Pervežimai į Anglją – Reguliarūs ir Lankstūs Sprendimai Jūsų Verslui

Įvadas

Dirbti tarptautinės logistikos srityje beveik dvidešimt metų reiškia ne tik pamatyti, kaip keičiasi žemėlapiai, bet ir išmokti numatyti rizikas anksčiau, nei jos pasidaro problemomis. Jungtinė Karalystė, o ypač Anglija, visada buvo viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvos verslui. Tačiau pastaraisiais metais, po „Brexit“, ši kryptis tapo kur kas sudėtingesnė ir reikalaujančio daugiau dėmesio nei kada nors anksčiau. Daugelis klientų, atvykstantių pas mane, klausia to paties: „Kaip užtikrinti, kad krovinių pervežimai į Anglą neapsibrėžtų pasienio punktuose ar neprarastų savo vertės dėl vėlavimų?“

Atsakymas paprastas, bet jo įgyvendinimas reikalauja sistemos: tai derinti reguliarumo ir lankstumo principus. Per mano praktiką mačiau, kad sėkmės pasiekia tie, kurie sugeba suderinti prognozuojamas, reguliarias siuntas su galimybe greitai reaguoti į nepageidaujamas aplinkybes ar staigius užsakymus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šiandieninė rinka, ką reiškia reguliarūs maršrutai šiuo metu ir kodėl lankstumas nėra tik papildomas paslaugų „privalumas“, o būtina sąlyga išlikti konkurencingam.

Anglija yra sala. Tai geografinis faktas, kuris lemia logistikos specifiką. Mums nereikia kirsti vandenyno, tačiau reikia pasinaudoti keltų arba Eurotunelio paslaugomis. O štai po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolė tapo nebe formalumu, o rimtu uždaviniu. Mano, kaip eksperto, nuomone, šiandieninis pervežimų į Angliją modelis turi remtis trimis stulpais: tikslumu muitinės procedūrose, optimizuotu maršrutų planavimu ir gebėjimu pasiūlyti klientui tokias sąlygas, kurios atitinka jo biudžetą bei laiko apribojimus.

Reguliarūs pervežimai leidžia planuoti atsargas, sumažina sandėliavimo kaštus ir suteikia psichologinį ramumą. Tuo tarpu lankstūs sprendimai – tai galimybė išsiųsti nedidelę partiją (LTL – Less than Truckload) tą pačią dieną, kai atsiranda poreikis, arba organizuoti ekspresinį pervežimą, kai gamybos linija stovi ir laukia detalės. Šiame tekste mes gilinsimės į abu šiuos aspektus, kadangi jie yra kaip du vieno moneto puslapiai. Be vieno kito efektyviai funkcionuoti negali.

Taip pat svarbu suprasti, kad „pervežimas į Angliją“ nėra vienalytis terminas. Tai gali būti didelis 24 tonų sunkvežimis, keliaujantis iš Vilniaus į Londoną per Oostende arba Duisburgą, tai gali būti krovininis mikroautobulas, vežantis smulkius siuntinius į Mančesterį, arba netgi jautrių prekių transportavimas su temperatūros režimu. Kiekvienas atvejis reikalauja individualios strategijos, o mano užduotis – padėti klientams išsirinkti tą tinkamiausią.

Šiandien mes aptarsime ne tik tai, kaip techniškai vyksta pervežimas, bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos girdžiu savo kabinete kasdien. Nuotraukų kalbos nenaudosiu – čia svarbiau žodis ir skaidra supratimas. Todėl kviečiu pasinerti į tarptautinių pervežimų pasaulį, kur laikas – pinigai, o oportunistiškas požiūris į dokumentus gali kainuoti brangiau nei pati transportavimo paslauga.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurie, mano ilgametės patirties nuomone, labiausiai rūpina verslo atstovus planuojantiems siuntas į Jungtinę Karalystę. Šie atsakymai sukurti tam, kad suteiktų išsamią informaciją ir padėtų išvengti tipiškų klaidų.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Standartinis tranzito laikas, kai kalbame apie pilnavidurį sunkvežimį (FTL), svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, kurį uostą arba Eurotunelio terminalą naudojame. Jei krovinys keliauja per Kalėdą (Prancūzija) ir Doverį (Anglija), tai dažniausiai greičiausias variantas, tačiau čia didžiausia eismo rizika.

Jei naudojame maršrutą per Oostende (Belgija) arba Roterdamą (Nyderlandai), laikas gali padidėti viena diena, tačiau dažnai šie maršrutai yra mažiau apkrauti ir leidžia išvengti „Brexit“ sukeltų spūsčių prie Doverio. Reikia also atsižvelgti į tai, kad 3–5 dienų – tai vairuotojo darbo laikas. Jei reikalingi papildomi muitinės tikrinimai arba krovinys yra ne pilnaviduris (LTL) ir turi būti perkraunamas tarpinio sandėlio (konsolidacijos sandėlyje), tranzito laikas gali išsitęsti iki 7–8 dienų. Mano patarimas: visada planuokite siuntą bent savaitę iki jos būtinos paskirties vietos atsiradimo, ypač jei tai yra pirmasis pervežimas po „Brexit“.

2. Kokius dokumentus būtina parengti sėkmingam pervežimui į JK?

Dokumentų tvarka šiuo metu yra kritiškai svarbi. Be standartinio CMR krovininio kvito, kuris yra pagrindinis sutartis tarp vežėjo ir siuntėjo, dabar būtinos angliškos muitinės deklaracijos. Siuntėjas turi pateikti prekių SF (invoice), kuri turi būti labai detali: turi būti nurodytos tikslios prekės, jų svoriai, prekių kodai (HS kodai), prekių kilmės šalys ir vertė.

Be to, būtinas EORI numeris, kuris pradedamas raide „GB“, jei importuojate į Angliją. Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingos specialios leidimų dokumentai. Dažnai pamirštamas, bet svarbus dokumentas yra „Packing List“ – pakavimo sąrašas, ypač jei siunčiate daug skirtingų prekių vienoje siuntoje. Jei dokumentuose bus klaidų (pvz., neteisingas svoris ar kodas), anglai uždels krovinį pasienyje, o tai kainuos laiko ir papildomų sandėliavimo mokesčių uoste.

3. Ar „Brexit“ labai pakeitė pervežimų procedūras Lietuvos verslui?

Žodžiu „taip“, bet ne taip, kad sugriovė rinką, o taip, kad ją paversdavo sudėtingesne. Anksčiau Anglija buvo kaip dar viena ES šalis – krovinys važiavo be stabdymų. Dabar tai yra trečiosios šalies statusas. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti eksporto kontrolę Lietuvoje (išvykimo punkte) ir importo kontrolę Anglijoje (atvykimo punkte).

Praktiškai tai reiškia daugiau biurokratijos. Mums, ekspertams, teko pasisemti žinių apie JK importo mokesčius (Import VAT) ir muytinės tarifus. Daugelis lietuvių įmonių, anksčiau prekiaavusių su Anglija, nustojo tai daryti dėl baimės „užstrigti“ dokumentuose. Tačiau tie, kurie liko ir prisitaikė, dabar gauna didesnę maržą, nes konkurencija sumažėjo. „Brexit“ taip pat privertė mums labiau tikrinti prekių kilmę – tik prekės, pagamintos ES (arba tinkamai apdorotos), gali būti importuojamos be muitų pagal nulinio tarifo susitarimus.

4. Kas yra LTL (Less than Truckload) pervežimas ir kada jis naudingas?

LTL – tai dalinio krovinio pervežimas. Tarkime, Jums reikia nuvežti 3 europaletes prekių į Birmingemą, bet Jums nėra tiek daug prekių, kad užpildytumėte visą sunkvežimį. Anksčiau tokia siunta būtų buvusi labai brangi, nes reikėtų mokėti už visą automobilį. Šiuo metu, dėl gerai išvystytų konsolidacijos linijų, mes galime surinkti kelias tokius mažus siuntas iš skirtingų klientų, užkrauti juos į vieną sunkvežimį ir nuvežti į Angliją.

Tai lankstus sprendimas, leidžiantis sutaupyti pinigų. Tačiau čia yra vienas niuansas, apie kurį visada įspėju savo klientus – laikas. LTL siuntos dažnai yra perkraunamos tarpiniuose sandėliuose (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje), kad būtų suformuotos tinkamai. Todėl tranzito laikas gali būti ilgesnis. Jei prekės neskubos, LTF yra idealus pasirinkimas dėl kainos efektyvumo. Jei skuba, geriau rinktis FTL arba dalinę vietą reguliariais maršrutais be perkravimo.

5. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara nėra fiksuota, ji yra dinamiška kaip naftos kaina. Pagrindiniai komponentai yra: atstumas, kuro kaina, ir keltų/Eurotunelio mokestis. Keltų bilietai Anglijoje yra brangūs ir jų kaina svyruoja priklausomai nuo sezono. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis (atostogų fondas, dienpinigiai) ir muitinės brokerio paslaugos, jei tokios reikalingos.

Daugelis klientų klausia, kodėl kaina šiandien skiriasi nuo praėjusio mėnesio. Atsakymas paprastas: kuro priedai (fuel surcharge). Jei benzino ar dyzelino kaina rinkoje šoka, pervežėjai privalo taikyti priedą, kad išliktų pelningi. Taip pat svarbu krovinio tipas – jei tai standartinės prekės ant paletės, kaina pagrindinė. Jei reikia termorežimo, įrankių pakrovimo (su iškabomis) arba pavojingų medžiagų pervežimo, kaina didėja proporcingai rizikai ir techniniam aprūpinimui.

6. Ar galima transportuoti maisto produktus ar gyvūnų maistą į Angliją?

Tai labai jautri sritis. Po „Brexit“ maisto produktų, ypač gyvūninės kilmės, importas į JK tapo griežtai reguliuojamas. Negalima tiesiog užkrauti dešrų į sunkvežimį ir važiuoti. Reikalingas veterinarijos pažymėjimas (Health Certificate), kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šio dokumento krovinys bus sunaikintas pasienyje arba grąžintas atgal siuntėjo sąskaita.

Be to, kai kurie produktai gali būti uždrausti arba griežtai ribojami. Pavyzdžiui, kiaušiniai ar kai kurios mėsos rūšys turi specifinius reikalavimus dėl veterinarinių sertifikatų. Mano patirtis rodo, kad maisto pervežimui reikia dirbti tik su patikimais brokeriais, kurie moka specifinę JK gyvūnų sveikatos ir augalininkystės departamento (DEFRA) legislaciją. Jei planuojate eksportuoti maistą, visada pradėkite nuo dokumentų tikrinimo – tai užtruks daugiau laiko nei pačio pervežimo organizavimas.

7. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta?

Tai bjaurus scenarijus, bet apie jį kalbėti būtina. Visiems pervežimams yra taikoma CMR konvencija, kuri reglamentuoja atsakomybę. Pagal ją, vežėjas atsakinga už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai jis perima krovinį, iki jo atidavimo gavėjui. Tačiau yra vienas svarbus „bet“ – atsakomybės limitas.

Standartiškai atsakomybė apribota (pvz., 8,33 SDR vienetas už kilogramą arba panašiai, priklausomai nuo sutarties). Jei Jūsų krovinys vertas tūkstančių eurų, šis kompensavimas nebus pakankamas. Todėl aš visada patariu savo klientams pirkti papildomą krovinio draudimą (cargo insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės), bet užtikrina pilną vertės grąžinimą nelaimingo atveju. Be draudimo, jei sunkvežimis užsidega arba krovinys pavogiamas, gali prarasti didžiąją savo turtą.

8. Kaip veikia „Reguliarūs maršrutai“ ir kiek juose laisvos vietos?

Reguliarūs maršrutai – tai mūsų, kaip logistikos kompanijos, siūlomas stabilumas. Mes turime tvarkaraštį, pvz., kiekvieną antradienį ir penktadienį išvykstame iš Vilniaus į Londoną. Tai leidžia mums žinoti, kiek vietų turime, ir klientams – planuoti savo gamybą. Laisvų vietų kiekis priklauso nuo sezono. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) vietos užsipildo savaitėmis anksčiau.

Privalumas toks, kad reguliariose linijose kaina dažnai būna žemesnė nei užsakomajame pervežime, nes mes paskirstome išlaidas tarp visų klientų. Taip pat, mes jau turime suderintas muitinės procedūras ir mums žinomi geriausi keltų laikai. Jei Jums reikia siųsti kas savaitę tą patį kiekį prekių, šis modelis yra idealus. Jums nereikia kiekvieną kartą ieškoti pervežėjo – Jūs tiesiog rezervuojate vietą ir atiduodate prekes.

9. Ar įmanomas ekspresinis pervežimas į Angliją, ir kiek jis kainuoja?

Įmanoma viskas, už tam tikrą kainą. Ekspresinis pervežimas (Express) reiškia, kad krovinys važiuoja be sustojimų (arba su minimaliais sustojimais tik vairuotojo poilsiui) ir, jei reikia, naudojamas dviejų vairuotojų komandas, kad nebūtų stabdomas automobilis. Taip pat gali būti naudojamas atskiras mikroautobubas vienam klientui.

Tokiu atveju tranzito laikas gali sumažėti iki 24–48 valandų (priklausomai nuo vietos Lietuvoje). Tačiau kaina tokia paslauga yra 2–3 kartus didesnė nei standartinis pervežimas. Ekspresas naudingas, kai gamyboje nutrūksta tiekimas, reikia pakeisti brangią įrangą arba vyksta skubus užsakymas. Aš visada įvertinu, ar skubos kaštai apsimoka. Jei ne, geriau palaukti dieną-dvi ir mokėti standartinę kainą.

10. Kodėl verta rinktis patikimą pervežėjo partnerį, o ne ieškoti pigiausio pasiūlymo?

Rinktis pigiausią – tai dažna klaida, ypač į Angliją. Ten pasienio kontrolė yra griežta. Jei pasirenkate neįsipareigojusį pervežėją, kuris neturi patirties su JK muitine, rizikuojate, kad Jūsų krovinys bus užstrigęs Dovere arba Folkestone’e vienoms ar dviem dienoms. Sandėliavimas uoste Anglijoje yra labai brangus – gali siekti šimtus svarų per dieną.

Patikimas partneris (kaip aš ir mano komanda) ne tik važiuoja, bet ir kontroliuoja procesą.