Profesionalus vežimas iš Anglijos su trumpiausiu kelionės laiku

Tarptautinių pervežimų industrija yra ne tiesiog kelių sankryža, o sudėtingas mechanizmas, kuriame kiekviena detalė turi savo reikšmę. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip pasaulis ir logistika keitėsi, ypač atsižvelgiant į naujausius geopolitinius ir ekonominus iššūkius. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klausimų, kuriuos girdimu iš klientų, yra susijęs su laiku. Visi nori savo prekių kuo greičiau, tačiau nedaugelis supranta, kas iš tikrųjų lemia tas keliones valandas ar dienas. Profesionalus vežimas iš Anglijos su trumpiausiu kelionės laiku – tai ne tik vairuotojo kojos sunkio pedalas, tai yra aukšto lyrio planavimas, žinojimas ir technologijos.

Anglija (arba, tiksčiau sakant, Didžioji Britanija) nuo „Brexit“ momento tapo dar sudėtingesne maršruto dalimi. Anksčiau ribos buvo formalios, tačiau dabar jos yra realios ir reikalaujančios daugiau laiko. Visgi, net ir šiomis sąlygomis, galima pasiekti efektivumo, kuris klientui atrodo stebuklingai greitai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip vežimo ekspertai sugeba sutrumpinti kelionės laiką nekenkdami saugumui ir pažeisdami įstatymus. Mes aptarsime viską nuo dokumentų rengimo iki vairuotojo poilsio režimų, kad jūsų krovinys pasiektų tikslą taip greitai, kaip tik įmanoma.

Svarbu suprasti, kad „trumpiausias kelionės laikas“ logistikoje nereiškia lenktyniavimo. Tai reiškia be trikdžių eigą. Kai aš kalbu apie profesionalų vežimą, turiu omenyje sistemą, kurioje nėra netikėtų sustojimų, kurioje dokumentai tvarkingi, o maršrutas suplanuotas taip, išvengiant intensyviausio eismo. Tai yra menas sujungti vairuotojo darbo laiką, keltų tvarkaraštį ir kliento lūkesčius. Toliau pateikiamame DUK skyriuje atsakysiu į išsamiausius klausimus, kuriuos turėtumėte sau užduoti, norėdami užtikrinti, kad jūsų siunta keliauja greičiausiai įmanomu būdu.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kas lemia, kad kai kurie kroviniai iš Anglijos atvyksta greičiau nei kiti?

Pagrindinis veiksnys, lemiantis greitį, nėra greitis automagistralėje, o pasiruošimas ir krovinio tipas. Esu matęs tūkstančius atvejų, kai klientas manydamas, kad sutaupys pinigų, pasirinko pigų, bet neefektyvų sprendimą, ir galiausiai laukė savaitę ilgiau. Greitį lemia trys pagrindiniai dalykai: krovinio paruošimas (dokumentai), transporto priemonės pasirinkimas ir maršruto planavimas.

Jei kalbame apie krovinio tipą, tai „ekspresinis“ arba visas automobilis (FTL) vežimas visuomet bus greitesnis nei dalinis krovinys (LTL). Kai užsakote visą sunkvežimį, jis važiuoja tiesiai į tikslą be sustojimų tarpiniuose terminaluose iškrauti ar pakrauti kitų klientų prekes. Daliniai kroviniai reikalauja logistinio tinklo – krovinys turi nukeliauti į sandėlį Anglijoje, būti suskirstytas, o tada, kai sunkvežimis užsipildo, išvykti. Be to, labai didelę įtaką turi dokumentų tvarka. Jei muitinės deklaracijos (išankstinės deklaracijos) pateikiamos vėlai, krovinys užstringa ant sienos ar uoste. Profesionali kompanija užtikrina, kad visi dokumentai bus patikrinti dar prieš sunkvežimiui išvykstant iš sandėlio. Taigi, greičiausią laiką lemia ne vairuotojo nuovokumas, o organizacinis procesas, prasidedantis dar tada, kai tik susitariama dėl pervežimo.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė kelionės laiką ir ar įmanoma jį sutrumpinti?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir, sakyčiau, ne iš karto gerą. Anksčiau važiavome per sieną be sustojimo, dabar tai neįmanoma. Atsirado papildomi muitinės kontrolės punktai, reikalaujami TIR knygelių ar Ex dokumentų patvirtinimai. Tai natūraliai prailgino kelionę vidutiniškai nuo 4 iki 12 valandų, priklausomai nuo maršruto ir uosto užimtumo.

Tačiau ar įmanoma tai sutrumpinti? Taip, bet tik su profesionaliu požiūriu. Pagrindinė „Brexit“ sukeliamo vėlavimo priežastis yra neteisingai arba vėlai pateikti dokumentai. Mūsų patirtis rodo, kad jei muitinės brokeris pradeda dirbti tik tada, kai sunkvežimis jau yra prie Lamanšo sąsiaurio, laikas prarastas. Profesionalus vežimas numato, kad visi eksporto ir importo procedūros yra „iš anksto“ (pre-lodged) patvirtintos sistemoje. Tai leidžia vairuotojui pravažiuoti per „Greitąją juostą“ (Fast Lane) uostuose, pvz., Dover ar Folkestone. Be to, patyręs ekspertas pasirinks optimaliausią perėjimą – arba tunelį „Eurotunnel“, kuris dažnai būna mažiau pažeidžiamas dėl blogo oro, arba keltą, priklausomai nuo realaus laiko. Taigi, „Brexit“ neprailgina kelionės tiems, kurie yra pasiruošę ir naudojasi technologijomis.

3. Koks yra realus greičiausio kelionės laiko iš Anglijos į Lietuvą įvertinimas?

Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks?“ ir tikisi išgirsti „rytoj“. Tačiau turiu būti nuoširdus – fizikos ir įstatymų apeiti neįmanoma. Idealiu atveju, kai tai yra pilnas automobilio krovinys (FTL), dokumentai tvarkingi, o sėkmė lydi, kelionė iš, tarkime, Londono ar Midlands regiono iki Vilniaus gali užtrukti maždaug 48–60 valandas.

Kodėl tiek daug? Atstumas yra apie 1800–2000 km, priklausomai nuo konkretaus išvežimo vietos. Tačiau čia ne tik važiavimas. Sunkvežimio vairuotojas turi laikytis griežtų darbo ir poilsio laiko taisyklių (EU taisyklės). Po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 45 minučių (arba 9+45 minučių) poilsis. Be to, po 6 valandų vairavimo reikalinga 9 valandų dienos poilsis. Tai reiškia, kad net ir jei vairuotojas nori važiuoti greičiau, įstatymai neleidžia. Taip pat reikia skirti laiką keltui ar tuneliui (maždaug 1,5–2 valandos su išlipimu ir įlipimu) bei potencialiems muitinės patikrinimams (jei pasitaiko „raudonoji šviesa“). Taigi, „trumpiausias“ realus laikas yra apie 2 dienos, neatsižvelgiant į pakrovimo/iškrovimo dienas Anglijoje ir Lietuvoje. Jei kas kas nors pasako, kad atveš per 24 valandas (išskyrus ypatingas, nedidelės apimties ekspreso siuntas kurjeriais), tai arba klaidinga informacija, arba rizikuojanti vairuotojo pažeidimais.

4. Ar vairuotojo poilsio laikas gali būti keičiamas, kad kelionė būtų greitesnė?

Tai labai svarbus klausimas, dažnai suprantamas neteisingai. Yra dviejų vairuotojų komandos (dvivietės kabina) ir vieno vairuotojo variantai. Jei jūsų tikslas – absoliučiai trumpiausias įmanomas laikas, turite pasirinkti transportą su dviem vairuotojais.

Kai važiuoja vienas vairuotojas, jis privalo sustoti ilgam poilsiui (mažiausiai 9 valandos) po kiekvienos dienos. Tai sustabdo sunkvežimį. Kai važiuoja du vairuotojai, vienas važiuoja, kitas miega kabinoje. Jie gali keistis be ilgesnių sustojimų, ir sunkvežimis gali judėti beveik neperstodamas (išskyrus trumpas degalinių sustojimus). Tai leidžia sutrumpinti kelionę apie vieną pilną dieną. Tačiau šis paslaugos bruožas kainuoja brangiau, nes reikia mokėti atlyginimą dviem žmonėms.

Taip pat yra galimybė keisti poilsio laiką (pvz., savaitinio poilsio keitimas), tačiau tai neleidžia tiesiog „nukeliauti“ be sustojimo, o tik leidžia lanksčiau planuoti savaitę. Profesionalus ekspertas visada pasiūlys dvivietę komandą, jei krovinys yra skubus, ir vienvietę – jei svarbiau kaina. Čia nėra būdo apeiti poilsio reikalavimų – modernios tachografų sistemos ir GPS sekima užtikrina, kad įstatymai būtų laikomasi. Mūsų užduotis – pasirinkti tą variaciją, kuri atitinka jūsų laiko reikalavimus.

5. Kokia įtaka greičiui turi tinkamas krovinio pakavimas ir pažymėjimas?

Gali atrodyti keista, tačiau kaip prekės supakuotos Anglijoje sandėlyje gali nulemti, ar vairuotojas praras valandą Lietuvoje arba Anglijoje bandydamas suprasti, kas yra kur. Profesionalus vežimas prasideda ne vairuotojo kabinoje, o sandėlyje.

Jei krovinys yra supakuotas ant paletės, užfiksuotas (apvyniotas plėvele) ir turi aiškias etiketes su adresa ir krovinio numeriu, jis gali būti įkeltas per 15–20 minučių. Jei tai yra „neformalus“ krovinys – dėžės be etikečių, sumaišytos prekės – vairuotojas privalo skirti laiką dokumentacijos tikrinimui, prekių fiksavimui (kad nešoktų važiuojant), o tai gali užtrukti valandas arba net dienas, jei reikia laukti papildomų įrankių ar medžiagų.

Be to, neteisingas svorio ar matmenų nurodymas gali sukelti problemų muitinėje arba keltuose. Jei dokumentuose nurodyta, kad svoris yra 500 kg, o iš tiesų – 2 tonos, keltas gali neleisti išvykti, kol bus sumokėta papildoma mokesčio arba pakeisti dokumentai. Tai sukelia didžiulius vėlavimus. Todėl a visada patariu klientams investuoti laiką į kokybišką pakavimą ir tikslų duomenų pateikimą. Tai yra pigiausias būdas pagreitinti transportą.

6. Kaip technologijos (GPS, tachografai, muitinės sistemos) padeda sutrumpinti laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, vairuotojas tekdavo sustoti telefonu skambinti dispečeriui pranešti, kad yra pasiekęs tašką. Dabar turime realaus laiko sekimo sistemas. Profesionali pervežimo kompanija mato, kur yra sunkvežimis, kokia jo greitis ir ar jis nešoka (kas rodo, kad gali būti problemų su kroviniu).

Technologijos leidžia mums reaguoti akimirksniu. Jei matome, kad yra spūstis ant kelio A1 arba M25, dispečeris gali iš karto pakeisti maršrutą ir nukreipti vairuotoją aplinkkeliu, kol kiti stovi spūstyje. Tai gali sutaupyti valandas.

Muitinės srityje technologijos yra dar svarbesnės. Naudojant „New Computerised Transit System“ (NCTS) ir kitas elektronines deklaravimo sistemas, dokumentai patvirtinami sekundėmis. Kai aš pradėjau dirbti, tai reikalavo popierinių blankų nešiojimo ir fizinių antspaudų, kas trukdavo valandas. Dabar, jei kodai teisingi, sistema leidžia pravažiuoti be sustojimo. Taip pat skaitmeniniai tachografai leidžia tiksliai planuoti vairuotojo darbo laiką, kad kompanija galėtų suplanuoti kitą vairuotoją arba krovinį be „tuščių valandų“.

7. Ar yra sezoniniai svyravimai, kurie veikia greitį, ir kaip jų išvengti?

Absoliučiai taip. Logistika turi savo „aukso“ ir „juodus“ laikus. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba metų pradžioje, kai daugelis kompanijų bando išvežti metinius atsargas, keliai ir uostai tampa perpildyti.

Jūsų užduotis – planuoti iš anksto. Jei žinote, kad jums reikia prekių iš Anglijos gruodžio viduryje, geriau užsakyti transportą lapkričio pabaigoje. Profesionalus vežimo ekspertas visada įspės klientą apie artėjančius užimtumo peakus. Be to, yra tam tikrų dienų savaitėje, kai greičiau. Pavyzdžiui, krovininiai automobiliai dažnai išvyksta iš Anglijos sekmadienio vakare arba pirmadienio ryte, kad turėtų visą savaitę laiko pristatyti prieš savaitgalį, kai sandėliai gali būti uždaryti.

Kita problema – oras. Žiemos mėnesiais Anglijoje ir Europoje gali būti smarkūs audros, kurios uždaro keltus arba tunelius. Čia technologijos ir patirtis padeda pasirinkti alternatyvius maršrutus, pvz., važiuoti šiauriau (per Hull-Rotterdam arba Zeebrugge), jei pietiniai uostai (Dover) užstrigę. Išvengti sezoninių vėlavimų visiškai neįmanoma, tačiau juos minimizuoti galima tik protingu planavimu.

8. Kuo skiriasi dalinis krovinys (LTL) nuo pilno krovinio (FTL) greičio atžvilgiu?

Tai yra vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. Dalinis krovinys (Less than Truckload) reiškia, kad jūsų prekės keliauja viename sunkvežimyje kartu su kitų žmonių prekėmis. Tai yra pigiau, tačiau lėčiau. Kodėl? Nes sunkvežimis turi sustoti keliuose arba dešimtims vietų, kad paimtų ir išduotų kitas siuntas.

Jei užsakote dalinį krovinią iš Anglijos, jis pirmiausia turi nukeliauti į surinkimo terminalą (pvz., netoli Londono ar Birmingham), ten būti iškrautas, suskirstytas ir tada pakrautas į sunkvežimį, kuris važiuoja į Lietuvą. O atvykus į Lietuvą, jis gali važiuoti į kelis miestus (Vilnių, Kauną, Klaėdą) prieš pasiekiantas jūsų adresą. Visas šis procesas gali užtrukti nuo 5 iki 10 dienų.

Pilnas krovinys (Full Truckload) – kai užsakote visą sunkvežimį – yra greičiausias variantas. Jis atvyksta prie jūsų sandėlio Anglijoje, užkraunamas ir važiuoja tiesiai į jūsų sandėlį Lietuvoje be jokių tarpinių sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį ir keltą). Jei laikas yra kritinis kriterijus, visada rekomenduoju rinktis FTL arba dalinį krovinią, tačiau su garantija „greitojo pristatymo“ (kai jis yra prioritetas tarp kitų krovinių).

9. Kas vyksta, jei kelionės metu įvykia techninė gedulas ar avarija?

Niekas neapsaugotas nuo techninių gedulų – tai realus gyvenimas. Net naujausi sunkvežimiai gali sugesti. Tačiau skirtumas tarp profesionalios kompanijos ir mėgėjiško yra reakcijos greitis.

Esu matęs atvejų, kai vairuotojas strigo Vokietijoje, o jo kompanija neturėjo partnerio, kuris galėtų padėti. Krovinys stovėjo tris dienas. Profesionalus vežimas numato 24/7 pagalbos liniją. Jei sunkvežimis sugenda, kompanija turi iš karto išsiųsti pagalbos komandą arba organizuoti krovinio perkrovimą į kitą sunkvežimį (transhipment). Tai yra brangu, tačiau tai užtikrina, kad krovinys nebus užstrigęs ilgam.

Taip pat svarbu draudimas. Profesionali kompanija visada turės CMR draudimą, kuris dengia ne tik krovinio praradimą, bet ir atsakomybę už vėlavimą dėl avarijų (tam tikrais atvejais). Tačiau svarbiausia – komunikacija. Jūs turite sužinoti apie problemą ne tada, kai prekės neatvyksta, o iš karto, kai įvykia gedulas, kad galėtumite adjustinti savo gamybos procesus arba klientų lūkesčius.

10. Kaip klientas gali padėti pasiekti trumpiausią kelionės laiką?