Profesionalus keleivių gabenimas į ir iš Anglijos: Visas vadovas

Kelionės tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (Anglijos) jau daugiau kaip dešimtmetį yra viena populiariausių maršrutų kryptų. Tai nenuostabu – didelė lietuvių bendruomenė JK, glaudūs verslo ryšiai bei nuolatinis gyventojų judėjimas verčia ieškoti patikimų ir patogių būdų keliauti. Nors skrydžių bilietų kainos kartais ką sužavi, realybėje, atsižvelgiant į visus papildomus mokesčius, bagažo apribojimus bei kelionę į ir iš oro uostų, profesionalus keleivių pervežimas automobiliais tampa ne tik pigesniu, bet ir daug patogesniu pasirinkimu.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė ši rinka – nuo „laukinio vakaro“ principu veikiančių pervežėjų iki šiandieninių, aukštus standartus atitinkančių logistikos kompanijų. Šiame straipsnyje pasidelsiu ties tuo, kas svarbiausia klientui: saugumu, komfortu ir proceso skaidrumu. Suprasdami, kaip veikia ši sistema, galėsite rinktis ne pagal kainą vien, bet pagal tikrąją pridėtinę vertę.

Nors atstumas tarp Vilniaus ir Londono yra apie 1800–1900 kilometrų, šis maršrutas reikalauja ne tik vairuotojo fizinio ištvermingumo, bet ir gilios žinių apie tarptautinius kelių kodeksus, vizų reikalavimus (pakeitusiusis po „Brexit“) bei geografinius niuansus. Profesionalus keleivių gabenimas – tai ne paprasta vežiojimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurio tikslas – klientas atvykti poilsę, o ne išvargęs ir nustebęs neramumų.

Šiandien rinkoje siūlomi įvairūs pervežimo būdai: nuo mikroautobusų (8–9 vietų) iki patogių minivenų (4–5 vietų). Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų poreikių – ar keliaujate su šeima, ar turite daug daiktų, ar pageidaujate maksimalaus greičio. Profesionalios kompanijos visada pasiūlys išsamų planą, aiškiai nurodant išvykimo laikus, sustojimus bei galimas užkliūvas.

Svarbu paminėti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės procedūros pasikeitė. Anksčiau įveikus „Lamanšą“ (Anglijos kanalą), kontrolės dažnai net nebuvo, tačiau dabar, ir keliaujant į JK, ir grįžtant atgal, tenka laukti eilėse pasienio punktuose. Patyręs pervežėjas žino, kur geriau peržengti kanalą – arba keltu (Dover-Calais/Dover-Dunkirk), arba Eurotuneliu (Folkestone-Calais), kad prarastas laikas būtų minimalus.

Šiame straipsnyje suksime visus svarbiausius aspektus, susijusius su keleivių gabenimu, kad Jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir atgal?

Kelionės trukmė yra labai priklausoma nuo maršruto, oro sąlygų, taip pat nuo pasienio kontrolės užimtumo. Vidutiniškai, kalbant apie tiesioginį reisą be didelių uždelstų, kelionė iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) iki Londono trunka apie 24–30 valandų. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra vairuotojo darbo laikas.

Profesionalių pervežėjų atveju, kelionė yra suplanuota taip, kad būtų laikomasi visų „Eurokontrolės“ taisyklių dėl poilsio. Vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Tai nėra „prarastas laikas“, o būtinybė užtikrinti saugumą. Be to, pačioje Anglijoje greičio apribojimai dažnai yra griežtesni nei kontinentinėje Europoje, o didelės miestų konstelacijos (pvz., Londono žiedas M25) gali sukelti didelių spūsčių, kurios taip pat prailgina kelionę. Grįžtant į Lietuvą, laikas gali skirtis dėl skirtingo eismo intensyvumo ar keltų/kelto tvarkaraščių derinimo.

2. Kokie dokumentai reikalingi kelionės į Angliją metu?

Nuo „Brexit“ situacijos pasikeitė, todėl dokumentų tikrinimas tapo griežtesnis. Pirmiausia, keliaujantiesiems į Angliją reikalingas galiojantis paso. Asmens dokumentas (asmens kodą turintis lietuviškas pažymėjimas) nebėra tinkamas dokumentas sienos kirtimui. Paso galiojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai nuo planuojamos išvykimo iš JK datos.

Antra, jeigu kelionę atlieka ne Jūsų nuosavas automobilis, o profesionalus pervežėjas, rekomenduojama turėti su savimi vairuotojo kontaktus bei bilietą (jeigu toks buvo užsakytas elektroniniu būdu). Nors Europos Sąjungos piliečiams vizų nereikia trumpalaikiam vizitui ( iki 90 dienų per 180 dienų periodą), pasienio pareigūnai gali paprašyti įrodymų, kad Jūsų kelionės tikslas yra turizmas arba vizitas, o ne nelegalus darbas. Todėl verta turėti grįžimo bilietą ir pinigų pragyvenimui (nors šie reikalavimai dažniau taikomi atskiriems keliautojams, kontekstą verta gerbti).

Grįžtant į Lietuvą (Šengeno zoną), pasieniečiai taip pat tikrina paso galiojimą. Jeigu su Jumis keliauja vaikai, būtina turėti jų pasus bei, jei keliaujate tik vienas iš tėvų, – raštišką kitojo tėvo sutikimą (nors šis reikalavimas Lietuvoje nėra toks griežtas kaip anksčiau, tačiau užsienyje jis gali būti būtinas, ypač kertant sienas su Vokietija ar Lenkija).

3. Kaip vyksta bagažo pervežimas ir koks yra jo limitas?

Vienas didžiausių privalumų renkantis profesionalų pervežėją palyginti su lėktuvu – tai bagažo laisvė. Standartiškai, keliaujant mikroautobusu, kiekvienas keleivis gali pasiimti: * 1 didelį lagaminą (iki 20–25 kg, svoris priklauso nuo pervežėjo politikos, tačiau dažniausia tai apie 50l talpos lagaminą). * 1 rankinį bagažą, kuris telpa po sėdynės arba ant užpakalinės rankos (pvz., rankinė, nešiojamas kompiuteris).

Tačiau, kadangi dažnai keliaujame su daugiau daiktų (pvz., atvykstant iš Jungtinės Karalystės po ilgesnio laiko), dauguma kompanijų yra lankstesnės. Asmeniškai visada patariu klientams iš anksto pranešti apie didesnį kiekį bagažo. Jei vietos bagažinėje užtenka, papildomi lagaminai dažnai pervežami už papildomą (palyginti nedidelį) mokestį arba, jei tai didelės siuntos, gali būti siunčiamos atskirai krovinių automobiliais.

Svarbu prisiminti, kad negalima vežti draudžiamų daiktų: ginklų, narkotikų, gyvūnų (be specialaus leidimo), pavojingų cheminių medžiagų. Taip pat reikėtų vengti vežti daug alkoholio ar tabako gaminių viršyti nustatytą nekomercinio importo limitą, nes tai gali sukelti problemų su muitinės pareigūnais.

4. Ar įeina į kainą maitinimas ir nakvynė?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesupratimų. Standartinis keleivių pervežimo bilietas (pavyzdžiui, viena kryptis) apima tik vietą automobilyje ir bagažo vietą. Maitinimas ir nakvynė dažniausiai nėra įskaičiuoti į bilieto kainą, ypač jeigu kalbame apie tiesioginius reisus.

Tačiau praktikoje dauguma profesionalių pervežėjų (įskaitant ir mūsų komandą) organizuoja sustojimus prie prekybos centrų, kur yra kavinės ir restoranai, kad keleiviai galėtų pavalgyti (už savo lėšas). Tai atliekama kas 4–5 valandų, laikantis taisyklių.

Nakvynės klausimas svarbesnis tuo atveju, jei kelionė yra ilgesnė nei 30 valandų arba jei reisas yra „skaidomas“ (pvz., sustojimas vienoje šalyje pernakvoti). Tokiu atveju pervežėjas dažnai gali pasiūlyti bendrą nakvynę viešbutyje už papildomą mokestį arba padėti užsakyti kambarį. Jeigu kelionė vyksta be nakvynės (tiesioginis reisas su keletais vairuotojų arba ilgu maršrutu be sustojimo), vairuotojas tiesiog keičia poilsio vietas, o keleiviai gali miegoti automobilyje (sėdynės dažnai atlenkiamos).

5. Kaip pasirinkti saugų pervežėją? Ką tikrinti?

Rinktis pervežėją šiandien – atsakomybė. Rinkoje gausu tiek patikimų kompanijų, tiek ir „vėjo plaktukų“. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją. Lietuvoje keleivių tarptautiniams pervežimams reikalinga speciali licencija, išduodama Transporto licencijavimo komisijoje. Ant automobilio turi būti prikabintos specialios lentelės su licencijos numeriu.

Antra, atkreipkite dėmesį į transporto priemonės būklę. Naujas, techniškai tvarkingas mikroautobusas ne tik užtikrina komfortą, bet ir saugumą. Klauskite apie techninę apžiūrą (TA).

Trečia, perskaitykite atsiliepimus internetu (Facebook grupėse, Google Maps, portaluose). Žmogiškas faktorius čia neįkainojamas. Jeigu pervežėjas atsakinėja į skambučius, rašo aiškius pranešimus ir nenuvilia laiku – tai jau pusė sėkmės. Vengkite tų, kurie siūlo neįtikėtinai low-cost kainas, nes dažnai tai reiškia, kad bus taupoma ant degalų (vairuojama per greitai), vairuotojų poilsio arba automobilio priežiūros.

6. Ar galima keleivių gabenimo metu vežti narkotikus ar alkoholį?

Alkoholio vartojimas pervežimo metu yra griežtai draudžiamas tiek keleiviams, tiek ypač vairuotojui. Profesionalus vairuotojas turi teisę neįleisti keleivio, kuris yra apsvaigęs, į transporto priemonę. Jeigu keleivis varto alkoholį per kelionę (pavyzdžiui, sustojus parduotuvėje), ir jo elgesimas tampa agresyvus ar kelia pavojų, pervežėjas gali jį išlaipinti artimiausioje policijos stotyje ar degalinėje.

Kas dėl narkotikų – tai baudžiamasis nusikaltimas. Lietuvos, taip pat Anglijos ir kitų šalių įstatymai numato griežtas baudas už laikymą ar platinimą. Pervežimo kompanija neprisiima atsakomybės už keleivio pasiųstas nelegalias medžiagas. Jeigu pasienio punkte ar policijos patikrinimo metu pas keleivį randama draudžiama medžiaga, automobilis gali būti konfiskuotas, o vairuotojas patirti nuostolius. Todėl prašome gerbti kitus keleivius ir nekelti grėsmės jų saugumui.

7. Kaip vežami gyvūnai (šunys, katės)?

Gyvūnų gabenimas į Angliją yra galimas, tačiau reikalauja griežtos procedūros los. Anglija yra sala, kurioje siekiama išlaikyti beveik idealų epidemiologinį statusą (be pasiutligės ir kt.), todėl reikalavimai yra aukšti.

Jeigu norite vežti šunį ar katę, būtina, kad gyvūnas turėtų: 1. Mikročipą (ISO standarto). 2. Galiojančią raupų, hepatito ir parvoviruso (šunims) vakcinaciją. Vakcinos turi būti padarytos ne mažiau kaip 21 dieną prieš išvykimą. 3. Oficialų veterinarijos pažymėjimą (pasą) arba Gyvūno sveikatos sertifikatą (Animal Health Certificate), išduotą oficialaus veterinaro ne anksčiau kaip 10 dienų prieš išvykimą į JK.

Be to, gyvūnas turi būti vežamas talpykloje, kurioje gali stovėti sėdint, o tiksliau – gulėti, ir turėti prieigą prie vandens. Dauguma pervežėjų leidžia vežti tik mažus gyvūnus rankinėje bagažo dalyje arba specialioje dėžėje kojų zonoje. Didelių šunų pervežimas reikalauja individualaus susitarimo, nes jie užima daug vietos.

8. Kas atsitinka, jei vėluoju į išvykimą?

Laiko laikymas – tai pagrindinis sėkmingo tarptautinio pervežimo elementas. Jeigu Jūs vėluojate į sutartą išvykimos vietą, situacija sprendžiama individualiai. Paprastai pervežėjas laukia apie 10–15 minučių. Jei vėlavimas yra didesnis, vairuotojas būtinai susisieks su Jumis telefonu.

Jeigu vėlavimas neleidžia išvykti laiku (pvz., dėl spūsčių ar asmeninių aplinkybių), o kompanija turi kitų keleivių, kurie laukia kitoje stotyje, gali kilti dilemma. Dažniausiai būna taip: jei vėluojate daugiau nei 30-40 minučių be pranešimo, pervežėjas gali išvykti siekdamas išsaugoti kitų keleivių laiką. Tokiu atveju bilietas gali būti panaudotas nebus, o pinigai negrąžinami.

Todėl, mano patarimas kaip profesionalo: visada pasirūpinki transportu iki išvykimo vietos su dideliu laiką rezervu. O jeigu įvyko neįsisąmonintas vėlavimas (pvz., avarija), nedelsdami skambinkite dispečeriui – dažnai įmanoma susiderėti dėl papildomo sustojimo ar pakeisti įlipimo vietą, jei maršrutas tai leidžia.

9. Ar galima užsisakyti pervežimą iš durų iki durų (pvz., iš namų Anglijoje į namus Lietuvoje)?

Taip, tai yra viena populiariausių paslaugų, ypač tarp tų, kurie keliauja su vaikais ar daug bagažo. „Door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslauga reiškia, kad vairuotojas atvažiuoja tiesiai po Jūsų namus (arba artimiausioje sažinomoje vietoje) ir paima Jus, o paskui atveža į nurodytą adresą kitoje šalyje.

Tačiau čia yra keletas niuansų. Ši paslauga dažniausiai kainuoja brangiau nei standartinis išvykimas iš didelio miesto centro (pvz., iš Vilniaus ar Londono geležinkelio stoties). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar didelis mikroautobusas gali įvažiuoti į Jūsų gyvenamąją gatvę. Anglijoje dauguma gyvenamųjų rajonų yra siaurų gatvelių, kur didelis 9 vietų „Mercedes“ ar „Volkswagen“ gali tiesiog nepraeiti. Tokiu atveju vairuotojas susitaria dėl artimiausios saugios vietos, kur Jūs galėsite įlipti.

10. Kodėl verta rinktis profesionalų pervežėją, o ne važiuoti savo automobiliu?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai. Važiavimas savo automobiliu duoda laisvę, tačiau ilgame maršrute (apie 4000 km ten ir atgal) tai sukelia didžiulę fizinę ir psichologinę įtampą. Anglijos keliai (ypač A roads) gali būti siauri ir vingiuoti, o didelių miestų žiedai (M25, M1) sukelia didelį stresą net patyrusiems vairuotojams.

Be to, po „Brexit““ savo automobiliu įvežti į JK reikalauja specialios „Green Card“ draudimo poliso, o jeigu automobilis ne Jūsų nuosavybė – raštiško savininko sutikimo. Grįžtant, tenka mokėti privalomąją transporto priemonės mokestį Prancūzijoje (Crit'Air) ar kitose šalyse.

Profesionalus pervežimas leidžia Jums ilsėtis. Jūs galite skaityti knygą, žiūrėti filmą arba tiesiog miegoti, o visa atsakomybė už maršrutą, kuro užpylimą, mokesčius už keltus (kurie, beje, nėra pigūs – vienas keltas kainuoja nuo 70 iki 150 svarų sterlingų) ir vairavimą tenka kompanijai. Apskaičiuojant degalus, nudilimą, kainas už perėjimus (Eurotunnelis ar keltas) ir nakties viešbutį, savo automobiliu važiuoti dažnai išeidama brangiau nei įsigijus bilietą profesionaliam reise.

Išvada

Profesionalus keleivių gabenimas į ir iš Anglijos – tai daugiau nei paprasta paslauga; tai kompleksinė logistika, paremta patirtimi, saugumu ir kliento orientacija. Per savo dvidešimt metų šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė lūkesčiai: žmonės nebenaudoja šios paslaugos tik todėl, kad „nebegali skristi“, bet renkasi ją dėl komforto, galimybės paimti daugiau daiktų ir aplinkosaugos (vienas automobilis pakeičia kelis asmeninius).

Renkantis pervežėją, verta ne ieškoti pigiausio varianto, o to, kuris duoda ramybę.