Pervežimas į užsienį Jungtinę Karalystę: greitas ir saugus – eksperto vadovas

Tarptautinių pervežimų industrija per pastaruosius dešimtmečius išgyveno ne vieną transformaciją, tačiau vienas reiškinys pastaraisiais metais sukrėtė visą Europos logistikos pasaulį – tai Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, dar vadinamas „Brexitu“. Dirbant šioje srityje beveik du dešimtmečius, mačiau, kaip keičiasi maršrutai, kaip kryptis keičia muitinės procedūros ir, svarbiausia, kaip keičiasi klientų lūkesčiai. Šiandien pervežimas į Angliją, Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją nebėra tiesiog „važiavimas per tiltą“, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslumo.

Nors procedūros sudėtingėjo, šiuolaikinė logistika sugeba pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrina ne tik saugumą, bet ir greitaveiką. Šiame straipsnyje pasidalinsime savo žiniomis, padėsime suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai jūsų siunta keliauja per Lietuvos, Baltarusijos ar Lenkijos sienas link Londono ar Mančesterio, ir atsakysime į dažniausiai rūpinančius klausimus. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų nervų, nepaisant visų administracinių iššūkių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformuluosime ir išsamiai atsakysime į dešimt klausimų, kurie dažniausiai kyla klientams, planuojantiems siuntas į JK. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir dabartine teisine būkle.

1. Kokius dokumentus reikia paruošti krovinio pervežimui į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, nes be tinkamai paruoštų dokumentų net greičiausias sunkvežimis užstrigs prie Kent uosto ar Eurotunelio. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiosios šalies šalimi, todėl kiekvienas siuntinys, netgi mažas pašto siuntinys, turi kirsti muitinę.

Pagrindiniai reikalingi dokumentai yra šie: * Prekių siuntos sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Tai širdis. Ji turi būti pateikta angliškai. Joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, prekių kodas (HS kodas – harmonizuota sistema), prekių vertė, siuntėjo ir gavėjo duomenys bei šalies kilmės pažymėjimas (jei taikoma). * Pakuotės sąrašas (Packing List): Čia detaliau aprašoma, kaip prekės supakuotos (kiek dėžių, paletų, jų svoriai ir matmenys). Tai padeda muitinės tarnyboms ir sandėlininkams greičiau apdoroti krovinius. * CMR krovinio kvitas: Tarptautinis vežimo dokumentas, patvirtinantis sutartį tarp siuntėjo ir vežėjo. * Muitinės deklaracijos: Reikalingos išvežimo (iš ES) ir įvežimo (į JK) procedūroms atlikti. Šias dažniausiai ruošia brokeris arba logistikos partneris.

Be šių dokumentų, jei pervežamos specialios prekės (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemikaliai), gali prireikti papildomų licencijų ar sertifikatų (pvz., sanitarinės veterinarijos pasai). Esu matęs atvejų, kai dėl vienos trūkstamos eilutės sąskaitoje-faktūroje, krovinys buvo uždelstas kelias dienas, todėl dėmesys čia yra privalomas.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo trukmę ir ar įmanoma užtikrinti „greitą“ pervežimą?

Anksčiau, kai JK buvo ES narė, pervežimas iš Vilniaus į Londoną užtrukdavo maždaug 3–4 dienas. Šiandien situacija šiek tiek pasikeitė, bet ne dėl to, kad vairuotojai važiuoja lėčiau. Pagrindinis vėlavimo šaltinis yra muitinės kontrolė ir biurokratiniai procesai.

Tačiau žodis „greitas“ vis dar įmanomas. Pasiekiamas dėl to, kad profesionalios logistikos kompanijos naudoja išankstinius deklaravimo procedūras. Tai reiškia, kad muitinės dokumentai pateikiami dar prieš kroviniui išvykstant iš Lietuvos. Kai sunkvežimis pasiekia Jungtinės Karalystės uostą (Dover, Felixstowe, Immingham arba Hull), jis jau turi „šviesoforo“ statusą (žalias geltonas raudonas), kuris leidžia prasukti kontrolę be sustojimų arba su minimaliu sustojimu.

Taigi, standartinis pervežimas šiomis dienomis trunka apie 4–5 dienas. Ekspressinės siuntos (dažniausiai dalinės krovinys arba „sprint“ maršrutai su dviem vairuotojais) gali pasiekti paskirtį per 2–3 dienas. Raktas į greitaveiką yra ne tik greitas vairavimas, bet ir tikslus dokumentų paruošimas iš anksto. Jei dokumentai tvarkingi, „Brexit“ nebegąsdina vėlavimais.

3. Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas man?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, naudojamas muitinės procedūrose visoje Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Po „Brexit“ situacija tokia: * Jei esate įmonė iš Lietuvos ir siunčiate prekes į JK, jums būtinas Lietuvos (ES) EORI numeris. * Jei prekės siunčiamos nuolatiniam prekybai (pardavimui) ir JK pusėje yra mokesčių mokėtojas, gavėjui (JK įmonei) taip pat reikės savo JK EORI numerio.

Be šio numerio negalima pateikti muitinės deklaracijos. Privatūs asmenys, siunčiantys dovanas ar asmeninius daiktus, dažnai gali naudoti savo asmens kodą arba pasitikėti logistikos partnerio, kuris gali deklaruoti prekes savo „vardu“ (kaip atstovas), pagalba. Tačiau verslo klientams EORI numeris yra privalomas dalykas, be kurio tarptautinė prekyba neįmanoma. Visada patariu klientams patikrinti, ar jų EORI numeris aktyvus ir galioja JK maršrutams, nes kartais jis gali būti suspenduotas dėl senų įsiskolinimų.

4. Kaip apskaičiuojami muitai ir PVM pervežiant į Angliją?

Vienas didžiausių mitų yra tai, kad visiems kroviniams į JK tenka mokėti didžiulius muitus. Taip nėra. Muitų ir PVM skaičiavimas priklauso nuo kelionių rūšies ir prekių kilmės.

• Muitai (Customs Duties): Jie taikomi tik tada, jei prekės yra kilusios ne iš ES šalių (pvz., jei atvežate prekes iš Kinijos į Lietuvą, o iš Lietuvos persiunčiate į JK, arba jei prekės buvo supakuotos Lietuvoje, o žaliavos atvežtos iš trečiųjų šalių ir nebuvo tinkamai apdorotos ES teritorijoje). Jei prekės yra pilnai gautos Lietuvoje (ES kilmės), muitai taikomi nuliniai (0 %). Tam reikia turėti kilmės pažymėjimą (pvz., sertifiktą EUR.1 arba deklaraciją apie kilmę sąskaitoje-faktūroje).
• PVM (VAT): JK vyriausybė taiko PVM importuojant prekes. Standartinis JK PVM tarifas yra 20 % (nors kai kurioms prekėms gali būti mažesnis). PVM skaičiuojamas nuo prekių vertės + pristatymo išlaidų (iki JK sienos) + muitų (jei tokių yra).

Svarbu suprasti mokėjimo terminologiją. Dažnai naudojami Incoterms kodai: DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta) ir DAP (Delivered at Place – pristatyta į vietą). Jei sutartyje nurodyta DAP, tai reiškia, kad mokėtojas JK pusėje turi pats sumokėti muitus ir PVM savo muitinėje. Jei DDP – tai mūsų (siuntėjo/vežėjo) pareiga viską apmokėti. Kadangi mokesčių mokėjimas užsienio muitinėje gali būti sudėtingas be vietinio banko sąskaitos, dažniausia naudojame tarpininkus (muitinės brokerius), kurie „paskolina“ mokesčiams ir išsiunčia sąskaitą mums arba gavėjui atgal Lietuvoje.

5. Ar saugu siųsti švariųjų prekių maisto produktus ar gyvūnus?

Tai vienas sudėtingiausių segmentų. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė įvedė labai griežtas sanitarinių reikalavimų taisykles (Sanitary and Phytosanitary - SPS). Pervežimas šių prekių yra įmanomas, bet jis nėra „greitas ir paprastas“ kaip standartinis krovinių pervežimas.

Jei norite pervežti maisto produktus (pvz., mėsą, pienus, kiaušinius), reikalingas Veterinarinis pasas arba Sertifikuotas eksporto atstovavimas (Certified Export). Šie dokumentus išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje. Be šio sertifikato krovinys bus konfiskuotas ir sunaikintas prie JK sienos.

Gyvūnų pervežimas taip pat reikalauja specialių leidimų, mikroschemų (čipų) ir vakcinacijos pažymų, bei turi būti atliekamas tinkamame transporto priemonėje (pvz., gyvūnų pervežimo keliame vagonėlyje). Mano patirtis rodo, kad tokius siuntimus reikia planuoti savaitėmis iš anksto. Nerekomenduoju šių siuntimų pasitikėti neoficialiais vežėjais – klaida šiuo atveju kainuoja ne tik pinigus, bet ir gyvybes arba didžiulius baudų sumas.

6. Kas yra „Green Lane“, „Amber Lane“ ir „Red Lane“ uostuose, ir kodėl tai svarbu?

Šie terminai susiję su JK „Prekių judėjimo schemos“ (Goods Vehicle Movement Service - GVMS) procesu. Kai sunkvežimis artėja prie JK uosto, jo krovinio informacija jau turi būti perduota JK sistemoje.

• Green Lane (Žalia juosta): Krovinys, kuriam visi dokumentai tvarkingi, mokesčiai sumokėti (arba užtikrinti), o rizika yra žema. Sunkvežimis gali važiuoti be sustojimo arba su minimalia dokumentų patikra. Tai mūsų tikslas.
• Amber Lane (Geltona juosta): Dokumentai yra pateikti, bet sistema nustatė tam tikrą riziką arba reikia papildomai patikrinti kilmės dokumentus. Sunkvežimis gali būti nukreiptas į specialią zoną dokumentų patikrai.
• Red Lane (Raudona juosta): Dokumentų nėra, jie neteisingi, arba krovinys yra aukštos rizikos (pvz., trūksta sertifikatų). Sunkvežimis sustoja pilnam muitinės patikrai, kas sukelia vėlavimus ir papildomus išlaidas.

Užtikrinti „Green Lane“ statusą yra mūsų, kaip logistikos ekspertų, užduotis. Tai reiškia, kad mes turime užtikrinti, jog GVMS deklaracija yra teisinga ir pateikta laiku. Klientui tai reiškia ramybę – jo prekės nebus „užstrigusios“ Doverio uosto eilėse.

7. Kaip apdraudžiami kroviniai kelyje į Jungtinę Karalystę?

Saugumas – ne tik dėl fizinio krovinio apsaugos, bet ir dėl finansinės apsaugos. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), kiekvienas vežėjas turi privalomą atsakomybės draudimą. Tačiau verta žinoti, kad standartinis CMR draudimas padengia tik labai nedidelę sumą (apie 8,33 SDR už kilogramą – tai maždaug 10 eurų už kg). Jei vežate brangias elektronikos prekes arba autobilius, ši suma nepadengs nuostolių, jei įvyks avarija ar gaisras.

Todėl visada patariu pasirinkti Visapusišką krovinio draudimą (All Risk insurance). Jis papildomai apdraudžia krovinius nuo vagysčių, gaisrų, dėmesio trūkumo vairuotojui (pvz., staigus stabdymas ir krovinio sugadinimas) ir netgi nuo gamtinių stichijų (krovinys užšąla arba drėgna pervežant keltas).

Dėl „Brexit“ atsirado ir papildomas rizikos aspektas – jei prekės konfiskuojamos dėl blogų dokumentų, paprastas draudimas to nedengia. Todėl draudimas nuo „muitinės rizikos“ (Customs Risk) taip pat gali būti naudingas, nors jis kainuoja brangiau. Mano praktika rodo, kad geriausia investicija yra pasikalbėti su draudimo brokeriu ir pasirinkti polisą, kuris tikrai apsaugo jūsų prekių vertę.

8. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliautojams, gyventojams) be PVM ir muitų?

Taip, galima, bet tai taikoma tik tada, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Jei asmuo persikelia gyventi į Jungtinę Karalystę (Transfer of Residence), jis gali atvežti savo turimą turtą (baldus, buitinius technikos prietaisus, asmeninį automobilį) be mokesčių.

Tam reikia pateikti „ToR01“ formą (Transfer of Residence relief) JK mokesčių tarnybai (HMRC). Ši forma patvirtina, kad asmuo gyveno ne JK teritorijoje mažiau 12 mėnesių ir ketina gyventi ten ilgiau nei 6 mėnesius. Taip pat reikia įrodymų, kad daiktai buvo naudojami mažiausiai 6 mėnesius prieš pervežimą (pvz., senos sąskaitos, nuotraukos).

Jei tiesiog siunčiate dovaną draugui Anglijoje, taikoma dovanų išimtinės tvarkos taisyklė: dovanos vertė neturi viršyti 40 svarų sterlingų (jei siunčia asmuo, o ne įmonė). Virš šios sumos gali būti taikomas PVM ir muitai. Verta atsiminti, kad „asmeninis siuntinys“ negali būti dažnai siunčiamas (pvz., kas savaitę), nes tai gali būti klasifikuojama kaip komercinė veikla ir apklausta kaip prekyba.

9. Kokius maršrutus naudojate, kad pervežimas būtų efektyviausias?

Lietuva yra geografiškai nutolusi, todėl maršruto pasirinkimas lemia kainą ir greitį. Yra du pagrindiniai keliai:

1. Per Kalėdų uostą (Calais) ir Doverį: Tai populiariausias ir trumpiausias kelias į pietinę Angliją (Londoną, Birmingamą). Sunkvežimis važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Privalumas – trumpiausias atstumas jūroje (1,5–2 valandos keltas). Trūkumas – didelės eilės ir didelis muitinės krūvis Doverio uoste.
2. Per Olandiją (Roterdamas, Hoek van Holland) arba Vokietiją (Kukshafenas, Brėmenas): Naudojami keltai į Harwichą, Iminghamą arba Hullą. Šie maršrutai ilgesni, bet dažnai mažiau apkrauti, o uostai šiaurėje leidžia greičiau pasiekti šiaurės Anglijos miestus (Leedsas, Mančesteris, Edinburgas). Be to, keltai čia dažnai turi daugiau vietos vairuotojams poilsiui, kas svarbu saugumui.

Kaip ekspertas, aš visada įvertinu ne tik atstumą kilometrais, bet ir uosto „congestion“ (užsikrovimą) prognozes. Kartais ilgesnis maršras per Hoek van Holland gali būti 12 valandų greitesnis nei stovėjimas Kalėje. Taip pat stebime ir geležinkelio pervežimus (Eurotunnelio traukinius), kurie yra greičiausi, bet brangesni ir turi griežtesnius matmenų/apsvorio apribojimas.

10. Ką daryti, jei krovinys užstrigs prie sienos arba dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, bet su kuriuo susiduriama retai, jei dirbate su patikima kompanija. Tačiau klientui svarbu žinoti veiksmų algoritmą.

Pirmiausia, nepanikuoti. Profesionali logistikos kompanija turi 24/7 priežiūros skyrių. Jei krovinys užstrigs dėl dokumentų (pavyzdžiui, klaida HS kode), mūsų brokeriai JK pusėje nedelsdami pradeda kalbėtis su muitinės pareigūnais ir pataiso deklaraciją realiu laiku. Dažniausai problemos sprendžiamos per kelias valandas.

Jei krovinys dingsta arba yra pažeistas (pvz., nuplėštas vagonas), nedelsiant reikia sudaryti CMR protokolą (pranešimą apie pažeidimą). Tai daroma prie patirktojo (stačiosios) arba paskutinioje iškrovos vietoje.