Reguliarūs individualūs pervežimai į Jungtinę Karalystę: Visas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinės logistikos pasaulis išgyveno daugybę pokyčių, tačiau maršrutai tarp žemyninės Europos ir Jungtinės Karalystės visada išliko vieni aktyviausių ir sudėtingiausių. Dirbdamas šioje srityje beveik 25 metu, mačiau, kaip keitėsi muitinės taisyklės, kaip augo kuro kainos ir kaip, nepaisant visų iššūkių, verslas ir asmeniniai ryšiai tarp Lietuvos ir JK visada stiprėjo. Po „Brexit“ situacija pasikeitė nepaprastai, ir dabar reguliarūs individualūs pervežimai į Jungtinę Karalystę tampa ne tiesiog paslauga, o strateginiu sprendimu tiek verslams, tiek privatiems asmenims.

Kas tiksliai yra reguliarūs individualūs pervežimai? Tai logistikos modelis, kai krovinys yra vežamas nustatytu grafiku, dažniausiai tame pačiame transporte kartu su kitų siuntų dalimis (taip vadinami „saddle“ arba daliniai kroviniai), tačiau kiekvienam klientui siūlomas individualus požiūris ir pasirūpinimas jo siunta nuo durų iki durų. Šis metodas sujungia tikslo pasiekimą (greitaveika) ir ekonomiškumą, nes kaina dalijama tarp keleto siuntų savininkų.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip ši procesas veikia šiandien. Nepaisant to, ar planuojate siųsti asmeninius daiktus persikraustant, ar mažmeninės prekybos prekes savo parduotuvei Londono, suprasti mechanizmus už scenos yra būtina. Kalbėsime apie dokumentus, terminus, kainodarą ir, svarbiausia, kaip išvengti nereikalingų nervedų ir vėlavimų pasienyje. Logistika neturi būti loterija – ji turi būti prognozuojama procesas, kuriuo pasitiki.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra reguliarūs individualūs pervežimai ir kaip jie skiriasi nuo pilnavertės furos (FTL) pervežimų?

Reguliarūs individualūs pervežimai, dažnai vadinami daliniais kroviniais (LTL – Less than Truckload) arba ekspresiniais siuntimais, remiasi tai, kad transporto priemonė važiuoja pagal fiksuotą tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, ar ji pilna, ar ne. Skirtumas nuo pilnavertės furos (FTL – Full Truckload) yra esminis. FTV atveju jūsų užduotis užpildo visą sunkvežimį; vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą. Tuo tarpu reguliaraus maršruto atveju, tarkime, Vilnius – Londonas – Vilnius, sunkvežimis surenka dešimtis skirtingų siuntų.

Esu matęs, kaip šis modelis idealiai tinka mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi pakankamai prekių, kad užpildytų 33 euro paletes (standartinis furos tūris), tačiau nori, jų prekės būtų pristatytos greičiau nei jūros keliu. Individualus požiūris čia reiškia, kad nors ir keliaujate bendru transportu, jūsų siunta yra inventorizuota, pažymėta ir stebima atskirai. Mes, logistikos ekspertai, žinome, koks dėžės tūris ir svorio yra kiekvienas klientas, todėl galime užtikrinti, kad jūsų prekės nenuklys į neteisingą adresą.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Tai, turbūt, dažniausiai kylančius nerimus keliantis klausimas. Po to, kai Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą muitinės sąjungą, dokumentacija tapo griežtesnė. Jeigu anksčiau buvo pakanka komercinės sąskaitos-faktūros, dabar situacija kitokia.

Pirmiausia, būtina komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, nurodant tikslias prekių pavadinimus (ne „buitinė technika“, o „virdulys, plieninis, 1.5 litro“), prekių kodus (HS kodus), svorį, kainą ir šalies kilmę. Be to, reikalingas eksporto deklaravimas Lietuvoje (EX1 formos principu) ir importo deklaravimas JK atstovaujant muitinės brokeriui.

Svarbu paminėti EORI numerį. Jeigu esate verslininkas, turite turėti Lietuvos EORI kodą, o jeigu siunčiate asmeninio pobūdžio daiktus, procesas gali būti šiek tiek paprastesnis, tačiau vis tiek reikalauja deklaracijos. Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimų priežastis yra būtent neteisingai ar vėlai pateikta dokumentacija. Todėl visada patariu klientams pasitarti su logistikos partneriu dėl dokumentų paruošimo dar prieš siuntą atiduodant.

3. Kiek laiko trunka toks pervežimas ir nuo ko priklauso terminas?

Kai klientai klausia apie terminą, aš visada stengiuosi būti realistu, o ne pažadėti nerealų „per 24 valandas“, jei tai įmanoma tik teoriškai. Standartinis reguliaraus pervežimo terminas iš Lietuvos į JK (pvz., į Londoną ar Birminghamą) paprastai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Kodėl tiek daug? Kelias ilgas, tačiau pagrindinis laiko ėdikas – muitinės procedūros ir perkėla per Lamanšą. Sunkvežimis turi nuvažiuoti iki Lietuvos-Lenkijos, vėliau per Vokietiją, Belgiją arba Olandiją iki uosto arba Eurotunelio. Paties plaukimo per tunelį ar keltą trukmė nedidelė (1–1.5 val.), tačiau ten pat esančios JK imigracijos ir veterinarijos kontrolės punktai gali sukelti eiles.

Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Reglamentai griežti – vairuotojas negali vairuoti be pertraukų. Jeigu maršrutas yra itin intensyvus, gali prireikti dviejų vairuotojų komandos, kad terminas būtų užtikrintas. Reguliarūs reisai leidžia geriau planuoti šiuos laiko tarpus, nes maršrutas yra „išmestas“ ir išbandytas ne vieną kartą.

4. Kaip susiformuoja kaina ir ar ji pastovi?

Kainodara logistikoje yra kompleksinė lygtis. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau mano praktikoje svarbiausias komponentas, ypač keliant į JK, yra kuro kaina ir perkėlos (ferry/tunnel) bilieto kaina. Kuro kainos svyruoja kasdien, o perkėlos bilietus reikia rezervuoti iš anksto, ir jų kaina priklauso nuo sezono bei transporto priemonės svorio.

Be to, yra taip vadinamos „priedų“ paslaugos. Jeigu siunta nėra įkrauta į paletę (pvz., tai dėžės ant grindų), krovimo darbai gali kainuoti brangiau (manual handling). Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos importo mokesčiams (Import VAT) ir muitams atsiskaityti.

Reguliarūs reisai leidžia mums pasiūlyti labiau konkurencingą kainą nei vienkartinis užsakymas, nes mes išpildome transportą abi kryptimis. Taigi, atsakymas į klausimą apie pastovumą: bazinė kaina gali būti fiksuota (kontraktuose), tačiau prie kuro priedo gali būti priskaičiuojamas koregavimas atsižvelgiant į rinkos situaciją.

5. Kokias prekes draudžiama vežti ir kodėl?

Tai labai svarbus klausimas, apie kurį negalima užmiršti. Nors individualūs pervežimai yra lankstūs, yra griežtas draudimų sąrašas, nulemtas ne tik mūsų, bet ir Jungtinės Karalystės įstatymų.

Visų pirma, tai pavojingos medžiagos (ADR – sprogmenys, degios medžiagos, nuodingos medžiagos). Joms reikalingas specialus transportas ir leidimai, kurio reguliarus dalinis krovinys dažnai neturi. Antra, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Juos vežti galima tik turint specialias licencijas ir sumokėjus labai aukštus akcizus, todėl dažniausiai tokios siuntos atmetamos arba reikalauja sudėtingų procedūrų.

Taip pat nerekomenduojama vežti gyvūnų (jei tai ne specializuotas gyvūnų pervežimas) ir maisto produktų, kuriems gali reikėti specialių veterinarinių sertifikatų (SANITAS/PHytosanitary). Jeigu bandysite įvežti mėsą ar pieno produktus asmeniniam vartojimui be sertifikatų, JK pasienio tarnybos juos tiesiog konfiskuos ir sunaikins. Mano patarimas: visada pasitikslinkite su vadybininku, ar jūsų prekė nėra ribojama.

6. Kas nutinka, jei siunta pažeista ar dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, tačiau reikia būti pasiruošusiam. Profesionali logistikos komanda visada turi atsakingą draudimą (CMR draudimas). Standartinis draudimas dažnai dengia 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienai kilogramui, tačiau tai retai kada užtenka vertingiems daiktams.

Esu patvirtinęs, kad klientai visada turėtų klausti apie „Viso rizikos draudimą“ (All-risk insurance). Jis kiek brangesnis, tačiau apima ir grožio defektus, ir vėlavimo žalą tam tikrais atvejais. Jeigu siunta atvyksta su pažeidimais, svarbiausia yra tai, ką darote prieš pasirašydant pristatymo dokumentus.

Niekada nepasirašykite pristatymo vakuoto „be priekaištų“, jei matote, kad dėžė sutrupdyta. Reikia nedelsiant užfiksuoti pažeidimus, padaryti nuotraukas ir informuoti logistikos poskyrį. Mūsų pareiga – tada pradėti draudimo išmokos procesą. Be teisingo protokolo prieš pristatymą, gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma.

7. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, sekimas buvo ribotas – telefono skambutis vairuotojui ir tiek. Šiandena, technologijos leidžia mums pasiūlyti 100 % matomumą. Reguliarūs pervežimai dažniausiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis.

Klientas gauna unikalų siuntos numerį, kurį galima įvesti tinklapyje ir pamatyti, kur yra transporto priemonė. Be to, modernios sistemos praneša apie svarbius įvykius: „Siunta paimta“, „Siunta pasiekė sandėlį“, „Siunta išsiųsta į JK“, „Muitinės procedūros baigtos“, „Pristatymas pradedamas“.

Tai suteikia klientui ramybės. Žinoti, kad jūsų prekės jau persikėlė per Lamanšą ir yra kelyje į Londoną, leidžia geriau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus. Mano komandoje mes stengiamės, kad ši informacija būtų atnaujinama automatiškai be žmogaus įsikišimo, kad išvengtume klaidų.

8. Kaip veikia pristatymas „nuo durų iki durų“ ir ar reikia padėti krovime?

Vienas iš didžiausių privalumų užsakyti reguliarų individualų pervežimą yra tas, kad jis apima pilną aptarnavimą. „Nuo durų iki durų“ (Door-to-Door) reiškia, kad mūsų vairuotojas arba logistikos partneris atvyksta pas jūsų nurodytą adresą (pavyzdžiui, sandėlį Kaune ar butą Vilniuje), paima siuntą ir pristato ją tiesiai į gavėjo rankas JK.

Svarbu suprasti techninius niuansus. Jeigu siunta yra ant paletės ir sveria 500 kg, vairuotojas turės su savimi keltuvą (paprastai suolelį), kad nugabentų ją į gavėjo sandėlį. Tačiau jeigu tai yra siunta „iš rankų į rankas“ (pvz., 30 dėžių be paletės), reikia pasirūpinti, kad gavėjo pusėje būtų kas nors padėti juos iškrauti. Vairuotojas vienas negali išnešti dešimčių dėžių dėl saugos ir darbo normų.

Jei gavėjas negali padėti krovimo, iš anksto reikia užsakyti „kelto su vairuotojo pagalbininku“ paslaugą. Tai papildoma paslauga, bet ji užtikrina, kad procesas vyks sklandžiai ir vairuotojas nepraras laiko laukdamas pagalbos.

9. Kokios yra mokesčių (muitų ir PVM) specifikos siunčiant į JK?

Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl taikomi importo mokesčiai. Svarbiausia suprasti skirtumą tarp PVM (VAT) ir muitų.

Importo PVM (Import VAT) JK šiuo metu yra 20 % (standartinis tarifas). Jis skaičiuojamas nuo prekių vertės + muitų + transporto išlaidų iki JK sienos. Geros žinos yra tai, kad jeigu esate užsiregistravęs JK PVM mokėtoju, šį mokestį galite atiduoti savo mokesčių deklaracijoje (Postponed VAT Accounting), taigi nereikia mokėti grynais pinigais tiesiogiai pasienyje.

Muitai priklauso nuo prekių rūšies (HS kodo). Kai kurios prekės, pvz., tekstilė ar avalynė, gali turėti aukštesnus muitus, o kitos, pvz., dauguma technologijų, gali būti beveik be muitų (0 %). Asmeninio naudojimo siuntoms (pvz., persikraustant) taikomi speciali lengvatos režimai (Transfer of Residence – ToR), kai muitai ir PVM gali būti atleidžiami, jeigu tenkinami tam tikri laiko ir nuosavybės kriterijai. Mano patirtis rodo, kad ToR numerio gavimas iš anksto gali sutaupyti šimtus eurų.

10. Kodėl verta rinktis patikimą logistikos partnerį o ne pigiausią variantą?

Rinktis logistikos partnerį pagal kainą vienintelį kriterijų yra klasikinė klaida, kurią dažnai matau pas jaunesniuosius verslininkus. Logistikoje, kaip ir gyvenime, pigu dažnai pasidaro brangu. Kas nutinka, kai renkatės ne patikimą pervežėją?

Siunta gali užstrigti pasienyje dėl blogai užpildytų dokumentų, o operatorius nebus pasirengęs padėti. Vairuotojas gali dingti, o su jumi nebus ryšio. Draudimas gali nepadengti žalos. Galiausiai, pristatymo vėlavimas gali sukelti kritinius nuostolius jūsų verslui – prarastus klientus ar sustabdytą gamybos liniją.

Patikimas partneris su 20 metų patirtimi turi išvystytas procedūras, žino, kur yra „pavojingi“ taškai maršrute, turi patikimus brokerius JK ir galės išspręsti problemą, dar nepasiekus jūsų ausų. Mums dažnai tenka gelbėti situacijas, kurias sukėlė kiti, nekompetentingi pervežėjai. Todėl kokybė, patikimumas ir ryšys vertinami daugiau nei 50 eurų skirtumas kainoje.

Išvada

Reguliarūs individualūs pervežimai į Jungtinę Karalystę yra nebe paprasta krovinių vežimo paslauga, o sudėtingas ekosistema, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslo siekio. Po „Brexit“ barjerai išaugo, tačiau su teisingu partneriu jie taisyklingai įveikiami. Raktas į sėkmę yra supratimas, kad kiekviena siunta – tai ne tik dėžė, o kliento verslo ar asmeninio gyvenimo dalis.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu drąsiai pasakyti: geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kalbama ir derinamos visos detalės dar prieš krovinį iškeliant ne iš sandėlio, o iš stalo. Nebijokite klausti ekspertų, reikalaukite skaidrumo ir pasitikėkite savo siunta. Pasiruošęs ir informuotas klientas – tai mūsų, logistikos profesionalų, geriausias pagalbininkas kelyje į sklandžius ir laiku atliekamus pervežimus į Jungtinę Karalystę.