Planuokite kelionę iš Anglijos – be streso: Eksperto vadovas sėkmingam pervežimui

Šiuolaikinėje pasaulyje, kur judrumas tampa norme, o gyvenimas vienoje šalyje dažnai truksta tik trumpą laikotarpį, planavimas turi raktinę reikšmę. Ypač tai pasakytina apie tokius sudėtingus ir daugialypius procesus kaip kelionė arba krovinių pervežimas iš Anglijos (Jungtinės Karalystės). Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų logistinių operacijų iki visiškai nesusipratimų sukeltų chaoso pasienio punktuose. Anglija, kaip sala, su savo unikalia geografine padėtimi ir po „Brexit“ pasikeitusia teisine aplinka, kelia iššūkių, kuriuos gana lengva įveikti turint tinkamą žinių arsenalą.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausais faktais. Siekiu padalinti su Jumis praktinę patirtį, padėsiančią išvengti dažniausių klaidų, sumaišties ir, svarbiausia, nereikalingo streso. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi į Lietuvą, siųstate verslo krovinius, ar tiesiog grąžinate asmeninį turą, šis vadovas bus Jūsų kompasu audroje. Suprasime, kaip pasikeitė muitinės taisyklės, kurią kelią pasirinkti, kad sutaupyti laiko, ir kaip užtikrinti, kad Jūsų turtas pasieks paskirties vietą taip pat saugiai, kaip ir buvo išvežtas.

Kai kalbame apie logistiką su Anglija, „stresas“ dažniausiai kyla ne dėl to, kad kelionė ilga, o dėl neapibrėžtumo. Ar reikės mokėti verytinį mokestį? Ar keltai plauks pagal grafiką? Ką daryti, jei dokumentai neteisingi? Atsakymai į šiuos klausimus leis Jums jaustis ramiai. Pasiruoškime šiai kelionei atsakingai, tikėdamiesi, kad po šio straipsnio Jūsų planavimas taps ne prievole, o oportunistiniu žingsniu link sėkmės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano karjeros eigoje. Atsakymai į juos sukaupti remiantis ilgamečia praktika ir dabartine teisine būkle.

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi pervežiant daiktus iš Anglijos į Lietuvą po „Brexit“?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, su kuriuo susiduriama šiandien. Išstojus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolė tapo griežtesnė. Jeigu anksčiau pakrovei su Lietuvos numeriais pakanka duoti dują per Lamanšą, dabar situacija kitokia.

Pirmiausia, reikalingas tinkamas transporto priemonės dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (jei vairuojate patys) ir transporto priemonės registracijos sertifikatas. Tačiau „mėsą“ sudaro muitinės dokumentai. Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., persikėlimo atveju), būtina užpildyti T1 dokumentą arba pervežimo deklaraciją. Mums, profesionalams, tai kasdienybė, bet privačiam asmeniui tai gali atrodyti kaip hieroglifai.

Be to, būtinas detalus krovinių sąrašas (inventorius). Jis turi būti parašytas lietuvių, anglių arba vokių kalba (pageidautina dviem kalbomis), nurodyant kiekvieno daikto pavadinimą, apytikrę vertę (eurais) ir, jei įmanoma, serijinius numerius technikai. Nereikia nurodyti „5 dėžės su drabužiais“ – muitininkai mėgsta tikslumą. Taip pat reikės draudimo poliso, kuris galioja visame Europos Sąjungos plote, įskaitant ir Jungtinę Karalystę (nors šiuo metu dauguma „Green Card“ reikalavimų sušvelninta, visada verta patikrinti savo draudiką).

2. Ar asmeniniam turui reikia mokėti verytinį mokestį (PVM) ir muito?

Geras žinia: jei pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius, ir persikeliate gyventi į Lietuvą (pakeisdami gyvenamosios vietos adresą), Jums netaikomas verytinis mokestis (PVM) ir muitai. Tai vadinama „Transfer of Residence“ (TORS) procedūra Anglijoje ir atitinkamais reglamentais ES.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jūs turite įrodymus, kad gyvenote Anglijoje mažiausiai 12 mėnesių. Dažnai klientai klausia: „O jei aš nusipirkau naują šaldytuvą prieš mėnesį?“ Tokiu atveju, jei daiktas naujas ir turi kvitą, gali kilti problemų, jei kvito vertė viršija nustatytą be muito limitą (šiuo metu ES tai 430 eurų orų transportui). Todėl patariu: jei planuojate didelę pirkinių kelionę, saugiau juos užregistruoti kaip prekes, o ne kaip asmeninį turą, ir apmokėti PVM, kad vėliau neįvyktų nemalonių pokalbių su muitinės pareigūnais.

Jei pervežate daiktus, skirtus prekybai (verslui), arba daiktus, kurie yra nauji ir nebuvo naudoti, PVM ir muitai mokėti būtina be išimčių. Čia svarbu tiksliai deklaruoti prekių kodus (TN VED kodus), nes nuo jų priklauso muito tarifas.

3. Kurią kelią ir keltą pasirinkti: Dover-Calais ar šiaurines keltų linijas?

Kaip ekspertas, kuris nemažai valandų praleidęs angliškose uostuose, galiu pasakyti: viskas priklauso nuo to, iš kur Anglijoje esate ir ką pervežate.

Tradicinis Dover-Calais (arba Eurotunelis Folkestone-Calais) yra greičiausias ir trumpiausias kelias į žemyninę Europą. Idealu, jei esate pietryčių Anglijoje (Londonas, Kentas) ir jei Jums skubia. Tačiau „angliškas“ stresas čia prasideda tada, kai užstringa migracija arba muitinė. Eilės gali būti ilgos, o dėl „Brexit“ dažnai sustoja ir keltų eismas.

Jei esate šiaurinėje Anglijoje (Mančesteris, Leedsas, Niukaslas) ar Škotijoje, aš visada rekomenduoju šiaurines linijas: Hull-Rotterdam, Newcastle-Amsterdam (DFDS) arba Immingham-Rotterdam. Nors kelias iki šių uostų ilgesnis, pati plaukiojimo trukmė ilgesnė (apie 6-7 valandas), o vairuotojas gali užimti kajutą ir pailsėti. Taip pat šie uostai dažniausiai mažiau užkimšti nei Doveris, o muitinės procedūros Olandijoje ar Vokietijoje dažnai vyksta sklandžiau ir greičiau nei Prancūzijos pusėje. Dideliems kroviniams arba sunkvežimiams šiaurinės linijos dažnai būna ekonomiškesnis ir ramesnis pasirinkimas.

4. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nepažeisti ir patvirtintų muitinėje?

Pakavimas – tai ne tik estetika, tai saugumas ir logistika. Per savo 20 metų mačiau, kaip prastai supakuoti baldai sugenda vos nuo mažiausio posūkio, o maišai su drabužiais užslenka ant grindų.

Visada naudokite kokybiškas dėžės. Naudotos „parduotuvės“ dėžės, kurios jau buvo sulūžusios, netinka kroviniui, kuris keliauja tūkstančius kilometrų. Kiekviena dėžė turi būti uždaryta stipria lipnia juosta (geriausia kryžminiu būdu).

Svarbiausia taisyklė: etikečiavimas. Ant kiekvienos dėžės turi būti užrašytas: 1. Gavėjo vardas ir pavardė. 2. Adresas Lietuvoje. 3. Bendras kiekis (pvz., „1 iš 15“). 4. Turinys (pvz., „Virtuvės indai“, „Drabužiai“).

Muitinėje pareigūnai gali paprašyti atidaryti dėžę patikrai. Jei matyti, kad dėžės yra numeruotos ir susistemintos, tikimybė, kad jas atidarys, mažesnė, nes tai sukuria tvarkos įspūdį. Baldus reikia išardyti (jei įmanoma) ir suvynioti į burbuliukų plėvelę arba kartoną. Stiklo detalės turi būti apsaugotos specialia putos plėvele. Niekada nepalikite tuščių tarpų dėžėje viduje – užpildykite jas spaudžiamuoju popieriumi arba putomis, kad daiktai nešoktų.

5. Ar galima pervežti maisto produktus, gyvūnus ar augalus iš Anglijos?

Čia esame labai ant plonos ledo. Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų ir gyvūnų tapo griežtesnės.

Maistas: Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotus kiekius maisto produkto, jei jie yra: * Mėsos produktai (pvz., dešros, kumpiai) – tik jei jie yra hermetiškai uždaryti ir neviršija 2 kg svorio. * Pieno produktai (sūris, sviestas) – taip pat ne daugiau kaip 2 kg. * Žuvis – iki 20 kg. * Vaisiai ir daržovės – ribojimai priklauso nuo to, ar yra ES šalyse esančių kenkėjų. * Visiškai draudžiama vežti mėsą ar pieno produktus, jei jie yra neapdoroti (pvz., žalias mėsos gabalas) arba juos turi galvijai (dėl kempinligės rizikos).

Gyvūnai: Šunų, kačių ir fretų pervežimas reglamentuojas. Būtina turėti mikroschemą (čipą), pasas su raštu apie antžmogiškų ligų skiepijimą (pasakymas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš išvykstant) ir, svarbiausia, rašyti gydytojo apie echinokokozės gydymą. Šis gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 val. ir ne vėliau kaip 120 val. prieš išvykstant iš JK. Be šio dokumento gyvūnas nebus įleistas į ES.

Augalai: Rekomenduoju nevežti augalų su žeme (pvz., gyvenusius vazone), nes žemė yra potenciali ligų nešiklė. Jei labai būtina, reikia fitosanitarinio sertifikato, kurio gavimas yra brangu ir sudėtinga.

6. Kiek laiko trunka tipinis pervežimas ir nuo ko priklauso laikas?

Klientai visada klauso: „Kada daiktai bus pas mane?“. Atsakymas niekada nėra vienas žodis. Standartinis pervežimas sunkvežimiu iš Londono regiono į Vilnių trunka apie 3–4 dienas.

Tačiau šis laikas gali smarkiai svyruoti. Pirmasis veiksnys – pakrovimas. Jei tai dalinis krovinius (kai viename sunkvežimyje keletas klientų), reikia laukti, kol vairuotojas surinks visus krovinius iš skirtingų vietų Anglijoje. Tai gali užtrukti 1-2 dienas.

Antrasis veiksnys – kelionė per Lamanšą. Keltų tvarkaraščiai, eilės į uostą ir galimos vėlavimai dėl blogo oro gali pridėti pusę dienos arba visą dieną.

Trečiasis veiksnys – iškrovimas Lietuvoje. Jei daiktai keliauja sandėliu (terminalu), reikia laiko iškrauti į sandėlį ir paskui perduoti klientui. Jei tai yra „durų į duris“ (door to door) paslauga, laikas priklauso nuo prieigos prie Jūsų namo.

Visada patariu planuoti atsargą. Jei daiktus Jums reikia šiandien, juos reikėjo užsakyti prieš savaitę. Geriausias logistikos partneris yra tas, kuris realiai įvertina laiką ir neduoda vilčių, kad „viskas bus rytoj“, jei žino, kad tai neįmanoma dėl savaitgalio.

7. Kaip susiformuoja kaina ir ar yra paslėptų mokesčių?

Kainos formavimas tarptautiniuose pervežimuose yra atviras knygas, jei Jūsų ekspertas yra sąžiningas. Pagrindiniai komponentai yra šie:

1. Kuro priedas (Fuel surcharge): Kuro kainos svyruoja, todėl dauguma kompanijų taiko priedą, kuris kinta kas mėnesį.
2. Keltų bilietas: Tai didelė išlaida, ypač šiuo metu, kai keltų kainos išaugo. Kaina priklauso nuo transporto priemonės ilgio ir aukščio.
3. Muitinės brokerio paslaugos: Už dokumentų rengimą ir deklaravimą reikia sumokėti. Tai nėra valstybės mokestis, o atlyginimas už profesinę paslaugą.
4. Darbo užmokestis: Krovėjų darbas Anglijoje ir Lietuvoje.
5. Transportavimo mokestis: Nuoma už sunkvežimį ir vairuotojo atlyginimas.

Dėmesio! Būkite atidi su „paslėptais“ mokesčiais. Kai kurios kompanijos gali pateikti žemą bazinę kainą, tačiau paskui papildomai apmokesti už „Long Walk“ (ilga kelionę nuo laivo iki rūsių uoste, jei krovinys netenkamas į liftą), už laukimą (wait time), už keltų vietos rezervaciją. Aš visada rekomenduoju gauti galutinę kainą „All In“ (viskas įskaičiuota), kad išvengtumėte nemalonų staigmenų gavus sąskaitą.

8. Ką daryti, jei krovinys pasiekė Lietuvą, bet daiktų yra daugiau ar mažiau nei sąraše?

Tai klasikinis scenarijus, su kuriuo susiduriama dėl žmogiškojo klaidos faktoriaus. Pakrovimo metu Anglijoje vairuotojas gali suklysti dėžių skaičiuojant arba pridėti dėžę, kurią įmetė kaimynas (jei tai dalinis krovinys).

Jei daiktų yra mažiau: Nedelsiant praneškite pervežėjui. Reikės sužinoti, kur dėžė dingo. Ar ji liko Anglijoje sandėlyje? Ar buvo pavogta? Ar buvo iškrauta neteisingame adrese? Draudimo kompanija pradės tyrimą. Čia svarbi tiksli fotografija ir vaizdo įrašai iš sunkvežimio kamerų (jei tokios yra).

Jei daiktų yra daugiau: Tai gali būti kito kliento dėžė. Niekada neatsidarykite svetimų dėžių. Praneškite brokeriui arba dispečeriui – jie organizuos „pervežimą atgal“ (re-delivery) į teisingą gavėją.

Visada pakuodami darykite nuotraukas. Užfiksuokite, kaip atrodo padėti dėžės sunkvežimyje prieš uždengiant tentą. Tai geriausias įrodymas ginčų atveju.

9. Ar verta rinktis dalinį krovinį (part load) ar pilną sunkvežimį (full load)?

Šis pasirinkimas priklauso nuo Jūsų krovinio tūrio ir biudžeto.

Dalinis krovinis (Part Load): Tinka, jei turite 1–15 europaletėms (arba mažiau) arba keletą dėžių. Jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, nes Jūs sumokėte tik už užimtą vietą. Trūkumas – ilgesnis laikas (reikia surinkti kitus krovinius) ir didesnė pažeidimo rizika (dėl dažno perkrovimo sandėliuose).

Pilnas sunkvežimis (Full Load): Tinka, jei persikeliate visą namų ūkį arba pervežate didelį kiekį prekių (virš 15-20 m3). Sunkvežimis atvažiuoja pas Jus, užkrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų (išskyrus keltą). Tai brangiau, tačiau greičiau, saugiau (daiktai neperkraunami) ir privatesnė.

Mano patarimas: jei krovinių vertė didelė arba daugiau kaip 15 m3, verta apsvarstyti pilną sunkvežimį. Skirtumas kainoje gali būti ne toks didelis, lyginant su pridedamu saugumu ir laiko sutaupymu.

10. Kaip pasiruošti vairuotojui atvykstant į namus Anglijoje?

Tai detalė, kurią dažnai pamiršta, bet kurią vairuotojai labai įvertina. Angliški miestai ir kaimai dažnai turi siaurus gatves, „sleeping policemen“ (greičio mažinimo kalnelius) ir ribojimus sunkvežimams.

Prieš atvykstant: * Patikrinkite prieigą: Ar sunkvežimis gali važiuoti tiesiai prie namų?