Pigus krovinių pervežimas iš Anglijos: mitas ar realybė? Eksperto vadovas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo pasaulinės krizės smūgio kainoms iki „Breksito“ chaoso, kuris visiškai apkarpyta logistikos takus. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, skamba taip: „Ar įmanoma rasti tikrai pigų pervežimą iš Anglijos?“.

Atsakymas, kaip ir visada srityje, kurioje susitinka geometrija, teisė ir ekonomika, nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Jis glūdi to, kaip jūs suprantate žodį „pigiau“. Jeigu jums reiškia „sumokėti tiek, kad vairuotojas degalų neuždirbtų“, tai tai yra gamtinės apgavystės kelias. Jeigu kalbame apie protingą išlaidų optimizavimą, be krovinių saugumo pažeidimo, tai ne tik įmanoma, bet ir būtina. Šiandieninėje rinkoje, kai kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos ir svaro kurso, rasdami „auksinį vidurį“ tampa tuo, kas skiria sėkmingą verslą nuo nuostolingų išlaidų.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia kainodara, kodėl kai kurios pasiūlymos atrodo per geros, kad būtų tikros, ir kaip jūs galite efektyviai sumažinti savo išlaidas, neprarandant ramybės.

Įvadas

Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) visada buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Mūsų šalies vairuotojai užpildo kelius ir keltus, kas parodo, prekybos srautų apimtį. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Anksčiau pervežimas iš Londono ar Mančesterio į Vilnių buvo paprasta „kelionė per tiltą“. Dabar tai yra sudėtingas procesas, įtraukiantis muitinės procedūras, biurokratiją ir papildomus mokesčius.

Dauguma klientų, ieškančių pigiausio varianto, dažnai patenka į „kainos spąstus“. Matydami skelbimą socialiniuose tinkluose, siūlantį pervežti puse tonos kroviniuo už 50 eurų, jie sukaupia visus savo viltis. Tačiau realybė dažnai būna raudona: vėlavimai, papildomi mokesčiai už „ilgą iškrovimą“ arba dingę kroviniai. Kaip ekspertas, galiu pasakyti viena: kokybiškas logistikos paslaugų tiekėjas niekada neveiks nuostolingai. Jei kaina žemiau rinkos vidurkio, vadinasi, kažkur yra nukirpta.

Tačiau tai nereiškia, kad turite mokėti astronomines sumas. Rinkoje egzistuoja efektyvūs būdai, kaip sumažinti kainą. Pavyzdžiui, kolektyviniai pervežimai (groupage), kai jūsų krovinys keliauja vienoje vagono su kitų klientų siuntomis, leidžia padalinti išlaidas. Arba lankstus grafikas, leidžiantis vairuotojui paimti krovinią tada, kai jis turi tuščią vietą grįžtant.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus. Mes nekalbėsime tik apie skaičius – mes kalbėsime apie procesą. Suprasdami, kas formuoja galutinę kainą, galėsite ne tik sutaupyti, bet ir išvengti nemalonumų, kurie kainuoja daugiau nei pinigai – nervus ir laiką.

Svarbiausia taisyklė, kurią per 20 metų išmokau: pigiausias pervežimas yra tas, kuris atvykta laiku, su nepažeidžia kroviniu ir be jokų staigmenų. Dabar panagrinėkime išsamiau, kaip tai pasiekti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man užduoda klientai, ieškantys optimalaus kainos ir kokybės balanso.

1. Kodėl pervežimų iš Anglijos kainos šiuo metu tokios aukštos?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną. Viskas prasidėjo ne šiandien. Prieš keletą metų buvo „pandeminis“ laikotarpis, kai transporto trūko, o kainos šoko į dangų. Nors rinka šiek tiek nurimo, kainos nenukrito iki buvusio lygio dėl keleto esminių priežasčių.

Pirmiausia, tai „Breksitas“. Anglija nebesąjungo su Europos Sąjunga, kas reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti muitinės kontrolę. Tai ne tik sukuria biurokratinę našą, bet ir reiškia laiką. Vairuotojai gali praleisti valandas ar net dienas pasienio punktuose, laukdami dokumentų patvirtinimo. Laikas – tai pinigai, ir šias išlaidas permoka klientas.

Antra, degalų kainos. Nors jų svyravimai ne tokie drastiški kaip 2022 metais, bazinis lygis išliko aukštesnis. Tarptautinio pervežimo sunkvežimis vidutiniškai sunaudoja 30–40 litrų degalų per 100 km. Kelionė Anglija–Lietuva ir atgal tai apie 3000–3500 km. Suskaičiuokite patys.

Trečia, sąnaudos už keltų bilietus. Kadangi Anglija sala, nėra kelių, kuriuos galima važiuoti. Reikia plaukti per Lamanšą. Keltų bilietų kainos pastaraisiais metais smarkiai padidėjo, ypač sunkvežimiams. Be to, pridėkite vairuotojo apgyvendinimą ir maistą. Visos šios išlaidos sudaro bazinę kainą, kurios negalima nukirpti. Jei kas siūlo kainą, kuri net nebekovoja su šiomis išlaidomis, būkite tikri, kad tai sukčių arba nelegaliai veikiančių pervežėjų pasiūlymas.

2. Kuo skiriasi „pigus“ pervežimas nuo „ekonominio“ pervežimo?

Tai labai svarbus skirtumas, kurį turi suprasti kiekvienas užsakovas. „Pigus“ pervežimas dažnai remiasi tuo, kad vairuotojas ir ekspeditorius bando sutaupyti visur, kur įmanoma, netgi tose vietose, kur tai negalima.

Pigus pervežimas gali reikšti, kad: * Krovinys gabenamas seniu, techniškai netvarkingu sunkvežimiu (padidėjusia gedimo rizika). * Nėra sudaryta tinkama draudimo sutartis (jei kas nors nutiks, jums niekas neatsiskaitys). * Vairuotojas gali atsisakyti iškrovimo, jei jam taip patogiau, arba reikalauti papildomo mokesčio vietoje.

„Ekonominis“ pervežimas – tai protingas požiūris. Čia mes kalbame apie procesų optimizavimą. Pavyzdžiui, jeigu jums nereikia, kad krovinys atvyktų per 48 valandas, jūs pasirinksite ilgesnį pristatymo terminą (pvz., 5–7 dienas). Tai leidžia ekspeditoriui surasti vairuotoją, kuris taip pat važiuoja į tą pačią kryptį, bet daro sustojimus arba renka kitus krovinius. Tokiu būdu kaina sumažėja 20–30 %, tačiau saugumas ir atsakomybė išlieka tokie patys kaip ir brangesniame variante. Taigi, ieškodami sutaupymų, žiūrėkite ne į mažiausią skaičių, o į pasiūlymo sąlygas ir terminus.

3. Ar tikrai galiu pasitikėti vairuotojais, kurie siūlo „už degalus“ pervežti ką nors iš Anglijos?

Tai klasikinis „pilkojoje zonoje“ pasiūlymas. Socialiniuose tinkluose ar forumuose dažnai matome skelbimus: „Važiuoju iš Londono į Kauną, turiu vietos 2 eurų paletėms, už degalų pinigus“. Atrodo puiku – kaina beveik simbolinė.

Tačiau kaip ekspertas privalu įspėti: rizika čia yra milžiniška. Pirmiausia, juridinis statusas. Toks vairuotojas dažniausiai veikia kaip fizinis asmuo, neturintis licencijos krovinių pervežimui. Jei jį sustabdys policija Anglijoje arba Lietuvoje (o po „Breksito“ kontrolės yra griežtos), jūsų krovinys gali būti konfiskuotas kaip nelegali prekyba arba nelegali migracija priemonė. Jūs neturėsite jokių teisinių įrankių tai ginti.

Antra, draudimas. Profesionalios transporto kompanijos turi draudimą, kuris apima krovinių atsakomybę (CMR draudimas). Fizinis asmuo, vežąs „už degalus“, paprastai neturi tokio draudimo arba jo polisas nedengia komercinių krovinių. Jei vairuotojas pataikys į duobę ir jūsų brangūs baldai susilūžins, arba jei krovinys bus pavogtas (prieš tai, kai vairuotojas sustoja nakvynėje priešmirtyje), jūs liksite su tuščiomis rankomis.

Trečia, muitinė. Po „Breksito“ kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas. Vairuotojas-fizinis asmuo dažnai neturi kompetencijos arba prieigos prie muitinės sistemų (NCTS, EMCS), kad teisingai padarytų eksporto ir importo procedūras. Tai gali baigtis dideliais baudais už muitinės pažeidimus. Ar verta taupyti 50 eurų, rizikuodamas tūkstančiais? Mano nuomone, ne.

4. Kaip „Breksitas“ paveikė galutinę kainą ir ar tai įtakoja pigių pervežimų paiešką?

„Breksitas“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Anksčiau Anglija buvo kaip dar viena ES šalis – važiuoji, išveži. Dabar tai trečioji šalis. Ką tai reiškia jūsų kišenei?

Kiekvienam kroviniui reikalingi du muitinės dokumentai: Eksporto deklaracija (iš UK pusės) ir Importo deklaracija (į ES pusę). Šias deklaracijas gali padaryti tik sertifikuotas muitinės brokeris arba ekspeditorius. Brokerio paslaugos kainuoja. Paprastai tai nuo 50 iki 150 eurų už dokumentų rinkinį, priklausomai nuo prekių kodo (TN VED) ir sudėtingumo.

Be to, atsirado PVM (Mokesčio pridėtinės vertės) klausimas. Jeigu esate PVM mokėtojas, galite taikyti 0 % tarifą (atiduodant PVM Lietuvoje), tačiau reikia teisingai užpildyti dokumentus. Jei esate fizinis asmuo (perkate iš eBay arba perkate baldus sau), gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį (dažniausiai 0 %, bet yra išimčių), kai krovinys atvyksta į Lietuvą.

Daugelis „pigų“ pervežėjų nemoka šių mokesčių arba jų neįtraukia į sąskaitą. Jie tiesiog veža. Gaunasi taip, kad kaina atrodo maža, tačiau kai krovinys atvyksta, muitinė jums praneša, kad trūksta importo deklaracijos. Tuomet turite skubiai ieškoti brokerio, mokėti brangias skubos paslaugas ir galbūt baudas už vėlavimą. Todėl, klausdami kainos, visada klauskite: „Ar kaina įskaito eksporto ir importo deklaracijas?“. Tai dažnai iškart atskiria profesionalus nuo mėgėjų.

5. Kokia yra kolektyvinio (dalinių siuntų) pervežimo esmė ir ar tai tikrai taupymas?

Kolektyvinis pervežimas, arba angliškai vadinamas „Groupage“, yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti, jeigu jūsų krovinys neužpildo viso sunkvežimio. Tarkime, perkate 3 paletes baldų arba motociklą. Sunkvežimio talpa yra 33 europaletes. Jums nėra prasmės nuomoti visą sunkvežimį.

Kolektyviniame pervežime ekspeditorius surenka krovinius iš skirtingų klientų vienoje šalyje (pvz., Anglijoje), juos pakrauna į vieną sunkvežimį ir veža į Lietuvą. Čia krovinys iškraunamas sandėlyje, išrikiuojamas ir perduodamas gavėjams.

Kodėl tai pigiau? Nes kaina dalinama. Jeigu sunkvežimio kelionė kainuoja 2000 eurų, o jame yra 10 skirtingų klientų krovinių, kiekvienas sumoka tik dalį šios sumos (papildomai pridedant sandėliavimo ir manipuliavimo mokestį).

Yra vienas „bet“. Terminas. Jeigu nuominate visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), jis važiuoja tiesiai ir atvyksta greitai (2–3 dienos). Kolektyviniame pervežime (LTL – Less than Truck Load) reikia laukti, kol bus surinktas pilnas vagonas. Tai gali užtrukti nuo 5 iki 14 dienų. Jeigu jums nėra skubu, tai yra puikus būdas sutaupyti iki 50 % lyginant su pilnu sunkvežimi.

6. Kaip krovinio paruošimas (pakavimas) įtakoja pervežimo kainą?

Dauguma klientų nemano, kad pakavimas turi įtakos kainai. Manyčiau, kad tik „gabenimas“ kainuoja. Tačiau kaip žmogus, kuris mačiau tūkstančius pakrautų sunkvežimių, galiu pasakyti: blogai supakuotas krovinys kainuoja brangiau.

Pirmiausia, vietos naudojimas. Jeigu atvežate neįformintas paletes, o maišus su drabužiais arba nešvariomis dėžėmis, vairuotojas praleis daugiau laiko jas kraunant ir įtvirtinant. Laikas – pinigai. Be to, tokie kroviniai dažnai užima daugiau vietos, nei būtų galima užtikrinti su paletėmis. Už papildomą vietą taip pat gali būti paimamas mokestis.

Antra, žalos rizika. Jeigu krovinys nėra įtvirtintas, jis gali sujudėti važiuojant. Jeigu jis užgožia kitą krovinį (kolektyviniame pervežime) arba sugadina sunkvežimio vidų, jums gali būti paskaičiuojama žala. Tuo tarvu gerai supakuota ir suvyniota į stretch plėvelę paletė leidžia krauti krovinį vieną ant kito (jei leidžia krovinio tipas), taip taupant vietą.

Trečia, kraunamumas. Kai kurie kroviniai, pvz., smėlis, žvyras, skystos medžiagos, reikalauja specialios technikos. Jeigu jūsų krovinys reikalauja „šakės“ krautuvo su specialiomis šakėmis arba kėbulo, tai gali padidinti kainą, nes ne kiekvienas vairuotojas turi tokia įrangą. Geriausia konsultuotis su ekspeditoriumi dėl pakavimo dar prieš perkant prekę Anglijoje.

7. Ar apdraudimas yra įtrauktas į kainą, ir ką daryti, jei krovinys pasikeičia?

Tai viena pavojingiausių sričių, kurioje klientai dažnai save apgauna. Standartinės sąlygos (pvz., CMR konvencija) nustato ribotą atsakomybę. Dažniausiai tai yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui. Vertinant į eurus, tai maždaug 10 eurų už kilogramą.

Tarkime, vežate 500 kg vertinčią techniką. Jos vertė 5000 eurų. Jeigu ji dingsta, pagal standartinę atsakomybę gautumėte tik 5000 eurų (500 kg x 10 eurų). Atrodo gerai? O jeigu tai 500 kg vertinantis brangus mobiliųjų telefonų krovinys, vertas 50 000 eurų? Tuomet gautumėte tik 5000 eurų. Nuostolis didelis.

Todėl visada klauskite apie visavertį draudimą. Jis paprastai kainuoja papildomai (paprastai 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės), bet apsaugo jūsų investicijas 100 %. Kai ieškote pigaus pervežimo, dažnai siūloma kaina yra be draudimo. Neklauskite „koks pigiausias“, klauskite „kiek kainuoja su visaverčiu draudimu“. Tai tas atvejis, kai sutaupyti 20 eurų draudžiant gali kainuoti tūkstančius.

8. Kaip geografinė padėtis (paėmimo vieta Anglijoje) veikia kainą?

Anglija nėra tik Londonas. Dažnai klientai klausia: „Kiek kainuoja vežti iš Anglijos?“. Atsakymas priklauso nuo to, ar jūsų krovinys yra pietryčių Anglijoje (netoli Londono ir Folkestone, kur keltai), ar šiaurėje (Škotija, Mančesteris, Liverpulis).

Sunkvežimiai dažniausiai važiuoja maršrutu: Lietuva -> Belgija/Olandija -> Anglija (per keltą) -> Londonas -> Atgal. Jeigu jūsų krovinys yra Londone arba netoli jo, jis patenka į pagrindinį maršrutą. Kaina bus mažesnė, nes vairuotojui nereikia nukrypti.

Jei krovinys yra Škotijoje (Glasgas, Edinburgas), tai reiškia papildomą 600–800 km viena kryptimi važiavimą Anglijoje. Reikės sumokėti už šį nuvažiuotą atstumą, už vairuotojo darbo valandas, kurias jis praleis važiuodamas į šiaurę ir atgal, o ne veždamas kitą krovinį. Todėl krovinys iš Škotijos visuomet brangesnis nei iš Londono, net jei svoris toks pats.

Taip pat svarbu ir prieinamumas. Ar sunkvežimui galima privažiuoti prie pat sandėlio? Ar yra užkeltuvas? Jeigu reikia krauti centre, kur ribojamas važiavimas (Londono apmokestinama zona – ULEZ), tai taip pat pridedamas papildomas mokestis už įvažiavimą į zoną.

9. Ar galima sutaupyti renkantis krovinį pačiam (užsienio prekyba)?

Tai klausimas verslininkams.