Planuojate greitą kelionę į Angliją mikroautobusu? Viskas, ką reikia žinoti prieš išvykstant

Anglija ir Jungtinė Karalystė visada buvo viena populiariausių kryptų ne tik tarp turistų, bet ir tarp verslo atstovų bei sporto komandų iš Lietuvos. Artumo kalbos, istorinio ryšio ir dinamiško gyvenimo tempo paskatino daugelį susirūpinti kuo patogesniu kelionės organizavimu. Pastaraisiais metais, kai oro linijų bilietų kainos svyruoja, o oro uostų procedūros komplikuojasi, kelionė mikroautobusu tapo itin patraukliu alternatyviu sprendimu. Tai leidžia išlaikyti lankstumą, su sau pasiimti daugiau bagažo ir, svarbiausia, keliauti grupės drauge, neprarandant vienas kito akies iš akyvandžio.

Tačiau, nepaisant to, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra vienoje žemyninės Europos dalyje (geografiškai kalbant, atskirtos tik sąsiauriu), kelionė ten reikalauja nemažo pasiruošimo. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – tai nebebe paprasta kelionė į kitą ES šalį. Pasikeitė muitinės taisyklės, dokumentų reikalavimai ir netgi eismo taisyklių niuansai. Ilgametė patirtis tarptautinių pervežimų srityje leidžia teigti, kad sėkminga kelionė ne priklauso nuo atsitiktinumo, o yra kruopščiai suplanuota detalių visuma. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus esminius aspektus, padėsiančius jums organizuoti sklandžią ir be rūpesčių kelionę mikroautobusu į Angliją, nepaisant visų biurokratinių ir logistinių iššūkių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su mikroautobusų kelionėmis į Jungtinę Karalystę. Ši informacija padės išvengti nereikalingų nustatymų pasienio punktuose ir kelyje.

1. Kokius dokumentus reikia tur�ti įveikiant sieną po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, kylančios kiekvienam organizatoriui. Nuo 2021 metų sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebesudaro Teilės bendrijos, todėl pasieniečių reikalavimai tapo griežtesni. Pirmiausia, visi keleiviai ir vairuotojai privalo turėti galiojančius paso. Asmens tapatybės kortelės (tiek senojo, tiek naujojo formato „Lietuvos vairuotojo pažymėjimas“) daugeliu atvejų nebėra priimamos kaip kelionės dokumentas į JK. Yra išimčių (pavyzdžiui, gyvenantiesiems JK ir turintiems „settled status“), tačiau turistams ar verslo atstovams pasas yra privalomas.

Be to, labai svarbu pasitikrinti paso galiojimo laiką. Pagal naujas taisykles, jeigu planuojate vykti kaip turistas, jūsų pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po numatomos išvykimo iš JK datos. Jeigu pasas galioja tik 3 mėnesius po jūsų kelionės pabaigos, gali būti uždrausta įvažiuoti į šalį. Taip pat verta paminėti, kad jeigu kelionę atlieka ne verslinis transportas, o komercinis (pavyzdžiui, užsakomasis reisas, kuriam mokama keleivių), reikalingi papildomi leidimai (pvz., Cabotage ar Community Licence), tačiau jeigu tai yra privatus mikroautobusu (iki 9 vietų su vairuotoju) kelionės su draugais ar komanda, šie reikalavimai netaikomi.

2. Ar reikalinga viza ar kiti leidimai lietuviams?

Lietuvos piliečiams, kaip ir ES piliečiams, trumpoms ( iki 90 dienų per 180 dienų periodą) turizmo ar verslo kelionėms viza nereikalinga. Tačiau artimoje ateityje planuojama įvesti elektroninę leidimo sistemą – ETA (Electronic Travel Authorisation). Nors šiuo metu ji vis dar įgyvendinama etapais, prieš išvykstant būtina patikrinti, ar jūsų kelionės datai ši sistema jau neįsigaliojus. Jeigu taip, teks iš anksto užpildyti paraišką internetu ir gauti leidimą, kuris kainuos nedidelį mokestį.

Jei mikroautobusu vairuoja ne ES pilietis, situacija gali būti sudėtingesnė – tokiu atveju gali reikėti standartinės vizos arba tranzitinės vizos, priklausomai nuo vairuotojo pilietybės. Visada rekomenduojama šį klausimą išsiaiškinti iš anksto Britų ambasadoje arba konsulinėje tarnyboje, kadangi pasienyje atsisakyti įvažiuoti dėl trūkstamo dokumento gali būti labai brangu ir nepatogu.

3. Kokie yra muitinės reikalavimai maistui ir daiktams, kuriuos vežame su savimi?

Vienas dažniausių nusivylimų pasienio punkte susijęs su maistu. Po „Brexit“ taisyklės dėl gyvūninių produktų atvežimo į JK tapo labai griežtos. Asmeninis maistas (mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, netgi mėsos gaminiai, pvz., dešrelės ar kumpis) iš ES šalių į JK nebegali būti atvežami. Yra labai nedidelės išimtys (pvz., kūdikių maistas arba iki 2 kg miltelių formos pieno, jeigu jis nebūtinas kūdikiui), tačiau bendra taisyklė paprasta: jeigu tai turi gyvūninę kilmę, palikkite jį namuose arba suvalgykite prieš pasienį.

Taip pat yra ribojimai dėl vaisių ir daržovių – jų galima atvežti tik ribotus kiekius asmeniniam vartojimui, jeigu jos yra pakrautos ir nėra pažeistos (negerai, jeigu su savimi vežate krepšį bulvių su žeme, nes tai gali būti traktuojama kaip augalų ligų rizika). Dėl alkoholio ir tabako gaminių taikomos standartinės ribos: 42 litrai alaus, 18 litrų stipraus alkoholio (virš 22 %) arba 90 litrų vyno. Jeigu kiekiai didesni, gali tekti mokėti muito mokesčius. Verta paminėti, kad jeigu vežate daug brangių dovanų (pvz., elektronikos), jas gali užklausti pasienyje, todėl verta turėti pirkinių čekius, jeigu tokių yra.

4. Kokiu maršrutu geriausia vykti ir ką pasirinkti: keltą ar Eurotunelį?

Sprendimas dėl maršruto priklauso nuo jūsų išvykimo vietos Lietuvoje, tačiau dažniausiai pasirenkamas kelias per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją iki Prancūzijos pakrantės. Čia susiduriame su pagrindiniu pasirinkimu: keltas arba Eurotunelis po Lamanšu.

Keltas (pvz., iš Calais į Dover) yra klasikinis pasirinkimas. Jis leidžia keleiviams išeiti iš mikroautobuso, pailsėti, pavalgyti ir pasigrožėti jūros vaizdais. Mikroautobusų grupėms dažnai siūlomos specialios kainos, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kelionė keltu trunka apie 90 minučių, be to, reikia atvykti bent 30–60 minučių iki išvykimo registracijai.

Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) yra greitesnis sprendimas. Įvažiuojate į vagoną, išliekate transporto priemonėje ir po 35 minučių esate Anglijoje. Tai yra ypatingai patogu, jeigu oras blogas – jūra nebuožia, o vagonuose yra šilta ir sausa. Tačiau Eurotunelis turi griežtesnius apribojimais dėl degalų talpų (pvz., neleidžiama turėti papildomų kanistrų su degalais) ir kai kurių pavojingų krovinių. Taip pat bilietų kainos gali būti šiek tiek aukštesnės, jeigu perkamos paskutinę minutę. Profesionalai dažnai pasirenka tunelį dėl greičio ir patikimumo, ypač kai reikia laikytis griežto grafiko.

5. Ar reikia specialių vairuotojo pažymėjimų ar kvalifikacijos?

Tai labai svarbus klausimas, apie kurį dažnai pamirštama. Jeigu mikroautobuso talpa yra nuo 9 iki 16 vietų (įskaitant vairuotoją), Lietuvoje ir ES jis laikomas „D1“ kategorijos transportu. Norint vairuoti tokį mikroautobusą profesiniu pagrindu (t. y. gaunant už tai atlyginimą), vairuotojas turi turėti ne tik „D1“ kategoriją vairuotojo pažymejime, bet ir 95 kodą, reiškiantį profesinę kvalifikaciją (CPD – Continuing Professional Development). Taip pat reikės tachografo kortelės.

Tačiau jeigu tai yra nekomercinė, o privati kelionė (pvz., komanda veža savo narius, mokėjimas ne už vairavimą, o bendrai iškeliaujama), situacija kitokia. Privatiems vairuotojams, kurių transporto priemonė sveria mažiau nei 3,5 tonos (tai dauguma 9 vietų mikroautobusų), tachografas nebūtinas, ir specialus profesinis kodas gali nebūti reikalingas, jeigu kelionė nevykdoma verslo tikslais (nors čia teisės aktų aiškinimas gali būti sudėtingas, todėl geriausia pasitarti su juridiniais ar transporto ekspertais). Visada verta prisiminti, kad Anglijoje vietinė policija labai atidžiai tikrina, ar vairuotojas neperdirbo, ar turi teisę vairuoti būtent šį transportą.

6. Kokios eismo taisyklės Anglijoje skiriasi nuo Lietuvos ir ką būtina žinoti?

Pats akivaizdžiausius dalykas – važiavimas kairiąja kelio puse. Tai ne tik fizinis įprotis, bet ir techniniai niuansai. Jeigu mikroautobuse yra „blinderiai“ (šviesos atšvaitai dešinėje pusėje), jie turi būti nuimti arba reguliuojami, kad neakintų kitus vairuotojus. Taip pat reikia prisiminti, kad žibintai turi būti nukreipti taip, kad nešviestų į kairę kelio pusę (priešingai nei mūsų), todėl dažnai reikia naudoti specialius lipdukus arba reguliuoti žibintus mechaniniu būdu.

Anglijoje labai griežtai stebimi greičio limitai. Miestuose dažniausiai 30 mylių per valandą (maždaug 48 km/h), greitkeliuose – 70 mylių (maždaug 112 km/h). Svarbiausia: jeigu mikroautobusas sveria daugiau nei 2 tonos be krovinio arba turi daugiau nei 8 keleivių vietas (be vairuotojo), greitkeliuose (motorways) ir keliuose su dviejomis eismo juostom viena kryptimi (dual carriageways) greitis ribojamas iki 60 mylių per valandą (apie 96 km/h). Už viršijimą baudos didžiulės, dažnai taikomos ir foto fiksavimo kameros. Be to, Anglijoje griežtai draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu vairuotojui (netgi su „hands-free“ sistema, jeigu jis laikomas rankoje), o už tai gali skirti net 200 svarų sterlingų baudą ir 6 taškus.

7. Kaip susitvarkyti su transporto priemonės draudimu Anglijoje?

Dauguma Lietuvoje turimų „Kasko“ ar „Civilinės atsakomybės“ draudimų neapima kelionių į Jungtinę Karalystę po „Brexit“, arba apima tik ribotą laiką. Būtina iš anksto susisiekti su savo draudimo brokeriu ir patikrinti, ar draudimas galioja JK. Anksčiau buvo būtina turėti „Žaliąją kortą“ (Green Card), tačiau dabar, daugumoje atvejų, jeigu draudimo bendrovė turi licenciją veikti JK, jūsų elektroninis draudimo polisas ar spausdinta versija yra pakankama.

Visgi, labai rekomenduojama turėti su savimi užfiksuotą draudimo galiojimo Anglijoje patvirtinimą (gali būti elektroninis laiškas arba speciali forma, kurią pateikia draudikas). Jeigu įvykia eismo įvykis Anglijoje, be draudimo, gali tekti mokėti už žalą iš savo kišo, o tai gali siekti tūkstančius svarų. Taip pat verta pagalvoti apie pagalbos kelyje (Breakdown cover) draudimą. Dauguma Lietuvos draudikų nemoka techninės pagalbos užsienyje, o vilkimo Anglijoje kainos yra astronomiškos. Už keletos dešimčių eurų galima nusipirkti papildomą draudimą, kuris užtikrins, kad jeigu mikroautobusu suges, jį nuvilks servisas arba pakeis ratą vietoje.

8. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip planuoti poilsį vairuotojams?

Kelionė iš Vilniaus iki Londono mikroautobusu trunka apie 24–30 valandų grynojo važiavimo laiko, priklausomai nuo maršruto, užstrigimų ir sustojimų. Tai ilgas kelias, todėl poilsio vairuotojams planavimas yra ne tik klausimas patogumo, bet ir saugumo bei įstatymų laikymosi.

Jei vairuotojams taikomi tachografo reikalavimai (komercinis transportas), jie privalo laikytis griežtų poilsio grafikų: 4,5 valandos vairavimo poilsis 45 minučių, kasdieninis poilsis 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų 3 kartus per savaitę). Jeigu tai nekomercinis transportas, tachografo gali nebūti, tačiau vairuotojas vis tiek privalo būti geros fizinės būklės. Anglijoje policija gali nubausti vairuotoją už „tiredness“ (nuovargį), jeigu matyti, kad jis negali saugiai vairuoti. Rekomenduojama keisti vairuotojus kas 4–5 valandas arba daryti ilgesnes pertraukas. Planuokite maršrutą taip, kad pernaktavimas būtų atliktas saugioje vietoje (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje), o ne paskutinę minutę bandant įveikti Lamanšą naktį.

9. Kokios išlaidos tikėtinos virš paprastų degalų kainų (mokesčiai, keltų bilietai)?

Kelionės biudžetas neturėtų apsiriboti tik degalais. Anglijoje yra nemažai mokamų kelių (tolls), nors mažiau nei Prancūzijoje. Bene žinomiausias ir privalomas, jeigu važiuojate į Londoną ar rytus, yra Dartford Crossing per Temzė. Nėra mokėjimo kabinoje – mokėti reikia internetu iki vidurnakčio sekančios dienos po važiavimo, kitaip gausite baudą (šiuo metu 70 svarų sterlingų). Taip pat Londono centre yra „Congestion Charge“ (apkrovos mokestis) ir „ULEZ“ (Ultra Low Emission Zone). Jeigu jūsų mikroautobus neatitinka ekologinių standartų (paprastai senesni nei 2015–2016 m. dyzeliniai), ULEZ mokestis gali siekti 100 svarų sterlingų per dieną.

Keltų ar tunelio bilietai taip pat sudaro didelę dalį išlaidų. Jeigu bilietus perkate iš anksto (mėnesius prieš), kaina gali būti dvigubai mažesnė nei pirkimas vietoje. Taip pat verta atsižvelgti į degalų kainas – JK jos dažnai būna aukštesnės nei kontinentinėje Europoje, ypač motorways degalinėse, todėl verta degalus užpilti dar Prancūzijoje ar Belgijoje.

10. Ką daryti, jeigu kelyje pasitaiko techninė gedulas ar avarija?

Techninė gedulo situacija svetimoje šalyje gali sukelti paniką, tačiau pagrindinis taisyklė – nepanikuoti. Pirmiausia, jeigu turite techninės pagalbos draudimą, skambinkite jiems. Jeigu ne, ieškokite vietinio pagalbos tarnybos. Anglijoje greitoji pagalba avarinėse situacijose yra 999 (arba 112 europiniame mastu), tačiau skambinkite tik esant pavojui gyvybei arba jeigu transporto priemonė blokuoja eismą.

Jeigu mikroautobusu sugedo ir užkliudo eismą, angliškai tai vadinama „breakdown“. Už tai, kad transporto priemonė būtų nuvilka į saugią vietą (pvz., „hard shoulder“ arba artimiausią stovėjimo aikštelę), teks mokėti.