Pervežimas į Angliją su maksimaliu saugumu: Eksperto vadinas ramiai kelionei

Pervežimo į Angliją tema visada buvo aktuali, tačiau pastaraisiais metais, po didelių geopolitinių ir ekonominių pokyčių, ji tapo dar sudėtingesnė ir reikalaujančio daugiau dėmesio. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską – nuo smulkių asmeninių siuntų iki milžiniškų industrinių projektinių krovinių. Vienas dalykas išliko nepakitęs: kliento raminimas yra svarbiausia užduotis, o šis ramumas gali būti pasiektas tik vienu būdu – maksimaliu saugumu.

Kai kalbame apie saugumą, mes neįsivaizduojame tik tai, kad dėžė nenukris nuo palečių arba prekės nenušlaps ant grindų. Tai yra kompleksinė sistema, apimanti dokumentacijos tvarkymą, krovinio fizinį užtikrinimas, draudimą, maršruto planavimą ir net vairuotojo psichologinę būklę. Anglija, kaip sala, sukuria unikalius iššūkius – čia nėra tiesioginio kelio, reikia kirsti jūrą arba požeminį tunelį, o po „Brexit“ dar ir prasiveržti per naujas muitinės procedūras.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subraižyti šį kompleksinį rąstą. Mūsų tikslas – ne tik nugabenti daiktus iš taško A į tašką B, bet užtikrinti, kad jie atvyktų tokiu pat būkle, kaip buvo perduoti pervežėjui, o klientas visą procesą pajustų kaip sklandų ir kontroliuojamą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdimu iš klientų planuojančių pervežimą į Angliją. Detalus supratimas šių aspektų leis jums jaustis saugiau ir pasitikėti pasirinkta logistika.

1. Kas pasikeitė po „Brexit“ dėl krovinio saugumo ir dokumentacijos?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas šiandieninėje logistikoje. Anksčiau Anglija buvo tiesiog dar viena ES šalis, ir pervežimas priminė važiavimą į Vokietiją ar Prancūziją – tik šiek tiek ilgesnį maršrutą. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Saugumas prasideda ne nuo pakavimo, o nuo popierių.

Dabar būtina turėti teisingai užpildytą eksporto deklaraciją (EX1), kurios kodas turi atitikti realų krovinį. Jei dokumentuose nurodyta neteisinga prekės kilmė ar tarifo kodas (HS kodas), krovinys gali būti sulaikytas britų muitinės. Tai kelia du pavojus: pirma, krovinys gali sugesti laukdamas patikrinimo (ypač jei tai maisto produktai ar vaistai), antra, ilgas laukimas uostuose didina vagystės ar sugadinimo riziką, nes krovinys nebekontroliuojamas tiesiogiai.

Maksimalus saugumas šiuo atveju reiškia, kad prieš išvykstant mūsų brokeras tikrina kiekvieną dokumentą. Mes taip pat naudojame specialius „Safety and Security“ deklaracijas (ENS), kurios praneša britų pusėiai apie krovinį dar prieš jį atvykstant į uostą. Tai leidžia išvengti staigaus sulaikymo ir užtikrina, kad krovinys nebus „užstrigęs“ tarp dviejų pasaulių – ES ir Jungtinės Karalystės.

2. Kokios pakavimo medžiagos užtikrina kroviniui maksimalų apsaugą kelyje?

Dauguma klientų mano, kad pakavimas – tai tiesiog dėžių sulipymas lipnia juosta. Deja, tai didžiausia klaida. Kelias į Angliją yra ilgas, o kelių būklė, ypač vengiant arba važiuojant per Vokietiją ir Belgiją, gali būti nelengva. Krovinys patiria didelius vibracijos, trinimosi ir net staigių stabdymo jėgų poveikius.

Maksimaliam saugumui mes naudojame profesionalią įrangą. Pirmiausia – tai aukščiausios kokybės Europinės paletės (EUR paletės), kurios atlaiko didžiulius svorius. Ant paletės krovinys ne tik uždedamas, bet ir tvirtinamas. Mes naudojame „stretch“ plėvelę, kuri aptraukiama ne vieną, o kelis kartus, kartu su metaliniais rėmais (juostomis), kurios suveržia krovinį taip, kad jis nejudėtų nė milimetro.

Jei gabename brangų ar trapų krovinį (pvz., baldus, elektroniką), naudojame putų (polistirolo) dėžes, kurios sugeria smūgius. Labai svarbu taip pat užpildyti tuščias tarpas dėžės viduje – naudojame burbuliukų plėvelę arba specialias užpildomas medžiagas, kad prekės „neplaukiotų“ viduje. Be to, kiekviena siunta uždaroma antivandžiais ir pažeidimams atspariais plombom su unikaliais numeriais. Tai ne tik fizinė apsauga, bet ir psichologinis – žinoti, kad niekas nebuvo atidarytas per kelionę, yra vertinga.

3. Ar mano krovinys apdraustas, ir ką reiškia „visapusiška draudimo apsauga“?

Dauguma klientų manytų, kad visi pervežėjai turi draudimą ir tai automatiškai apsaugo jų turtą. Tačiau standartinis tarptautinės vežimo draudimas (pagal CMR konvenciją) apima labai nedidelę sumą – paprastai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Jei gabenate 500 kg vertinčias baldus, kurios reali vertė yra keli tūkstančiai eurų, standartinis draudimas nebus pakankamas, jei įvyks nelaimingas atsitikimas.

Maksimalaus saugumo principas reikalauja „All Risk“ (visų rizikų) draudimo. Toks draudimas apima viską: nuo avarijos ir gaisro iki vagystės netgi tada, kai sunkvežimis stovi apsaugotoje aikštelėje. Prieš išvykstant mes visada siūlome klientui pateikti turtą (inventoriaus sąrašą su vertėmis) ir pagal tai apskaičiuojame draudimo premiją.

Nepaisant to, svarbu suprasti, kad draudimas neveikia, jei krovinys buvo netinkamai supakuotas. Pavyzdžiui, jei statinės su skysčiais buvo padėtos ant šono be tvirtinimo ir jos nukrito, sudaužydamos kitą krovinį, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką, nes kaltė yra netinkamame pakavime. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad pakavimas būtų toks, kad draudimas veiktų 100 proc.

4. Kaip pasirinkti optimaliausią maršrutą (keltas arba Eurotunelis), kad būtų užtikrintas krovinio saugumas?

Maršruto pasirinkimas – tai ne tik klausimas apie kainą ar greitį, bet ir apie krovinio saugumą. Į Angliją galima patekti keltu iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija), iš Dunkerko į Doverį, iš Zebriugės (Belgija) į Hullą arba iš Roterdamo (Nyderlandai) į Harvidžą bei, žinoma, per Eurotunelį iš Kalė į Folkstoną.

Keltai yra tradicinis, bet atmosferiškai „drūzgnus“ būdas. Jūra gali būti audringa, o keltas svyruoja. Nors keltuose yra specialios vietos sunkvežimiams, svyravimai gali sukelti mikro-pasislinkimus net gerai užtvirtintam krovinui, ypač jei tai aukštas ir nestabilus krovinių kaupiklis. Be to, laukimas keltuose uostuose gali trukti valandomis, o ilgas stovėjimas su įkeltu krovinys visada didina vagystės riziką.

Eurotunelis („Le Shuttle“) mūsų, kaip ekspertų, akimis, yra saugesnis variantas daugeliui atvejų. Sunkvežimis važiuoja specialiu vagonu po žeme. Kelionė trunka tik 35 minutes. Nėra jūros bangų, nėra svyravimų, nėra ore esančios drėgmės (sūrus oras labai pakenkia metalui ir elektronikai). Tačiau čia yra griežtesni matmenų ir aukščio reikalavimai. Pasirinkdami maršrutą, mes vertiname ne tik kainą, bet ir tai, koks jūsų krovinys yra jautrus. Jei tai labai jautrios technologijos arba smulkios prekės, pirmenybę teikiame tuneliui dėl stabilumo.

5. Kaip užtikrinamas vairuotojo profesionalumas ir atsakomybė?

Technika ir dokumentai yra svarbūs, bet vairuotojas – tai tas žmogus, kuris fiziškai prižiūri jūsų turtą. Mūsų komandoje dirba tik vairuotojai, turintys bent 5–10 metų patirties tarptautiniuose reisuse. Tačiau patirtis nėra vienintelis kriterijus.

Saugumas reiškia, kad vairuotojas yra apmokytas ne tik važiuoti, bet ir stebėti krovinį. Mes taikome taisyklę: „Stabdyk ir patikrink“. Kiekvieną kartą po ilgesnės kelionės ar po staigaus stabdymo vairuotojas privalo užlipti į kėbulą ir patikrinti, ar plombos vietoje, ar neatsirado įtrūkimų juostose, ar krovinys nepasislinko. Taip pat naudojame tachografus, kad užtikrintume, jog vairuotojas neviršija leidžiamamų vairavimo valandų. Pavargęs vairuotojas – tai didžiausia saugumo grėsmė kelyje. Mūsų vairuotojai laikosi griežtų poilsio režimų, kas užtikrina, kad jie atvyks į paskirties vietą budrūs ir atsakingi.

6. Ką daryti, jei reikia pervežti labai brangų ar pavojingą krovinį?

Brangūs (pvz., menas, juvelyriniai dirbiniai, aukštos klasės automobiliai) ar pavojingi (ADR kroviniai – degios medžiagos, chemija) siuntos reikalauja specialios procedūros. Standartinis sunkvežimis čia netinka.

Brangiems kroviniams mes taikome „VIP“ logistikos principus. Tai gali būti dvivietis sunkvežimis (kad vienas vairuotojas visada stebėtų krovinį, kai kitas ilsisi), ar net palydovinis automobilis, važiuojantis už sunkvežimio. Kartais naudojame įrenginius su GPS trackeriais, kurie ne tik rodo vietą, bet ir reaguoja į judesį – jei sunkvežimis stovi, o krovinys pradeda judėti, iš karto siunčiamas signalas į dispečerinę ir vairuotojo telefoną.

Pavojingiems kroviniams saugumas užtikrinamas griežta ADR konvencijos laikymosi. Vairuotojai turi specialius pažymėjimus, o sunkvežimiai – specialią įrangą (ugnies gesintuvai, sorbentai, sandarūs kėbulai). Čia klaida gali kainuoti ne tik turtą, bet ir gyvybes, todėl šie pervežimai atliekami su ypatingu ritualu ir tikrinimais.

7. Kiek laiko trunka muitinės procedūros ir kaip išvengti vėlinimų?

Laikas – tai pinigai, bet pervežime į Angliją laikas taip pat reiškia ir saugumą. Kuo ilgiau krovinys stovi uoste ar prie pat sienos, tuo didesnė rizika. Po „Brexit“ muitinės procedūros turi trukti mažiausiai 2–3 valandas, jei viskas tvarkoje, tačiau praktikoje gali užtrukti ir dieną.

Kad išvengtume šių vėlinimų, mes naudojame „pre-lodgment“ sistemos. Tai reiškia, kad visa dokumentacija pateikiama muitinei elektroniniu būdu dar tada, kai sunkvežimis važiuoja Lietuvoje ar Lenkijoje. Muitinės sistema išanalizuoja duomenis ir išduoda „leidimą“ išvykti (MRN numerį). Kai sunkvežimis atvyksta į uostą, jis turi tiesiog nuskaityti kodą, o ne laukti, kol pareigūnas rankiniu būdu tikrins kiekvieną dėžę. Tai žymiai sumažina krovinio buvimo „zonoje rizikos“ laiką.

8. Kodėl svarbus tikslus inventoriaus sąrašas (Packing List)?

Inventoriaus sąrašas – tai ne tik formumas. Tai pagrindinis saugumo įrankis. Jei sąraše parašyta „baldai“ be jokios detalizacijos, o tikrovėje yra brangios antikvarinės lazdos, muitinė gali įtarti apgaulę. Tai gali leisti įkelti konteinerį ir tikrinti jį išsamiai.

Tikslus sąrašas apsaugo nuo vagystės viduje. Jei atvykstant į sandėlį Londono apylinkėse paaiškėja, kad trūksta dėžės, o sąraše buvo tiksliai surašyta: „Dėžė Nr.5 – 3 vnt. stalo kojų, 1 vnt. stalo plokštės“, mes tiksliai žinome, ką dingome. Be to, tikslus aprašymas padeda parinkti tinkamą pakavimą. Jei sąraše matome, kad prekė yra „stiklinė vaza, sverianti 50 kg“, mes žinome, kad jos negalima tiesiog padėti ant paletės – reikia specialios dėžės ir rėmų.

9. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Anksčiau klientas turėdavo tik laukti skambučio „Atvykau“. Dabar technologijos leidžia mums pasiūlyti maksimalią skaidrumo ir kontrolės ribą. Kiekvienas mūsų sunkvežimis yra aprūpintas GPS stebėjimo sistema, kuri siunčia duomenis kas 30 sekundžių.

Klientas gauna specialią nuorodą, kurioje gali matyti, kur yra jo krovinys realiu laiku. Matome ne tik vietą, bet ir greitį, variklio darbo režimą, net ir kuro lygį. Jei sunkvežimis staiga sustojo neplanuotoje vietoje arba nukrypo nuo maršruto, dispečeris gauna pranešimą ir iš karto susisiekti su vairuotoju. Tai leidžia reagūoti į situacijas akimirksniu – jei vairuotojas susiduria su technine gedimu, mes jau žinome, kur siųsti pagalbą, ir neleidiame kroviniai likti be priežiūros pakelėje.

10. Kas atsitinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta?

Nepaisant visų mūsų pastangų, įvykiai gyvenime įvyksta. Mūsų „maksimalaus saugumo“ filosofija apima ir krizių valdymą. Jei atsitiko avarija ar pastebėta vagystė, veiksmai turi būti greiti ir algoritmiški.

Pirmiausia, vairuotojas privalo užfiksuoti įvykį (nuotraukos, pareigūnų protokolai). Dispečerinė iš karto praneša draudimo kompanijai. Kadangi mes naudojame „All Risk“ draudimą, procesas pradedamas nedelsiant. Svarbiausia – nenukrypti nuo taisyklių. Jei krovinys buvo pažeistas dėl netvarkingo pakavimo, o mes to nepastebėjome, mes prisiimame atsakomybę.

Tačiau dažniausiai, kai viskas padaryta teisingai – nuo dokumentų iki plombų – Krovinys atvykta saugiai. Jei visgi įvykia incidentas, mūsų 20 metų patirtis leidžia greitai išspręsti bylas su draudikais ir muitinėmis, kad klientas patirtų kuo mažiau nepatogumų ir netektų. Mūsų tikslas – kad klientas neturėtų spręsti šių problemų, tai mūsų darbas.