, užsakydami pervežimą iš anksto, mes galime pasiūlyti geresnę kainą.

Antra svarbi komponentė – grįžtamojo krovinio (krovinio atgal į Angliją) pasiekiamumas. Jei mums pavyksta rasti užsakymą atgal, mes galime sumažinti kainą klientui, nes mašina nevažiuoja tuščia („su dugnu“). Jei rinka yra neaktyvi, kaina gali šokti. Trečias dalykas – prieigos leidimai (viza) vairuotojams. Nuo 2024 m. kovo mėn. visi vairuotojai, važiuojantys į Angliją, turi turėti ETA leidimą arba vizą. Tai administracinė išlaida, kurią taip pat tenka įtraukti į kainą. Ir, žinoma, muitinės tarpininko paslaugos. Visus šiuos dalykus sudėję gauname galutinę sumą. Mano patarimas klientams – neburkite dėl kelių dešimčių eurų skirtumo, jei pasiūlymas apima visišką aptarnavimą ir draudimą. Pigiau dažnai reiškia „be atsakomybės“.

4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelionės metu?

Saugumas – tai mūsų prioritetas nr. 1. Pradedame nuo pakavimo. Jei klientas siunčia prekes ant paletės, jos turi būti tvirtai suvyniotos plastikine plėvele ir, jei reikia, užfiksavimo juostomis. Jei tai neįregistruotos prekės (pvz., baldai, technika), jos turi būti užtvirtintos kėbule taip, kad nenukristų stabdžiant ar posūkyje.

Mes naudojame tik patikimus vairuotojus, kurie turi ilgametę patirtį. Kiekviena mašina yra apdrausta (CMR draudimas), tačiau geriausia apsauga yra tinkamas užkrovimas. Didžiojoje Britanijoje ypač griežtai tikrinami kroviniai dėl migrantų rizikos. Vairuotojai privalo užtikrinti, kad krovinys būtų uždarytas antigrabžtėlių antspaudais (seal) ir, jei reikia, uždengtas tentu arba audeklu, kuris neleidžia įlįsti į vidų. Be to, stebime krovinius realiu laiku per GPS sistemas. Jei mašina sustoja neplanuotoje vietoje, sistema apie tai praneša. Tai leidžia reaguoti iš karto. Komfortiška kelionė klientui reiškia, kad jis gali būti ramus – jo prekės nenukels, nenuvags ir nebus pažeustos.

5. Kokio tipo krovinius dažniausiai pervežate iš Anglijos?

Anglija yra labai plati rinka, todėl pervežami įvairiausi kroviniai. Dažniausiai tai yra pramoninės prekės, mašinos ir įranga, statybinės medžiagos, baldai bei maisto produktai (kai reikia specialių leidimų ir temperatūros režimo).

Pastaruoju metu daugėja e-komercijos (internetinių parduotuvių) siuntų – tai gali būti tiek vienos paletės, tiek ir mažesnės siuntos, kurias konsoliduojame (suvienodiname) vienoje mašinoje su kitų klientų krovinių. Taip pat dažnai pervežame asmeninius daiktus žmonėms, kurie grįžta iš Anglijos gyventi į Lietuvą. Čia svarbu suprasti, kad asmeninių daiktų importas gali būti atleidžiamas nuo PVM, jei pagrįstamas gyvenamosios vietos pakeitimu (tai reikalauja specifinių dokumentų). Mūsų patirtis leidžia mums tvarkyti tiek sunkiasvorę techniką (pvz., traktoriai, statybos keltuvai), tiek pačius trapžiausius siuntinius, pvz., keramiką ar meno kūrinius.

6. Kiek laiko trunka vidutinis pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Standartinis terminas, kurį nurodome savo sutartyse, yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovimo dienos Anglijoje. Kodėl tiek ilga? Visgi atstumas nėra toks didelis. Laiką suvalgo keltų grafikai ir vairuotojų poilsio laikas.

Pavyzdžiui, jei krovimas Anglijoje vyksta pirmadienį, vairuotojas gali važiuoti į uostą, patekti į vakarinį keltą, naktį perplaukti sąsiaurį, antradienį rytą važiuoti per Europą, tačiau dėl vairuotojo poilsio reikalavimų (tahografo) jis gali priverstai sustoti. Trečiadienį ar ketvirtadienį krovinys jau gali būti iškraunamas Lietuvoje. Tačiau reikia atsižvelgti ir į galimas užkliuvimus: muitinės kontrolę Anglijoje (išvykstant) arba Lietuvoje (atvykstant), ar netikėtus techninius gedimus. Reguliarus reisas yra tada, kai mes tiksliai žinome, kokie yra keltų laikai, ir juos deriname su vairuotojų grafiku. Mes stengiamės ne pažadėti „per 24 valandas“, jei žinome, kad realiai tai neįmanoma be pažeidžiant taisyklių, o pasakyti tiesą – 3-4 dienos. Tai užtikrina patikimumą.

7. Kas vyksta, jei krovinys sugenda ar dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, tačiau būtinai reikia žinoti procedūras. Visi mūsų pervežimai yra apdrausti CMR draudimu. CMR konvencija reglamentuoja tarptautinius krovinių vežimus automobiliais.

Jei įvykė incidentą (pvz., avarija, gaisras arba vagystė), pirmiausia yra sudaromas pažeidimo aktas (protokolas), kurį pasirašo vairuotojas, policija ir (jei įmanoma) gavėjas. Šis dokumentas yra pagrindas draudimo išmokai gauti. Kaip ekspeditorius, mes imamės visų reikiamų priemonių dokumentuoti žalą. Klientas turi mums pateikti prekių vertę (pagal faktūrą). Draudimo kompanija ištyrinėja bylą ir, jei reikalavimai teisėti, atlygina žalą. Svarbu, kad klientas nedelsdamas praneštų apie trūkstamas ar pažeistas prekes iškraunant mašiną. Jei prekės iškraunamos be pastabų, vėliau bus sunku įrodyti, kad jos pažeistos kelionės metu. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir klientas nepatirtų finansinių nuostolių dėl logistikos klaidų.

8. Ar galima pervežti krovinius, kuriems reikalingas specialus temperatūros režimas (šaldytuvai)?

Žinoma, šiandena logistika gali pasiūlyti šaldytuvus (refrižeratorius) ir įkaitus (kuriuos galima šildyti). Anglija daug importuoja maisto produktų, vaistų ir cheminių medžiagų, kurios jautrios temperatūrai.

Tokiu atveju procesas sudėtingesnis. Prieš užkraunant, reikia nustatyti reikiamą temperatūrą (pvz., -18 laipsnių šaldymui ar +5 laipsnių šaldomiems produktams). Vairuotojas turi nuolatos stebėti temperatūros režimą specialiame tahografe arba atskirame prietaise, kuris fiksuoja temperatūrą kas valandą. Atvykus į paskirties vietą, klientui turi būti pateiktas temperatūros grafikas (printout), įrodantis, kad per visą kelionę temperatūra nesviravo. Tai ypač svarbu maisto pramonės standartų atžvilgiu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad keltuose reikia užsakyti „šaltojo lyno“ vietą (reiškia elektros maitinimą šaldytuvui, kai mašina stovi keltuose). Jei to nepadarome, šaldytujas veiks nuo degalų, o tai brangu ir ne visada leidžiama. Tai reikalauja išankstinio planavimo.

9. Kaip veikia krovinių sekimas (tracking) ir ar klientas gali matyti, kur yra jo siunta?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu esi?“. Šiandena tai atrodo praeities amžius. Mes naudojame modernias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku žemėlapyje.

Klientams dažnai suteikiame prieigą prie portalo arba siunčiame nuorodą, kurioje jie gali stebėti savo krovinių judėjimą. Sistema rodo ne tik vietą, bet ir greitį, bei ar mašina stovi (pavyzdžiui, pasiruošusi keltui arba kraunama/iškraunama).