Pritaikyti maršrutai ir sustojimai į Angliją: Eksperto vadovas efektyviam logistikos planavimui

Įvadas

Pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyau, kaip pasikeitė geopolitinė žemėlapis, kaip išaugo kuro kainos ir, svarbiausia, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Anksčiau užtekdavo paklausti: „Kada vežate?“, o šiandien klausimas yra daug sudėtingesnis: „Kaip tai padarysite efektyviai, saugiai ir laiku?“. Kalbant apie krovinių gabenimą į Angliją (arba Jungtinę Karalystę), vienas iš lemiančių sėkmės faktorių yra ne tik transporto priemonės pasirinkimas, bet ir kruopštus iš anksto suplanuotas maršrutas bei sustojimai.

Anglija nėra tik kita šalis po Lietuvos ribų; tai sala, kurią reikia pasiekti kertamią Lamanšą. Tai reiškia, kad maršruto planavimas turi apimti ne tik kilometrus Lenkijoje ar Vokietijoje, bet ir keltų arba Eurotunelio rezervavimą, muitinės procedūras, po „Brexit“ susiformavusias naujasias taisykles bei specifinius Jungtinės Karalystės kelių ypatumus. Pritaikyti maršrutai – tai ne prabangos paslauga, o būtinybė, leidžianti sutaupyti laiko ir pinigų, bei išvengti nereikalingų stresų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip formuojami individualūs maršrutai, kodėl sustojimai yra svarbūs ne tik vairuotojui, bet ir kroviniui, bei ką tiksliai reikia žinoti klientui, norinčiam, kad jo prekės Anglijoje pasiektų kryptį be jokių nepageidaujamų netikėtumų. Mes ne tiesiog važiuojame – mes planuojame kiekvieną kilometrą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl negalima tiesiog važiuoti trumpiausiu keliu „Google Maps“ nurodytu maršrutu?

Dažnai klientai, žiūrėdami į žemėlapį, mato tiesią liniją iš taško A į tašką B ir mano, kad tai yra efektyviausias sprendimas. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose „trumpiausias“ kelias dažnai būna brangiausias ir lėčiausias. Pritaikytas maršrutas atsižvelgia į daugybę kintamųjų, kuriuos paprastas žemėlapis neįvertina. Pirmiausia, tai kelių kokybė ir apkrovos. Vokietijoje ar Belgijoje eismo užimtumas gali tiesiogiai sužlugdyti griežtus grafikus, jei maršrutas nebus planuojamas išvengiant didžiųjų miestų spūstų ašinėmis valandomis.

Antra, labai svarbus yra vairuotojo darbo ir poilsio režimas. Mums neleidžia vairuotojams tiesiog važiuoti 12 valandų be perstojo. Taisyklės griežtos: 4,5 valandos vairavimo – privalomas 45 minučių pertraukimas, o po 9 valandų – 45 minučių poilsis. Jei maršrutas planuojamas be šių sustojimų arba vietoje saugių, oficialių poilsio aikštelių numatomos „užkietėjusios“ pakelės, rizikuojame vėluoti ir gauti baudas. Trečia, kaina. Kai kuriais keliais yra mokami tuneliai ar tiltai (pvz., viadukai Prancūzijoje), kurių išvengimas gali šiek tiek prailginti kelionę, tačiau žymiai sumažina išlaidas. Mūsų tikslas – rasti optimalų balansą tarp laiko, kuro sąnaudų ir vairuotojo saugumo.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė maršrutų planavimą ir sustojimus į Angliją?

Išstojimas iš Europos Sąjungos buvo vienas didžiausių iššūkių mūsų srityje per pastaruosius dešimtmetį. Anksčiau siena tarp JK ir ES buvo formalumas, kai dauguma krovinių keliaudavo „žaliaisiais takais“ (green lanes). Šiandina situacija kitokia. Kiekvienas krovinys turi būti tinkamai deklaruojamas. Tai reiškia, kad mūsų maršrutuose turi atsirasti papildomi laiko rezervai muitinės punktų pasiekti.

Prieš įvažiuojant į keltą arba tunelį (pvz., Kalė ar Doverį), vairuotojas turi praeiti eksporto kontrolę. Jei dokumentai nėra tvarkingi arba sistemoje (pvz., GVMS – Goods Vehicle Movement Service) nėra teisingai suformuotas „Goodsvažiavimo kodas“, krovinys gali būti sulaikytas. Tai reiškia, kad mūsų planuojant maršrutą, negalime tiksliai numatyti, kiek laiko praleisime pasienio kontrolėje. Todėl į maršrutą įtraukiame „buferinį“ laiką – papildomas valandas ar net pusę dienos, kad vėlavimas pasienio neleistų pavėluoti prie kliento sandėlio Anglijoje. Be to, dabar reikia labai tiksliai žinoti, ką vežame – ar tai yra prekės ES originu, ar trečiosios šalies prekės, nes tai lemia muitinės procedūrų vietą ir sustojimo pobūdį.

3. Kokius perėjimus (keltus ar tunelį) renkatės ir kodėl?

Pasirinkimas tarp keltų ir Eurotunelio priklauso nuo krovinio tipo, maršruto pabaigos taško Anglijoje ir, žinoma, biudžeto. Eurotunelis (Eurotunnel) po Lamanšu jungia Folkstoną (Anglija) su Kalė (Prancūzija). Tai yra greičiausias būdas persikelti – pati kelionė trunka tik 35 minutes. Jis idealus tais atvejais, kai krovinys skubus arba kai maršrutas veda į pietinę Angliją (Londonas, pietryčių regionai). Tačiau jis gali būti brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių pavojingų krovinių.

Keltai yra lankstesni. Yra daug keltų linijų: Doveris–Kalė, Doveris–Dunkerkas, Niurnbergas–Dyleris, Hullas–Roterdamas ir t.t. Jei krovinys turi būti pristatytas į šiaurinę Angliją (Mančesteris, Liverpulis, Leidas) arba į Škotiją, dažnai ekonomiškiau ir efektyviau naudoti šiaurines keltų linijas (pvz., iš Zebriugės ar Roterdamo į Hullą ar Iminghemą). Nors kelionė keltu trunka ilgiau (4–8 valandos), tai leidžia vairuotojui užmigti ir atlikti privalomą poilsį, tuo pačiu judant per jūrą. Taigi, atvykstant į uostą Anglijoje, vairuotojas jau ilsėjęsis ir gali tęsti kelionę į gilesnį šalies gelmę neprarasdamas vairavimo laiko. Mūsų patirtis rodo, kad toks maršruto planavimas gali sutaupyti iki 10 valandų vertingo laiko, lyginant su važiavimu visą kelią per pietinę Angliją.

4. Kaip planuojami sustojimai vairuotojams ir ar jie saugūs?

Vairuotojo poilsis ir maistas yra ne mažiau svarbūs nei degalys. Nenutrūkstamas vairavimas be pertraukų ne tik yra nelegalus, bet ir pavojingas. Planuodami maršrutą, mes iš anksto žymime sustojimo vietas, kurios turi atitikti kelias sąlygas: turi būti saugios (apželdintos, apsaugotos nuo vagių, turinčios apsaugos tarnybą), turi būti švarios tualetų ir dušų patalpos bei galimybė pavalgyti.

Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje ir Belgijoje, yra daug aukštos kokybės automagistralių poilsio aikštelių. Tačiau kai kuriose vietose, ypač arti uostų ar didmiesčių, stovėjimo aikštelės gali būti pilnos arba ne saugios. Mūsų ekspertinė žinio leidžia išvengti „pavojingųjų zonų“, kuriose dažnai pasitaiko krovininių automobilių apiplėšimų. Jei maršrutas yra ilgas, pavyzdžiui, iš Lietuvos tiesiai į šiaurės Angliją, mes planuojame sustojimą taip, kad vairuotojas būtų galėjęs pilnai atsipalaiduoti prieš pat įvažiavimą į keltą arba iš karto po jo. Tai užtikrina, kad paskutinėje kelionės atkarpoje Anglijoje vairuotojas yra atsargas ir budrus, kas yra kritiškai svarbu judant kairiąja eismo puse (kas vis dar sukelia tam tikrą įtampą pritaikant net ir patyrusiems vairuotojams).

5. Ar įmanoma pristatyti krovinius į kelis adresus Anglijoje vienoje kelionėje?

Taip, tai yra viena iš mūsų paslaugų, vadinama „groupage“ arba dalinio krovinio pervežimu. Tačiau čia maršruto planavimas tampa tikru menu. Jei turime keturis skirtingus siuntinius Londono, Birmingemo, Mančesterio ir Glazgo regionuose, negalime tiesiog važiuoti taip, kaip atkeliauja. Privalome sudaryti optimalų maršrutą, kad nereikėtų važiuoti šiaurės-pietų kryptimi kelis kartus.

Pavyzdžiui, pradedame nuo toliausiai esančio taško (Glazgas) arba nuo to, kurio pristatymo langas (angl. delivery window) yra siauriausias. Sustojimai Anglijoje taip pat turi savo ypatingų niuansų. Angliški miestai dažnai siauri, su daugybe „žemųjų“ (angl. low bridge) tiltų, kurių aukštis gali būti nepriimtinas standartiniam sunkvežimiui. Be to, daugelyje vietovių sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis gatvėmis arba reikia specialių leidimų (pvz., Londono „Low Emission Zone“). Mūsų maršruto planavimo sistemos turi duomenis apie šiuos apribojimus, todėl nurodome vairuotojui tikslų kelią iki pat sandėlio vartų, išvengdami nereikalingų nuokrypių ir baudų už važiavimą draudžiamomis zonomis.

6. Kaip vežami šaldytuvai (temperatūriniai režimai) ir kaip tai įtakoja maršrutą?

Krovinių, reikalaujančių pastovios temperatūros (maistas, vaistai, gėrimai), pervežimas yra atsakomybė, kuri neleidžia jokių kompromisų. Planuojant maršrutą šaldytuvams, svarbiausia yra ne tik kelionės trukmė, bet ir sustojimų ilgis. Priešingu atveju, jei vairuotojas užstrigs uoste 6 valandas be galimybės prijungti šaldymo agregato prie elektros, krovinys gali sugesti.

Todėl, planuodami maršrutus šaldytuvams, mes visada pasirūpiname, kad sustojimai būtų vietose, kuriose yra „Stationary Power“ galimybė (maitinimas iš tinklo), arba tikriname, kuriose vietose vairuotojas gali saugiai paleisti dyzelinį generatorių (nepažeidžiant aplinkos apsaugos normų ir vietos taisyklių). Taip pat stengiamės rasti maršrutus, kurie yra mažiau pažeidžiami eismo spūstims, ypač vasarą, kai aukšta oro temperatūra gali sukelti didelę apkrovą šaldymo įrangai. Mūsų patirtis leidžia numatyti, kur gali kilti problemų, ir įtraukti į maršrutą planas B, jei pagrindinis kelias užsidarys.

7. Kas daro maršrutą „pritaikytu“ pavojingiems kroviniams (ADR)?

Pavojingų krovinių (degalai, chemikalai, dujos) pervežimas reikalauja specialių leidimų ne tik vairuotojui, bet ir pačiam maršrutui. Negalima tiesiog važiuoti pro bet kurį miestą ar tunelį. Pavyzdžiui, daugelyje Europos miestų yra draudžiama važiuoti keltis ADR krovinius per centrinius tunelius ar tiltus.

Planuodami tokius maršrutus, mes naudojame specialias ADR žemėlapių programas, kurios nurodo leistinas trasas. Mes taip pat žinome, kurios keltų linijos priima kokius pavojingųjų medžiagų klases (pvz., kai kurie keltai neima sprogmenų). Sustojimai ADR transportui taip pat griežtai reglamentuoti – vairuotojas turi stovėti specialiai pažymėtose aikštelėse, atokiau nuo gyvenamųjų namų. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad maršrutas būtų ne tik trumpiausias, bet ir visiškai saugus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, išvengiant nereikalingų inspekcijų ir nesusipratimų su policija.

8. Kaip apskaičiuojama kaina ir ar pritaikytas maršrutas gali būti pigesnis?

Klientai dažnai mano, kad individualus maršruto planavimas yra brangus. Tačiau praktika rodo priešingą. Pritaikytas maršrutas gali žymiai sumažinti išlaidas. Kaip? Pirmiausia, optimalus kuro suvartojimas. Važiuojant lėtai, sustojant ir važiuojant (stop-and-go) eismo spūstyse, sunkvežimis suvartoja daugiau degalų. Apskaičiuota, kad 1 valandos stovėjimas su įjungtu varikliu suvartoja apie 2–3 litrus degalų. Jei išvengsime spūsčių tinkamai planuodami maršrutą, sutaupome ne tik laiką, bet ir pinigus.

Antroji sąnaudų dalis – mokesčiai. Mokami keliai (vignettes) Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje (LEZ ir Užimtumo zonas mokesčiai Londono). Blogai suplanuotas maršrutas gali priversti mokėti tuos mokesčius kelis kartus arba įvažiuoti į brangias zonas (pvz., Londono centras be išankstinio registracijimos gali kainuoti šimtus svarų baudos). Mes, kaip ekspertai, žinome, kur galima važiuoti nemokamai arba kur mokesčiai yra mažesni, ir įtraukiame tai į galutinę kainos sudėtį. Taigi, „pigus“ maršratis „iš akies“ gali tapti brangiausiu dėl nenumatytų mokesčių.

9. Kas atsitinka, jei įvyksta nesklandumų kelyje (avarija, techninis gedimas)?

Nors ir stengiamės viską užtikrinti, gyvenime yra dalykų, kurių negalima prognozuoti – techniniai gedimai ar avarijos. Čia mūsų ilgametė patirtis ir partnerių tinklas vaidina kritišką vaidmenį. Jei maršrutas yra pritaikytas, mes visada žinome artimiausią remonto punktą, kuris dirba su sunkvežimiais, ir galime greitai organizuoti pagalbą.

Daugelis maršrutų yra planuojami taip, kad vairuotojas nebūtų vienišas dykumoje be ryšio. Mes stebime transporto priemonių buvimo vietą realiu laiku (GPS stebėjimas). Jei pastebime, kad sunkvežimis staiga sustojo arba nukrypsta nuo maršruto, nedelsdami susisiekiame su vairuotoju. Jei reikia krovinio perkelimo (transhipment), mes greitai randame vietinį partnerį, kuris gali perkrauti prekes į kitą automobilį, kad pristatymas nebelėktų. Pritaikytas maršrutas visada turi numatytas alternatyvas – jei vienas kelias užsidaro, mes žinome, kur nukreipti transportą.

10. Ką klientas turi padaryti, kad maršrutas būtų įgyvendintas sklandžiai?

Mūsų dalis yra techninė ir logistinė preparacija, tačiau kliento indėlis taip pat esminis. Norint, kad maršrutas būtų efektyvus, klientas turi pateikti tikslų ir išsamų užsakymą. Tai reiškia: ne tik adresą, bet ir kontaktinį asmens telefoną Anglijoje, kurį galima paskambinti pristatymo metu. Dažnai atsitinka, kad GPS rodo adresą taip, o realybėje sandėlio vartai yra gatvės gale arba reikalingas kodas vartams atidaryti.

Taip pat svarbu tiksliai nurodyti krovinio svorį ir matmenis. Jei klientas sako „apie 10 tonų“, o realiai yra 14 tonų, mes galiome netinkamai parinkti automobilį arba paskaičiuoti tiltų keliamąją galią. Ir svarbiausia – dokumentai. Po „Brexit“ tinkamai parengti komercinės dokumentai (SF, pakavimo sąrašai, EX1 deklaracijos) leidžia praeiti muitinę be sustojimų. Jei dokumentai neteisingi, net geriausias maršratas nesugadins to, kad krovinys stovės pasienyje dieną ar dvi. Kliento sąžiningumas ir tikslumas – tai pusė sėkmės.