Reguliarių reisų į ir iš Anglijos grafikas: Visas vadovas klientams

Per daugiau nei dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių krovinių pervežimų srityje, viena dažniausiai girdimų klausimų frazų yra „o kada važiuoja sunkvežimis?“. Atrodo paprasta – yra data, yra valanda, yra vairuotojas. Tačiau tas, kas atrodo paprasta klientui, aktyviai dirbant logistikos srityje, yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro tūkstančiai detalių. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nuo „Breksito“ viskas tapo dar sudėtingiau, o reiso grafikas – dar svarbesnis.

Šiame straipsnyje aš ne tik pasidalinsiu informacija apie tai, kaip formuojami reguliarių reisų grafikai, bet ir išsamiai paaiškinsiu, kas vyksta „ušpaliuose“, kodėl kartais įvyksta nedideli nukrypimai ir kaip jums, kaip klientui, šią informaciją naudoti savo naudai. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą laiku, o procesas būtų sklandus ir suprantamas.

Įvadas

Kai kalbame apie reguliarius reisus į ir iš Anglijos, turime omenyje ne fizinį judėjimą tik viena kryptimi. Tai nuolatinis, ritmingas procesas, panašus į kraujo cirkuliaciją organizme. Sunkvežimiai važiuoja maršrutu Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija – Belgija – Jungtinė Karalystė (ir atgal). Šis maršrutas nėra tiesus kelias, jis kertą daugybę sienų, kelių mokesčių zonų ir, svarbiausia, Lamanšo sąsiaurį.

Esąs šioje srityje ilgą laiką, galiu pasakyti viena: tvarkaraštis – tai ne tik datos lentelė. Tai pažadas. Pažadas klientui, kad jo prekės bus išsiųstos tam tikru laiku, ir pažadas vairuotojui, kad jis galės užbaigti savo darbą bei pailsėti. Reguliarūs reisai (angliškai vadinami „line haul“ arba „part load“ transportu) leidžia sumažinti kainas, nes viename sunkvežimyje surinkiami kelių klientų kroviniai (groupage), tačiau tai reikalauja itin kruopštaus plano.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, grafikai tapo dar labiau „užpūsti“. Anksčiau sienos kirtimas buvo formalumas, dabar tai gali trukti kelias valandas. Todėl profesionalių pervežėjų sudaryti grafikai visada turi laiko rezervą (buffer), kuris klientui gali atrodyti kaip „tuščias laikas“, tačiau iš tiesų yra būtinas muitinės procedūroms užtikrinti.

Šiame straipsnyje mes aptarsime, kaip šie grafikai veikia praktiškai, ką reiškia terminai, kuriuos naudojame, ir atsakysime į daugumą klausimų, kylančių planuojant siuntą į Angliją ar iš jos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su reisų į Angliją grafiku. Atsakymai paremti mano ilgamečia praktika ir siekiu padėti jums išvengti nesusipratimų.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai į Angliją ir iš jos?

Standartinė praktika, kurią taiko patikimos logistikos kompanijos, yra reisai vykdyti 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, sunkvežimiai gali išvykti iš Lietuvos antradieniais ir penktadieniais, o iš Anglijos grįžti trečiadieniais ir šeštadieniais. Tačiau didelės apkrovos metu (prieš šventes ar per „juodąjį penktadienį“) dažnai organizuojami papildomi, ekstra reisai. Svarbu suprasti, kad „reguliarus“ reiškia nuolatinį, o ne būtinai kasdienį. Jei jums reikalingas kasdienis siuntimas, tenka ieškoti ekspresinių sprendimų, kurie kainuoja brangiau dėl to, kad sunkvežimis važiuoja ne pilnu, o dalinio krovinio režimu.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas labiausiai klaidinančių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia pristatyti. Jei krovinys keliauja į Londoną ar pietryčių Angliją (Felixstowe, Tilbury uostų zona), standartinis tranzito laikas yra nuo 3 iki 4 dienų. Jei krovinio paskirtis yra šiaurės Anglijoje (Mančesteris, Leedsas, Šeifildas) arba Velse (Birmingemas), gali prireikti 4–5 dienų. Šie laikai apima ir kelią per Lamanšo sąsiaurį (keltas arba tunelis), ir galimas eismo spūstis Vokietijoje bei Olandijoje, ir, žinoma, muitinės patikrą. Esąs ekspertas, visada sakau klientams: planuokite prekių atvykimą su vienos dienos atsarga, ypač jei tai yra produkcija, skirta konkrečiai gamybai ar pardavimui.

3. Kokia yra „cut-off“ (užsakymo pabaigos) laika?

Tai terminas, kurį privalu žinoti kiekvienam siuntėjui. „Cut-off“ laikas – tai vėliausias momentas, kai galima pateikti krovinį į sandėlį, kad jis spėtų būti įkeltas į tam tikrą reisą. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis išvyksta antradienį 18:00 val., „cut-off“ gali būti pirmadienio 12:00 val. arba antradienio 10:00 val. (priklausomai nuo sandėlio darbo laiko ir krovinio surinkimo sudėtingumo). Ignoruojant šį laiką, krovinys neabejotinai bus nukeltas į kitą reisą, kas gali sukelti nemažų nuostolių verslui. Mano patirtis rodo, kad geriausia krovinius ruošti ne paskutinę minute, o bent dieną anksčiau.

4. Kaip „Breksitas“ paveikė reisų grafikus?

„Breksitas“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Anksčiau grafikas buvo svarbus tik dėl eismo ir keltų. Dabar jis turi atsižvelgti į muitinės procedūras. Anglijoje ir Prancūzijoje (arba Belgijoje/Olandijoje, kur dažnai atliekama išankstinė deklaravimo procedūra) gali kilti eilės muitinės patikrai. Jei dokumentai yra neteisingi arba trūksta vieno priedo, sunkvežimis gali stovėti valandomis. Tai gali pastūmėti visą grafiką pirmyn. Todėl dabar reisų grafikuose įtraukiamas papildomas laikas „neplanuotoms aplinkybėms“, kurio anksčiau nebuvo. Klientams svarbiausia yra laiku pateikti teisingus EX1 deklaracijų numerius ir kitus dokumentus.

5. Ar galiu sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne prabanga. Naudodami GPS stebėjimo sistemas, mes galime matyti sunkvežimio vietą bet kuriuo metu. Tačiau klientams reikia skirti vietos nustatymą ir pristatymo laiką. Sistema gali rodyti, kad sunkvežimis yra Mančesteryje, bet tai dar nereiškia, kad jūsų siunta jau pas jūsų pirkėjo sandėlyje. Gali būti, kad ten reikia iškrauti dar penkis kitus krovinius prieš jūsų eilę. Sekimas padeda suprasti, ar nėra nenumatytų uždelšimų (pvz., eismo įvykių), bet tikslią pristatymo valandą dažniausiai sužinoma vos prieš pat iškrovą.

6. Kas atsitinka, jei sunkvežimis pasiekia Angliją, o pirkėjo sandėlys uždarytas?

Tai klasikinė problema, ypač dirbant su Anglija, kur sandėlių darbo laikai gali skirtis nuo mūsų (pvz., dirbama tik iki 16:00 val., o pietų pertrauka ilga). Jei vairuotojas atvyksta į vietą po darbo laiko pabaigos, jis privalo laukti iki ryto. Tai ne tik sukelia grafiko nukrypimą (vairuotojas vėluoja į kitą iškrovą), bet ir dažnai sukelia papildomų išlaidų (laukimo mokestis – demurrage). Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas: visada patikrinkite ir praneškite pervežėjui apie gavėjo sandėlio darbo laiką ir specialius reikalavimus (pvz., ar reikia pranešti apie atvykimą iš anksto, ar reikia specifinės įrangos iškrovai).

7. Kuo skiriasi „Full Truck Load“ (FTL) ir „Part Load“ (LTL) grafikai?

FTL (pilnas sunkvežimis) reiškia, kad visą automobilį užima vienas kliento krovinys. Tokiu atveju grafikas yra lankstesnis – važiuojame tiesiai iš taško A į tašką B, be sustojimų tarpinėse vietose. LTL (dalinis krovinys) arba groupage reiškia, kad viename sunkvežimyje yra keliolika klientų krovinių. Čia grafikas yra griežtesnis, nes turi numatyti laiką kiekvienam iškrovimui ir įkrovimui. Reguliarūs reisai į Angliją dažniausiai yra būtent LTL tipo, todėl kaina yra mažesnė, bet tranzito laikas gali būti šiek tiek ilgesnis dėl daugelio sustojimų.

8. Kokius krovinius galima vežti reguliariais reisais?

Dauguma reguliarių reisų yra orientuoti į paletizuotą krovinių pervežimą („Europaletės“ 120x80 cm arba „UK pallets“ 120x100 cm). Tai gali būti maisto produktai (jei turi reikiamus sertifikatus), statybinės medžiagos, baldai, mašinos dalys, tekstilė ir t.t. Svarbu paminėti, kad reguliariose linijose ne visada priimami ypatingi kroviniai, tokius kaip pavojingos medžiagos (ADR), labai sunkios gabaritinės siuntos arba reikalaujančios specialios temperatūros režimo (šaldytuvai), nebent linija yra specialiai pritaikyta tam. Prieš siunčiant neįprastą krovinią, visada reikia pasikonsultuoti dėl techninės galimybės jį priimti.

9. Kaip formuojama kaina ir ar ji priklauso nuo grafiko?

Reguliarių reisų kaina paprastai yra fiksuota už vieną vietą (paleetę) arba už krovinių svorį/metrus. Ji priklauso nuo to, kaip užpildomas sunkvežimis. Jei linija yra populiari, kaina gali būti konkurencinga. Tačiau jei kuro kaina staiga šoką (kaip tai buvo matyti pastaraisiais metais), tai gali paveikti grafikų palaikymą – kartos kompanijos gali sumažinti reisų dažnumą, kad išlaikytų kainas. Taip pat kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar krovinys yra „priešakyje“ (greičiau iškraunamas Anglijoje), ar „gale“ (vėliau iškraunamas).

10. Ką daryti, jei reikia skubaus pervežimo už grafiko ribų?

Gyvename realiame pasaulyje, ir kartos planai keičiasi. Jei jums pritrūko laiko ir reguliarus reisas (kuris vyksta, pvz., tik po 3 dienų) nebetinka, turite kreiptis dėl ekspresinio pervežimo. Tai gali būti dviejų vairuotojų komanda, kuri važiuoja be sustojimų, arba dalinio krovinio paskirstymas tarp kelių vairuotojų (krovinių perkėlimas tarp sunkvežimių). Tai brangiau, bet sutaupo laiko. Mano patirtis rodo, kad geriausia šiuo atveju nedelsiant skambinti logistikos vadovui, nes kartais vienas išvykęs sunkvežimis gali turėti laisvos vietos, jei jūsų krovinys yra pakankamai kompaktiškas ir randasi pakeliui.

Išvada

Grafikas reguliarių reisų į ir iš Anglijos yra daugiau nei tik datos ir valandos lentelė svetainėje. Tai sudėtinga logistinė sistema, kurią sukuria ir palaiko dešimtys žmonių – nuo dispečerių ir brokerių iki vairuotojų. Mano dvidešimties metų patirtis šioje srityje mokėjo vieno: sėkmė slepiasi ne tik greičioje, bet ir tikslumoje bei numatyme.

Klientams, norintiems efektyviai naudotis šiomis paslaugomis, svarbiausia yra suprasti procesą. Laiku pateikti dokumentai, tiksliai nurodytas adresas ir sandėlio darbo laikas, bei supratimas apie „cut-off“ laikus – tai raktas į sklandžius pervežimus. Anglijos kryptis, nepaisant geografinės izoliacijos ir biurokratinių barjerų, išlieka viena aktyviausių, o technologijos ir patirtis leidžia mums valdyti šiuos procesus vis didesniu tikslumu.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums giliau įsigilinti į tai, kaip veikia krovinių pervežimai į Jungtinę Karalystę. Jei turite abejonių dėl savo krovinio arba norite sužinoti tikslesius reisų laikus, visada rekomenduoju kreiptis tiesiogiai į savo logistikos partnerį. Geras ryšys ir atvira komunikacija – tai geriausia priemonė išvengti nesusipratimų tarptautiniu keliu.