Planuokite kelionę iš Anglijos: greitai ir be jokių rūpesčių

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė kelių ir logistikos žemėlapis. Vienas dalykas visada išlieka nepakitęs: klausimas, kiek daug streso sukelia planavimas, kai reikia išvykti iš Didžiosios Britanijos. Nesvarbu, ar tai grįžtamas į Lietuvą kelias po ilgo laiko, verslo reikalų kelionė ar krovinių pervežimas – Anglija dėl savo geografinės padėties ir, naujausiu laiku, pasikeitusių muitinės taisyklių, tampa savotišku „sąsiauriu“, kurį reikia praplaukti su galva.

Dauguma žmonių, kurie kreipiasi į manęs patarimu, dažnai padaro tą pačią klaidą – užmiršta, kad sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užsivedate variklį, o dar prieš mėnesį ar dvi, kai pirmą kartą atidaryte žemėlapį. Šiandieninė situacija, po „Brexit“, reikalauja daug daugiau dėmesio dokumentams ir techninėms detalėms nei anksčiau. Tikslas šiame straipsnyje yra paprastas: noriu pasidalinti ta patirtimi, kurią sukopiau per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų, kad jūsų kelionė iš Anglijos vyktų sklandžiai, greitai, o, kas svarbiausia, be nereikalingų nervų.

Mes aptarsime viską – nuo optimalaus maršruto parinkimo iki to, ką daryti, jei pasitaiko nenumatyta situacija pasienio punkte. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip nuvežti daiktus, bet ir kaip organizuoti patį procesą taip, kad jums netektų galvoti apie rūpesčius kelyje, o galėtumėt concentrating ties tikslu. Pasiruošę? Pradėkime.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi išvykstant iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, turbūt, dažniausiai užduodamas klausimas, ir ne veltui. Anksčiau pasienio kontrolė tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo formalumas, tačiau dabal situacija kitokia. Jei keliaujate asmeniniais reikalais, būtina turėti galiojantį paso. Vairuotojo pažymėjimas nėra pakankamas asmens tapatybės nustatymui. Be to, jei planuojate važiuoti savo automobiliu, būtinai patikrinkite „Green Card“ draudimo polisą. Jis patvirtina, kad jūsų transporto priemonė yra apdrausta Europos Sąjungos teritorijoje.

Jeigu kelionės tikslas – krovinių pervežimas (pavyzdžiui, perkėlimas į Lietuvą), situacija dar sudėtingesnė. Reikės prekių deklaracijos (jei tai ne asmeniniai daiktai) ir galbūt T1 dokumento, jei keliaujate per sąsiaurį. Asmeninių daiktų atveju verta tur�ti sąrašą su vertėmis, nors dažniausiai muitininkai klausia tik apie draudžiamus prekes. Mano patarimas: darykite kopijas visiems dokumentams. Telefonuose turėkite nuotraukas, o popierinius dokumentus laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje, o ne po visais daiktais bagažinėje.

2. Kuris maršrutas yra greičiausias: kelti ar Eurotunelis?

Kaip ekspertas, visada sakau: viskas priklauso nuo jūsų išvykimo vietos Anglijoje ir jūsų biudžeto. Eurotunelis („Le Shuttle“) iš Folkestone į Kalė yra techniškai greičiausias pasirinkimas. Kelionė po sąsiauriu trunka tik 35 minutes, o patikros procesas paprastai trunka mažiau laiko nei uoste, nes čia nereikia laukti, kol išsikrauna keltis. Tačiau jis brangesnis ir, jei gyvenate toliau šiaurėje (pavyzdžiui, prie Mančesterio ar Šiaurės Anglijoje), kelias iki Folkestone gali užtrukti ilgai.

Keltai (iš Dover, Portsmouth ar Newcastle) gali būti pigesni, ypač jei užsakyta iš anksto. Keltas iš Dover į Kalė ar Dunkerką trunka apie 1,5–2 valandas, bet į tą laiką reikia įskaityti ir įlaipinimą, ir išlaipinimą. Jei keliaujate iš Londono ar pietryčių, Eurotunelis nugalės greičiu. Jei iš šiaurės, gali apsimokėti važiuoti į šiaurines uostus (pavyzdžiui, Hull į Rotterdamą ar Zeebrugge), nors tai ir prailgina kelionę, bet sutaupo laiko vairuojant per Angliją. Visada vertėkite laiką prieš pinigus – nuovargis vairuojant Anglijos automagistralėmis gali brangiai kainuoti.

3. Kaip teisingai suplanuoti kelionę, kad išvengtumėte spūsčių?

Anglijoje, ypač pietų regione ir prie Londono, spūstys yra neišvengiamos. Mano 20 metų patirtis moko, kad svarbiausia ne kelionės trukmė, o jos laikas. Jei keliaujate keltu ar tuneliu, būtinai atvykite 1–2 valandas prieš išvykimo laiką. Nustebtumėte, kaip dažnai žmonės vėluoja dėl to, kad nepagalvojo apie rytinį spūstį M25 žiedinėje ar M20 greitkelyje.

Mano rekomendacija: jei įmanoma, išvykite naktį arba labai anksti ryte. Angliškų kelių eismas labai priklauso nuo „rush hour“ – 7:00–9:00 ir 16:00–18:00. Vengkite važiuoti šiuo laiku. Taip pat atkreipkite dėmesį į savaitgalius – vasaros sezonu keliaujantys į atostogas sukuria milžiniškas eiles prie uostų. Naudokite aplikacijas, tokias kaip „Google Maps“ ar „Waze“, bet jų nepasitikėkite aklai – patirtis rodo, kad kartais senieji „B“ klasės keliai, kurių navigacija vengia, gali būti geriausias sprendimas išvengti didelių spūsčių.

4. Ką daryti, jei reikia pervežti daugiau daiktų nei telpa į automobilį?

Čia dažnai kyla painiava. Dauguma mano klientų mano, kad gali nuvežti kiek nori savo asmeninių daiktų be muitų. Taip yra tik tuo atveju, jei tai yra jūsų asmeninis turtas, kuris buvo naudojamas ne mažiau kaip 6 mėnesius, ir jei grįžtate į Lietuvą gyventi (Transfer of Residence schema). Tačiau jei pervežate prekes, kurias planuojate parduoti ar kurios yra naujos, tai jau yra komercinis importas.

Jei daiktų daug, verta pagalvoti apie priekabą. Anglijoje priekabos vairavimas turi savo niuansų: jei vairuotojo pažymėjime nėra pastabų, jūs galite vairuoti priekabą, kurios bendras svoris neviršija 750 kg (nepriklausomai nuo automobilio galios). Jei daugiau – reikia B kategorijos teisių su kodu 96 (prieš 2013 m. gautose) arba B+E kategorijos. Jei daiktų per daug, geriau pasikviesti profesionalų pervežėją su atskira furgonu. Mokesčiai už muitinės deklaravimą ir galimas rinkliavas gali viršyti sutaupytą sumą bandant „spausti“ viską į vieną automobilį.

5. Ar tikrai reikalingas techninis automobilio pasiruošimas?

Absoliučiai taip. Tai vienas dažniausiai ignoruojamų dalykų. Prieš išvykdami į žemyninę Europą, būtinai patikrinkite automobilio padangas. Anglijoje dažnai pasitaiko, kad žmonės važiuoja su labai nusidėvėjusiomis padangomis, kas yra nepriimtina Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur yra griežti reikalavimai protektoriaus giliui. Gali baudžia vietinė policija.

Taip pat nepraraskite „Euro kvitą“ (dviejų raidžių šalies kodas, pvz., LT) ant automobilio galo. Anglijoje daugeliui automobilių jis nereikalingas, bet užsienyje – privalomas. Patikrinkite šviesų veikimą – ar priekiniae žibintai šviečia kairėn (kaip Anglijoje) ar yra reguliuojami. Kontinentinėje Europoje šviesos turi šviesti tiesiai arba šiek tiek dešinėn, kad aklintų susitikusius vairuotojus. Paprastos šviesų juostos arba keitimas žibintų konfigūracijoje užtruks vos keletą minučių, bet gali išgelbėti nuo nereikalingo sustojimo.

6. Kaip elgtis su draudžiamais ir ribotais daiktais?

Muitinės taisyklės po „Brexit“ tapo griežtesnės. Daugelis mano klientų klausia, ar gali vežti maisto produktus. Atsakymas: labai ribotai. Negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš Anglijos į ES (išskyrus kūdikių maistą ir specialius medicinius reikalavimus). Mėlynes, obuolius ar kitus vaisius bei daržoves galima vežti tik ribotais kiekiais, jei tai asmeniniam vartojimui ir jei šalys (pvz., Lietuva) nedraudžia dėl kenkėjų.

Taip pat atidžiai pažiūrėkite į alkoholio ir tabako kiekius. Į Lietuvą galima įvežti tam tikrą normą be muitų (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų), jei jūsų daiktai keliauja asmeniniais (nekomerciniais) tikslais. Jei viršijate šias normas – būsite apmokestinti. Geriausia taisyklė: jei abejojate, palikite tai Anglijoje arba sužinokite išanksto. Muitininko aptikimas uždrausto prekės rinkinio gali ne tik bausti pinigais, bet ir konfiskuoti automobilį.

7. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Tai klausimas, ant kurio dažnai suklumpa planuotojai. Teoriškai, grynas vairavimo laikas be sustojimų yra apie 24–26 valandas. Tačyra, tai būtų tikras maratonas, kurį pavojinga ir nelegalu atlikti vienam vairuotojui be poilsio. Realus ir saugus laikas su poilsio pertraukomis ir nakvyne yra 2–3 dienos.

Pirmą dieną dažniausiai važiuojama iki Belgijos ar Vokietijos (apie 6–8 valandos vairavimo + keltas/tunelis). Antrą dieną – per Vokietiją ir Lenkiją. Trečią dieną – pasiekiamas Lietuvos pasienis. Nepamirškite, kad Vokietijoje yra didelės dalies greitkelių, kur nėra greičio apribojimo (tik rekomenduojamas 130 km/h), tačiau ten itin intensyvus eismas. Lenkijoje kelių kokybė gerėja, tačiau vietomis dar galima susidurti su remonto darbais. Geriausia neplanuoti atvykimo į Vilnių tikslią valandą, o numatyti laiko rezervą.

8. Kaip apsidrausti nuo nesklandumų kelyje (draudimas, pagalba)?

Niekas neplanuoja gedimų, bet jie nutinka. Anglijoje daugelis turi „AA“ ar „RAC“ narystę, tačiau dažnai nepaiso, kad ši pagalba galioja tik Anglijos teritorijoje. Išvykdami į žemyninę Europą, būtina turėti tarptautinį automobilio draudimą („Green Card“), kuris apima civilinę atsakomybę, ir techninės pagalbos draudimą, galiojantį visoje Europoje.

Mano patirtis rodo, kad techninė pagalba Lenkijoje ar Vokietijoje gali kainuoti brangiai, jei neturite draudimo. Prieš išvykdami sužinokite savo draudiklio telefono numerį, galiojantį užsienyje, ir pasidarykite paprastą anglišką-lietuvišką žodyną techninėms bei medicininėms situacijoms. Taip pat verta turėti šaltą vandens ir maisto atsargas automobilyje, ypač jei keliaujate žiemą, nes sustojus autostradoje dėl gedimo eismas gali stovėti valandas.

9. Ar verta rinktis kelią per Švediją ir Daniją (Šiaurės maršrutas)?

Tai retesnis, bet kartais labai geras pasirinkimas, ypač jei keliaujate iš Šiaurės Anglijos ar Škotijos. Tada keltų maršrutas iš Newcastle į Amsterdamą (arba tiesiog važiuojant į šiaurę iki Hull) gali būti efektyvesnis nei važiavimas visą Angliją ilgainiui iki Londono ir pietų. Tačiau toliau reikia kirsti Daniją (per tiltus arba keltus) ir vėliau vėl keltu per Baltijos jūrą į Lietuvą (Klaipėda arba Ventspils).

Šis maršrutas dažnai brangesnis dėl papildomų keltų (ypač keltų per Baltiją), tačiau jis gali būti ramesnis. Vokiški autostradai gali būti labai įtempti, o Švedijos keliai – ramūs ir gražūs. Be to, jei keliaujate su augintiniais, keltai per Baltiją dažnai turi geresnes sąlygas gyvūnams nei ilgos kelionės per karštą Vokietiją ar Lenkiją. Apskritai, jei jums nėra skubu ir norite pamažu pailsėti, šiaurinis maršrutas gali būti puiki alternatyva.

10. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro keliautojai iš Anglijos?

Galiausiai, pažvelkime į klaidas, kurias matau dažniausiai. Pirmoji – pasitikėjimas navigatoriumi be kritinio mąstymo. Navigacija gali nuvesti į uždarą gatvę arba per siaurą tiltą, labai būdingą Anglijos kaimo vietovėms, kur apleisti „sat-nav“ sistemos dažnai suklumpa. Antroji klaida – pinigai. Nors visur galima mokėti kortele, verta turėti šiek tiek grynųjų eurų ir svarų. Kai kurios senosios keltų kompanijos ar mažos degalinės gali priimti tik grynus pinigus arba turėti problemas su užsienio kortelėmis.

Trečioji ir svarbiausia – nuovargis. Angliškas kairinis eismas sukuria įprotį, kurį sunku pakeisti iškart persikėlus į žemyninę Europą. Žmonės dažnai užmiršta, kad pirmoje sankryžoje po išlipimo iš kelto reikia važiuoti dešinėje pusėje! Tai atrodo juokinga, bet tai viena dažniausių avarijų priežasčių Kalė apylinkėse. Nustebinkite save, o ne kitią – būkite atsargūs pirmosiomis valandomis po išvykimo iš Anglijos.

Išvada

Planuoti kelionę iš Anglijos gali atrodyti kaip sudėtingas logistikos uždavinys, tačiau su teisinga priemonių eile ir žiniomis, tai tampa tiesiog dar vienu maloniu žingsniu link tikslo. Per savo ilgametę patirtį pamačiau, kad geriausios kelionės – tai ne tos, kurios buvo planuotos tiksliai iki minutės, o tos, kuriose buvo numatyta erdvės nenumatytumams. Pasiruošimas – dokumentų tvarkymas, automobilio patikra ir maršruto suvokimas – yra tas pagrindas, kuris leidžia mėgautis kelione.

Nesvarbu, ar keliaujate pirmą kartą, ar esate patyręs vairuotojas, pasaulis aplink mus keičiasi. Nauji muitinės reikalavimai, kelių darbai ir kintanti oro sąlygos reikalauja budrumo. Bet tikrai vienas dalykas išlieka pastovus – laisvė judėti. Tikiuosi, kad šie patarimai ir išsamus DUK skyrius padės jums išvengti daugumos kliūčių. Sėkmės kelyje, saugių ratais ir tegul jūsų išvykimas iš Anglijos bus tokia sklandži, kaip ir tikėjatės.