Raskite patogiausią maršrutą į Angliją mikroautobusu: išsami eksperto analizė

Kelionė į Angliją (Didžiąją Britaniją) visada buvo ir išlieka iššūkiu net patyrusiems keliautojams. Nors šiais laikais galima pasiekti Angliją lėktuvu per valandą ar dvi, tačiau mikroautobusu keliaujantys žmonės dažnai renkasi šį būdą dėl labai konkrečių priežasčių: tai erdvė, komfortas, galimybės pasiimti daugiau bagažo ir, svarbiausia, lankstumas. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti tikrai viena: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užsidegi variklį, o daug anksčiau – kai parenkamas maršrutas.

Rasti patogiausią maršrutą į Angliją mikroautobusu nereiškia tiesiog pasirinkti trumpiausią kelią žemėlapyje. „Patogiausias“ šiuo atveju yra kompleksinis sąvoka, apimanti ne tik atstumą, bet ir kelių kokybę, keltų laukimo laiką, vairuotojo poilsio galimybes bei, žinoma, biudžetą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiantiu suprasti logistikos niuansus ir išvengti dažniausių klaidų, kurias daro naujokai kelyje į Britanijos salas.

Anglija yra sala, todėl bet koks maršrutą mikroautobusu privalo baigtis vienu iš jūrų perėjimų. Svarbu suprasti, kad po „Brexit“ pasikeitė ne tik pasienio kontrolės taisyklės, bet ir visos kelionės dinamika. Ilgesnės eilės pasienio punktuose, griežtesni dokumentų patikrinimai – tai mūsų naujoji realybė. Todėl maršruto planavimas turi atsižvelgti ne tik į fizinių kilometrų skaičių, bet ir į laiko rezervą biurokratinėms procedūroms.

Šiame straipsnyje mes aptarsime pagrindines maršruto variacijas, pradedant nuo klasikinio kely pro Calais ir baigiant mažiau akivaizdžiais, bet kartais labiau optimaliais variantais pro Olandiją ar Belgiją. Mes taip pat kalbėsime apie tai, ką reikia žinoti apie vairavimą Anglijoje, kur kairysis važiavimo kraštas gali sukelti nemaža streso, net jei ir esate patyręs vairuotojas. Mes neapsiribosime tiesiog keliu – mes kalbėsime apie visą procesą, nuo išvykimo iš Lietuvos iki atvykimo į Londoną ar kitą Britanijos miestą.

Svarbu paminėti, kad mikroautobuso (paprastai tai 8–9 vietų transporto priemonė) pasirinkimas nulemia tam tikrus apribojimus ir privalumus. Palyginti su lengvuoju automobiliu, mikroautobusu važiuojant reikia atsižvelgti į didesnį kuro sąnaudų dydį, didesnes eismo mokesčius tam tikrose šalyse (pvz., Vokietijoje sunkesniems nei 3,5 tons transporto priemonėms taikomi kiti mokesčiai, nors dauguma turistinių mikroautobusų sveria mažiau) ir, žinoma, į keleivių skaičių. Tačiau komforto lygis, kai galite ištiesti kojas ar pasiimti dviračius, neįkainojamas.

Toliau pateikiamame išsamų klausimų ir atsakymų skyriuje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus detaliau, padėdami jums sukonstruoti tobulą maršrutą, kuris ne tik atves į tikslą, bet ir padarys pačią kelionę malonią patirimi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuris yra populiariausias ir, galbūt, greičiausias maršrutas į Angliją iš Lietuvos?

Dauguma profesionalių vairuotojų ir keleivių renkasi klasikinį maršrutą, kuris veda pro Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, pasibaigdamas Calais mieste. Nuo Calais keltu perėjama į Doverį (Anglija). Šis maršrutas yra populiariausias dėl geriausiai išvystytos infrastruktūros ir labai dažnų keltų reisų (kas 30–45 minutes).

Tačiau ar jis patogiausias? Kalbant apie greitį – taip, jei nėra didelių spūsčių. Maršrutas daugiausia eina autostradomis: A1 Lenkijoje, vėliau vokiškais „autobahn“, o toliau – Belgijos ir Prancūzijos greitkeliais. Atstumas nuo Vilniaus iki Calais yra maždaug 1700–1800 km. Beveik visa kelionė vyksta aukšta greičiu, tačiau tenka susidurti su keliomis mokamomis sekcijomis, ypač Vokietijoje (tam tikrose vietose, nors daugiausia greitkeliai nemokami, tačiau keltų bilietų kaina gali svyruoti) ir Prancūzijoje (mokami „péage“ greitkeliai). nors šis maršrutas techniškai trumpiausias, jis dažnai būna ir pačios didžiausios eismo spūsties vieta, ypač artėjant prie Paryžiaus ar šiaurės Prancūzijos, kur susirenka visi krovininiai automobiliai.

Kaip ekspertas, rekomenduočiau šį maršrutą tiems, kuriems svarbiausia yra pasiekti pirmąjį keltą kuo greičiau ir kurie patys susitvarko su intensyviu miesto ir autostradų eismu. Jei keliaujate naktį, šis kelionės variantas gali būti efektyvesnis dėl mažesnio eismo intensyvumo sunkvežimių ruožuose.

2. Ar verta rinktis maršrutą pro Olandiją (Nyderlandus) ir keltą iš Huko į Harwichą?

Tai yra alternatyvus, dažnai pamirštas, bet kartais labiau „patogus“ maršrutas. Jis veda per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją (dažnai aplenkiant sunkesnius ruožus pro Brėmeną), ir toliau į Olandiją, į Huko of Harwich (Hook of Holland) uostą. Iš ten keltu „Stena Line“ keliaujama tiesiai į Harwichą (Anglija), esantį apie 2 valandas kelio į šiaurės rytus nuo Londono.

Kodėl šis maršutas gali būti patogesnis? Pirmiausia, jis leidžia išvengti milžiniškų spūsčių, kurios susiduria ties Calais ir Doveriu. Kasdien šiuo abipusiu keliu važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, ir jei įvyksta avarija ar pasienio kontrolės sugedimas, laukimo laikas gali išsiplėsti iki kelių valandų. Maršrutas pro Olandiją yra ramesnis, kelyje mažiau „sunkiojo sandėlio“ estetikos.

Be to, Harvičo uoste pasienio kontrolė dažnai vyksta greičiau ir organizuotiau nei Doverio chaoso centre. Keltas iš Huko į Harwichą yra ilgesnis (apie 6–7 valandas su laiku), palyginti su skrydžiu per La Manšą (1,5 val.), tačiau šiuo laiku galite visiškai pailsėti: pavalgyti restorane, miegoti kajutėje ar paprasčiausiai atsipalaiduoti prieš įveikiant kairės pusės važiavimo iššūkį Anglijoje. Jei jūsų komanda vertina ramybę ir nori išvengti įtampos prieš pasiekiant salą, šis maršutas, nors ir šiek tiek ilgesnis atstumu, gali būti geriausias pasirinkimas psichologiniam komfortui.

3. Kuo skiriasi važiavimas keltu pro Eurotunelį („LeShuttle“) nuo įprasto kelto?

Eurotunelis (arba „LeShuttle“) yra technologinis stebuklas, leidžiantis pervažiuoti po La Mančo sąsiauriu vos per 35 minutes. Tačiau čia yra keletas svarbių niuansų, kuriuos turi žinoti mikroautobuso vairuotojas.

Pirmiausia, tunelyje negalima važiuoti kaip įprastame kelte – jūsų transporto priemonė užkraunama į specialų vagoną, kuriuo tūkstančiai kitų automobilių ir vairuotojų vėžiami po vandeniu. Jūs turite likti savo mikroautobuse per visą kelionę. Tai reiškia, kad jei jūsų keleiviai nori nueiti į tualetą ar nusipirkti kavos, tai turi būti padaryta dar iki įvažiavimo į vagoną.

Antra, „Eurotunelio“ taisyklės dėl maršrutų yra griežtesnės. Jūs privalote atvykti bent 30-60 minutes (priklausomai nuo bilieto tipo) iki išvykimo, kitaip jūsų vietą gali atiduoti. Keltų atveju laisvės jausmas didesnis – jei pavėluote, dažnai galima pakeisti bilietą į vėlesnį reisą (už papildomą mokestį arba priklausomai nuo taisyklių).

Kas patogesnė? Tunelis tikrai greitesnis. Jei jums svarbu kuo greičiau atsikratyti jūros perėjimosi ritualo ir patekti į Anglijos kelią, rinkitės tunelį. Jei norite pavalgyti karštą maistą, išsitiesti kojas, pabūti gryname ore ir pasižiūrėti į jūrą (kas padeda sumažinti jūros ligos riziką kai kuriems keleiviams), tuomet įprastas keltas yra „patogesnis“ iš komforto pusės. Taip pat reikia prisiminti, kad tunelis veikia tik tarp Calais (Prancūzija) ir Folkestone (Anglija), todėl jis netinka, jei renkatės maršrutą pro Olandiją.

4. Kokius dokumentus būtina turėti mikroautobuso vairuotojui ir keleiviams po „Brexit“?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, ir čia negalima būti neatsargiam. Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, taisyklės pasikeitė drastiškai.

Pirmiausia, pasai. Dabar asmens dokumentai tikrinami tiek išvykstant, tiek atvykstant. Pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo planuojamos išvykimo iš JK datos. Asmens tapatybės kortelės daugeliui atvejų nebepriimamos kaip kelionės dokumentas (išskyrus galimas išimtis kai kuriems ES piliečiams, kurie turi gyvenimo leidimą JK, bet bendrai teigiama – pasas privalomas).

Antroji, vairuotojo pažymėjimas. Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos (dauguma 9 vietų mikroautobusų sveria tiesiog šiek tiek mažiau, bet reikia tikrinti techninę apžiūrą), gali būti reikalingas C kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Jei mažiau – tinka B kategorija, tačiau vairuotojas turi būti įrašytas į transporto priemonės techninį pasą arba turėti notarišką rašytinį leidimą nuo savininko, jei mikroautobuso nėra vairuotojo nuosavybė.

Trečia, draudimas. Būtina turėti „ŽaląCivilio“ draudimo polisą („Green Card“). Be šios žalios kortelės Anglijos pasienio pareigūnai neleis važiuoti toliau. Taip pat patikrinkite, ar draudimas draudžia vairavimą Britanijos salose, nes kai kurie pigūs polisai gali apriboti teritoriją tik iki ES šalių.

Ketvirta, kvitas dėl keltų bilietų ir apgyvendinimo (jei planuojate užsukti). Pasienio pareigūnai dažnai klausia, kur ir kiek laiko planuojate užtrukti, todėl turėti rezervacijas padeda greičiau praeiti kontrolę.

5. Kaip maršrutas keičiasi priklausomai nuo to, kur Anglijoje mes norime patekti?

Nesusipratimai dažnai kyla dėl to, kad žmonės mano, jog „Anglija“ baigiasi Doverio uoste. Tiesą sakant, Doveris yra tik įėjimo vartai į pietryčius. Jei jūsų tikslas yra Londonas, maršrutas pro Calais ar Eurotunelį yra idealus, nes nuo Doverio iki Londono yra tik apie 125 km (apie 2 valandos važiavimo).

Tačiau jei jūsų kelionės tikslas yra šiaurės Anglija (pvz., Mančesteris, Liverpulis) ar net Škotija (Edinburgas, Glazgas), maršrutas pro Calais/Doverį gali tapti ilgu ir nuobodžiu važiavimu per visą salos ilgį (pietų-šiaurės kryptimi). Anglijos keliai, ypač M25 (Londono apvažiavimas) ir M1 (kelias į šiaurę), yra labai užsikręsti.

Tokiu atveju gali būti patogesnis maršrutas į šiaurę. Galima rinktis keltą iš Zeebrugės (Belgija) į Hulą (Hull) arba iš Roterdamo (Olandija) į Kingstoną prie Halo (Kingston upon Hull). šie keltai yra ilgesni (naktinės kelionės), tačiau jie iš karto nuleidžia jus šiaurinėje Anglijos dalyje, taip sutaupant kelias valandas važiavimo greitkeliais ir išvengiant Londono spūsčių. Be to, naktiniai keltai sutaupo laiko ir užtikrina miego, jei įsirengiate kajutes.

6. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės tokioje kelionėje?

Čia mes turime skirti dvi situacijas: kai keliaujate privačiai (kaip šeima ar draugų komanda) ir kai tai yra komercinis reisas (kai už pervežimą mokama).

Jei tai privati kelionė ir mikroautobuso masė neviršija 2,8 tonos (kas retai, dažniau 3,5t), galioja bendrosios vairuotojo taisyklės – nėra griežtų poilsio grafikų (tachografo), tačiau saugumo sumetimais rekomenduojama sustoti kas 2–3 valandas.

Jei mikroautobuso masė viršija 2,8 tonos (arba jei tai komercinis reisas), tada privalo veikti ES tachografo taisyklės. Tai reiškia: - 4,5 valandos vairavimo -> privaloma 45 min. pertrauka (arba 15+30 min). - Po 9 valandų vairavimo per dieną -> privalomas 11 valandų poilsis. - Savaitinis poilsis – 45 valandos.

Nepaisant to, ar tai komercinis reisas, ar ne, per 20 metų patirtį įsitikinau, kad pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje, ypač Anglijoje, kur eismo judėjimo kultūra ir greitis skiriasi nuo mūsų įprastinio. Planuokite maršrutą taip, kad turėtumėte bent vieną ilgesnį sustojimą (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Belgijoje) prieš uostą, kad pailsėtumėte prieš įlipdami į keltą ar prieš pradedant vairuoti kairėje pusėje.

7. Kaip susidoroti su vairavimu kairėje pusėje Anglijoje? Ar maršrutas turi atsižvelgti į tai?

Tai vienas didžiausių straigtelių, ypač tiems, kas važiuoja pirmą kartą. Pats fizinis vairavimas kairėje pusėje nėra toks sudėtingas kaip atrodo – priešingai, jūsų „kelnių“ pusė (vairuotojo pusė) yra arti šalieskelio, todėl lengviau įvertinti atstumą. Problemos kyla su ženklais, žiedinės sankryžos („roundabouts“), kurios Anglijoje yra visur, ir pirmųjų sankryžų „iš lėkštės“ išvykimas iš keltų ar tunelio.