Pervežimai į ir iš Jungtinės Karalystės: Išvykimo ir Atvykimo Laikų Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra tas, susijęs su laiku. Kiek laiko užtruks krovinys nuužvažiuoti iki Londono ar Mančesterio? Kada galima tikėtis siuntos iš Brydžvoterio? Atsakymas, kaip ir daugelis dalykų logistikoje, nėra vienas žodis. Jis priklauso nuo daugybės kintamųjų, kuriuos stengiamasi valdyti, tačiau kurių visiškai kontroliuoti neįmanoma. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo bei atvykimo grafikai vykdant pervežimus į Jungtinę Karalystę (JK) ir atgal, ypač susitelkiant ties Lietuvos rinka.

Nors Britanijos salos geografiškai yra arti, logistinis atstumas, atsiradęs po „Brexit“ ir pasikeitus muitinės procedūroms, padarė savo poveikį. Anksčiau pervežimas į JK buvo beveik tas pats, kas važiavimas į Vokietiją – tik reikėjo važiuoti keltu arba per tunelį. Šiandien tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis geresnio planavimo ir supratimo, kas vyksta pasienio punktuose.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie laikus, mes skiriame du pagrindinius etapus: išvykimą (t. y., kada krovinys pasiimamas iš siuntėjo ir išvyksta iš šalies) ir atvykimą (kada jis pasiekia paskirties vietą). Tarp šių dviejų taškų vyksta sudėtingas procesas, įtraukiantis ne tik vairuotojo darbo valandas, bet ir muitinės sistemas, keltų grafikus bei net orų sąlygas Lamanše.

Šiame straipslyje mes panagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius pervežimo trukmę, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums suformuluoti realius lūkesčius, planuojant tarptautinį pervežimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje sukeliau 10 klausimų-atsakymų, kurie, mano nuomone, geriausiai apibūdina situaciją ir padės suprasti logistikos mechanizmą. Rinkau klausimus, kuriuos dažniausiai girdėju iš verslo klientų, kurie nori būti tikri, kad jų prekės pasieks pirkėją laiku.

1. Koks vidutinis laikas, reikalingas kroviniui iš Lietuvos pasiekti Jungtinę Karalystę?

Vidutinis laikas priklauso nuo to, į kurį JK miestą keliama. Jei kalbame apie pietinę Angliją (pvz., Londonas, Mančesteris, Birmingemas) arba Velsą, standartinis tranzitinis laikas svyruoja nuo 3 iki 5 dienų nuo krovinio pasiėmimo dienos. Šis laikas apima važiavimą per Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, perėjimą per Lamanšą ir važiavimą pačioje Jungtinėje Karalystėje.

Jeigi krovinys keliauja į Škotiją (Glasgow, Edinburgas) ar šiaurės Angliją (Njukaslas, Lidzas), reikėtų prisidėti dar vieną dieną, taigi, viskas gali užtrukti nuo 4 iki 6 dienų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad tai yra „normaliojo“ režimo laikai, kai nėra didelių avarijų, blogo oro ar techninių gedimų. Taip pat reikia prisiminti, jog dauguma pervežėjų renkasi maršrutą per Kalė (Prancūzija) – Doverį (Anglija), nes tai yra trumpiausias kelias tuneliu ar keltu, tačiau jis dažniai būna ir pačiai užstrigęs.

2. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir, mano mintyse, ne visai teigiamą laiko atžvilgiu. Anksčiau vairuotojas galėdavo važiuoti per „žaliąją juostą“ ir per kelias minutes pravažiuoti pasienio kontrolę. Dabar, net jei krovinys nėra pavojingas, jo dokumentai turi būti patikrinti.

Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamos muitinės sistemoje. Jei dokumentuose yra klaida arba trūksta vienos priedų dalies, krovinys gali būti sulaikomas pasienio punkte. Tai, kas anksčiau užtrukdavo valandą, dabar gali užtrukti pusę dienos arba ilgiau, jei reikia išspręsti muitinės problemas.

Be to, įvedus naujus kontrolės punktus (pvz., Sevingtono kontrolės punktas), atsirado papildomi eilių ruožai. Vairuotojai turi prisiregistruoti, pateikti „Pre-boarding“ kodą, o tai reikalauja laiko. Taigi, „Brexit“ prie vidutinio tranzitinio laiko pridėjo maždaug 0,5–1 dienos atsargą, kurią būtina numatyti planuojant pervežimus.

3. Kokie yra tipiški krovinio pasiėmimo (išvykimo) laikai Lietuvoje?

Dažnai klientai mano, kad jei jie užsakymą pateikia pirmadienį ryte, vairuotojas jau tą dieną atvyks ir pasiims kroviniį. Tačiau realybėje tokio greičio pasiekti beveik neįmanoma dėl vairuotojų darbo laiko apribojimų (tachografų).

Jei vairuotojas artėja prie Lietuvos iš Vokietijos ar Lenkijos, jo darbo valandos gali būti pasibaigusios. Tai reiškia, kad jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką arba 9 valandų poilsio (naktį). Todėl krovinio pasiėmimas paprastai planuojamas iš anksto.

Paprastai, užsakius pervežimą iki pietų (pvz., 12:00 val.), krovinys dažniausiai yra pasiimamas tą pačią dieną arba kitos dienos rytą. Jei užsakymas pateikiamas vėlai vakare, krovinio pasiėmimas vyksta kitos dienos popietę. Reikia suprasti, kad logistika neveikia kaip taksi – tai sudėtingas maršrutų derinimas, todėl išvykimo laikas (ETD - Estimated Time of Departure) visada yra preliminaraus charakterio.

4. Kaip keltų ir Eurotunelio grafikai veikia atvykimo laiką?

Tai vienas kritiškiausių momentų. Keltai iš Doverio į Kalė (ir atgal) arba traukiniai per Eurotunelį važiuooti gana dažnai (kas 30–90 minučių), tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas gali įslipti į pirmąjį keltą.

Pirmiausia, reikia turėti bilietą, o per šventinius laikotarpius jie gali būti išpirkti iš anksto. Antra, yra „check-in“ laikas. Vairuotojas turi atvykti į uostą bent 1,5–2 valandas iki išvykimo, kad būtų pakrautas į keltą arba traukinį. Jei vairuotojas vėluoja dėl eismo įvykių Europoje, bilietas gali būti prarastas, o tai nulemia atvykimo uždelstą keletą valandų.

Be to, oro sąlygos Lamanše sąlyginai yra „ trečias vairuotojas“. Stiprus vėjas arba rūkas gali atšaukti keltų reisus. Tokiu atveju, net jei vairuotojas buvo laiku, jis gali praleisti uoste 4–6 valandas laukdamas geresnio oro. Tai tiesiogiai perkelia atvykimo laiką JK pirmyn.

5. Ar savaitgaliai ir šventės turi įtakos pervežimo trukmei?

Žinoma, ir labai didelę. Tarptautiniai vairuotojai turi griežtai reguliuojamas darbo ir poilsio valandas. Jei krovinį reikia pristatyti pirmadienį ryte į Sandvellą (Vakarų Midlandas), tai reiškia, kad vairuotojas negali važiuoti visą sekmadienį be poilsio.

Paprastai vairuotojai stengiasi nepradėti savaitės su likusiomis 4 valandomis vairavimo, nes tai apsunkina planavimą. Be to, dauguma sandėlių Jungtinėje Karalystėje (ir Lietuvoje) savaitgaliais nedirba arba dirba pagal trumpą grafiką.

Jei krovinys atvyksta į uostą sekmadienį vakare, o gavėjo sandėlis atidarytas tik nuo 8:00 ryto pirmadienio, vairuotojas privalo laukti. Tokiu atveju, techninis tranzito laikas gali būti trumpas, bet bendras pristatymo terminas ilgainiui tampa ilgesnis. Visada rekomenduoju planuoti siuntas taip, kad jų kelias neprasidėtų penktadienio popietę, jei tikslas – pristatyti į nedirbantį sandėlį, nes tai sukels papildomų laukimo išlaidų.

6. Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros, ir kodėl jos gali užtrukti ilgiau?

Muitinės procedūros – tai didžiausias „juodasis erelis“ šiame procese. Teoriškai, jei visi dokumentai pateikti teisingai (Export Clearance, Import Clearance, HS kodai), patikrinimas trunka kelias minutes. Tačiau praktikoje dažnai atsitinka kita.

Vienas dažniausių problemų šaltinių yra neteisingai nurodytas svoris arba prekių kiekis. Muitinės sistema kompiuteriuojama riziką, ir jei sistema „užkabina“ netikslumą, krovinys pažymimas kaip „tikrinamas“. Tai reiškia, kad sunkvežimis turi važiuoti į specialų terminalą (pvz., Sevingtonas), kur jį fiziškai tikrina pareigūnai. Tai gali užtrukti nuo 12 valandų iki 2 dienų.

Dar vienas dalykas – dokumentų neatitikimas. Jei siuntėjas pateikė vienus duomenis, o muitinės tarpininkas įvedė kitus (pvz., skirtingai suapvalintas sumas), sistema išmes klaidą. Tokio tipo derybos ir dokumentų taisymas gali užtrukti valandas, o vairuotojas tuo laiku tiesiog stovi eilėje.

7. Kokios yra skirtumai tarp pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) laikų?

Tai labai svarbus skirtumas klientams, kuriems nereikia visos sunkvežimio mašinos. Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) yra efektyviausias, kai kalbame apie laiką. Vairuotojas pasiima krovinių A ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus degalinius ir poilsį).

Klientai, renkantis dalinį krovinių (LTL – Less than Truck Load), turi būti kantrūs. Lietuvoje surinkti mažą krovinių reikia laiko – vairuotojas turi apvažiuoti po 3–5 sandėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, prieš tai išvykdamas į vakarus. Tai gali užtrukti 1–2 dienas.

Toliau kelyje (pvz., Vokietijoje ar Belgijoje) vairuotojas vėl gali sustoti iškrauti ar pakrauti dalinius krovinius. Dėl šių daugybės sustojimų, LTL siunta iš Lietuvos į JK gali užtrukti 7–10 dienų, nors atstumas toks pats kaip ir FTL (3–5 dienos). Jei jums svarbus greitis, visada renkamas atskiras mašinos užsakymas.

8. Kaip orų sąlygos (ypač žiema) veikia grafikus?

Mes negalime kontroliuoti gamtos, o ji turi didžiulę įtaką. Žiemos mėnesiais, ypač lapkričio–kovo laikotarpiu, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko stiprūs sniegai arba ledo lietus. Tai sukelia eismo įvykius ir spūstis.

Jei sunkvežimis užstrigs ant autostrados A10 arba A1, jis gali prarasti 4–6 valandas. Dėl vairuotojų poilsio režimo, tas prarastas laikas negali būti „atimtas“ iš poilsio – vairuotojas vis tiek turi ilsėti naktį. Taigi, 4 valandų spūstis dieną reiškia, kad krovinys į paskirties vietą atvyks ne 4 valandomis vėliau, o kitą dieną rytą.

Taip pat Lamanšo sąsiaurio oras: rūkas gali sustabdyti keltus. Būna atvejų, kai dėl audros keltai neplaukia 12 valandų. Tada vairuotojai stovi uosto aikštelėse, ir visa eilė pasislinkia. Tokiems atvejams patariu klientams visada turėti bent vienos dienos atsargą planuodami svarbius projektus.

9. Ką reiškia „ETA“ laikas, ir kiek jis yra tikslus?

ETA (Estimated Time of Arrival) – tai numatomas atvykimo laikas. Jis yra tik įvertis, o ne garantas. Profesionalus pervežėjas visada pateiks ETA, tačiau taip pat įspės, kad jis gali keistis.

Logistikoje priimta laikyti, kad ETA yra tikslus ±24 valandos. Tai reiškia, jei sakome, kad krovinys atvyks antradienį, jis gali atvykti pirmadienio vėlai vakare arba trečiadienio ryte. Tai yra normalu.

Jei klientui reikalingas tikslus pristatymas (pvz., tikslią valandą, nes vyksta gamybos paleidimas), tai turi būti numatyta iš anksto kaip „paketinis“ arba „prioritinis“ pervežimas. Tokie pervežimai kainuoja brangiau, nes vairuotojas nenaudoja visas savo darbo valandas kitų krovinių vežimui, o laiko jas būtent tiksliam pristatymui pasiekti. Standartinis pervežimas niekada negarantuoja pristatymo iki 14:00 valandos konkrečiai dienai.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį išvykimą ir atvykimą?

Kliento vaidmuo yra esminis. Greičiausiai uždelsta ne vairuotojo vairavimo įgūdžiai, o dokumentacija. Norint, kad krovinys išvykti be problemų, reikia laiku pateikti: 1. Tikslius prekių pavadinimus (ne „buitinė technika“, o „dujinė viryklė, modelis X“). 2. Svorį ir matmenis. 3. HS kodus (jei klientas juos žino). 4. Eksporto/importo deklaracijas (jei jas rengia klientas).

Jei vairuotojas atvyksta pasiimti krovinio, o prekės dar nepakrautos arba jų negalima rasti, tai prarandamos 2–4 valandos. Jei dokumentuose trūksta vienos priedų dalies, krovinys gali likti vietoje dviem dienoms.

Todėl, mano patarimas kaip eksperto: bendraukite su savo logistikos vadovu arba pervežėju iš anksto. Pateikite dokumentus prieš 24–48 valandas neišvykstant mašinai. Tai leis mums ištaisyti klaidas dar iki to, kol vairuotojas pasieks sieną ar uostą. Geras ryšys – tai pusė sėkmės greitam pervežimui.

Išvada

Pervežimų į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos ir atvirkščiai planavimas reikalauja ne tik geografinių žinių, bet ir supratimo apie administracinius bei techninius procesus. Nors fizinis atstumas nėra toks didelis, šiuolaikinė logistika yra sudėtingas mechanizmas, kurio dalys turi suktis sinchroniškai.

Išvykimo ir atvykimo laikai priklauso nuo daugybės faktorių: nuo vairuotojo poilsio režimo iki keltų grafikų ir net orų prognozių Lamanše. „Brexit“ sukūrė naujus iššūkius, susijusius su muitinės procedūromis, kurios dabar yra neatskiriama proceso dalis.

Kadangi aš šioje srityje dirbu jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu užtikrinti, kad patikimas partneris visada sugebės įvertinti rizikas ir pateikti realius laiko terminus. Klientui svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir tikrumas. Suprasti, kad siunta gali atvykti ±24 valandas nėra klaida – tai logistikos realybė.

Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai užsakote pervežimą į užsienį. Gerai suplanuotas pervežimas – tai ramybė ir užtikrintas verslo procesas, todėl visada rekomenduoju kreiptis į profesionalus, kurie žino ne tik kelią, bet ir tuo keliu einančius taisykles.