Pervežimai į Angliją ir atgal – patogus ir greitas sprendimas

Tarptautiniai pervežimai yra gyvenimo arterija, kuriančios ryšius tarp šalių, žmonių ir verslų. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė geografija, pasieniai ir technologijos, tačiau vienas maršrutas išliko itin svarbus ir reiklus Lietuvos ekonomikai bei emigrantams – tai maršrutas tarp Lietuvos ir Anglijos (arba tiksliau, Jungtinės Karalystės). Nors po „Brexit“ pasikeitė formalieji reikalavimai, pati krovininių pervežimų esmė išliko ta pati: klientas nori, kad jo turtas ar prekės būtų pristatytos saugiai, laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir nuomone, aiškindamas, kaip šiandien organizuojami pervežimai į Angliją ir atgal. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip veža krovininiais automobiliais, bet ir apie tai, ką turėtų žinoti kiekvienas, norintis siųsti siuntas ar ketinantis persikelti gyventi į Didžiąją Britaniją. Esminių dalykų dažnai nepastebima iš pirmo žvilgsnio, tačiau būtent jie lemia, ar pervežimas bus „patogus ir greitas“, kaip pažadama reklamuose, ar taps tikroju košmaru.

Įvadas

Lietuva ir Jungtinė Karalystė turi ilgas istorines ir ekonominės bendradarbiavimo tradicijas. Dar prieš šalis įstojant į Europos Sąjungą, tūkstančiai lietuvių vyko dirbti į Angliją, o verslininkai ieškojo naujų rinkų. Šis srautas sukūrė didžiulę paklausą logistikos paslaugoms. Ilgą laiką pervežimai buvo gana paprasti – viena erdvė, be papildomų kontrolių. Tačiau pasaulis pasikeitė, ir šiandien logistikos vadybininkas turi būti ne tik vairuotojo vadovu, bet ir daugiau nei pusiau teisininku bei muitinės specialistu.

Kai sakome „patogus sprendimas“, turime omeny ne tik tai, kad klientui nereikia pats vairuoti sunkvežimio. Patogumas – tai aiškus komunikavimas, suprantamos kainos be „slaptų“ priemokų ir aiškus supratimas, kiek laiko užtruks siuntai keliauti. Greitis – tai ne tik vairuotojo koja ant dujos, bet ir efektyvus maršrutų planavimas, gebėjimas išvengti spūsčių ir tinkamas dokumentų paruošimas, kad niekas neužstrigtų pasienio punktuose ar uostuose.

Mano praktika rodo, kad dauguma klientų klauso: „Kodėl brangiau nei prieš metus?“ arba „Kodėl užtrunka tiek ilgai?“. Atsakymas slypi tame, kad šiuolaikinė logistika yra sudėtingas mechanizmas. Krovinių pervežimas į Angliją ir atvirai nėra tiesioginis važiavimas iš taško A į tašką B. Tai yra procesas, kuriam reikalingi gerai suplanuoti ištekliai: patikimi vairuotojai, techninės būklės sunkvežimiai, okeaniniai laivai arba keltai, kurie perkelia automobilius per Lamanšą, ir, svarbiausia, tikslai užpildyti dokumentai.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visas šias sudėtingas dalis paprastu žmogišku kalba. Sieksime išsklaidyti abejones dėl muitų procedūrų, paaiškinti, kaip formuojamos kainos, ir pateikti patarimus, kaip pasirinkti patikimą partnerį. Nesvarbu, ar reikia pervežti vieną sofą iš Londono į Vilnių, ar pilną konteinerį prekių iš Birminghamo į Klaipėdą – principiai pagrindai išlieka tą pat. Esu tikras, kad po šio teksto skaitymo jausite daugiau pasitikėjimo ir supratimo apie tai, kas vyksta už sunkvežimių vairo ir biurų sienų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt labiausiai populiarių klausimų, kuriuos man per savo karjerą teko girdėti ne kartą. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie pervežimų procesą.

1. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui pervežti į Angliją po „Brexit“?

Tai, galbūt, dažniausiai kylančiu klausimas, ir teisingai – nes nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi (ne ES nare), todėl muitinės formalumų padaugėjo. Jei anksčiau pakakdavo važiavimo lapo ir sutarties, dabar reikia rūpintis daugiau.

Pagrindinis dokumentas yra Prekių deklaracija (Export Declaration). Ji turi būti pateikta Lietuvos muitinės sistemose prieš išvežant krovinių. Be to, kiekvienam siuntiniui (jei tai ne asmeniniai daiktai, o prekės) reikalingas komercinis sąskaitas-faktūra (Commercial Invoice). Šiame dokumente turi būti nurodyta tiksliai, kas yra vežama, prekių kodai (HS kodai), jų vertė ir svoris. Be HS kodų ir tikslios aprašymo anglų kalba, anglų muitinė gali uždelsti arba net sugrąžinti krovinių.

Taip pat būtina, kad siuntėjas turėtų EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system). Be šio numerio negalima formaliai eksportuoti ar importuoti prekių į/iš JK. Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., keliaujate gyventi), reikia sudaryti daiktų sąrašą (Packing List) su deklaracija, kad tai nėra prekybinis krovinys, o asmeninis turtas, dėl to gali būti taikomos muitų atleidžiamosios priemonės. Viena žodžiu – dokumentacija yra pusė sėkmės.

2. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas į Angliją?

Laikas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jei kalbame apie dalinius krovinius (groupage), kai jūsų siunta keliauja viename sunkvežimyje su kitų klientų siuntomis, tai paprastai trunka nuo 5 iki 10 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai? Todėl, kad turiems surinkti pilną sunkvežimį, paskirstyti krovinius Lietuvoje, nuvykti, iškrauti Anglijoje ir susigrąžinti tuščią arba užpildytą grįžtant.

Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą, tai procesas gali trukti mažiausiai 3–4 dienas (priklausomai nuo vietos Anglijoje ir užduotų reikalavimų). Svarbu prisiminti, kad laiką skaičiuojant įeina ir kelionė per Lamanšą. Dažniausiai krovininiai važiuoja per Kalkę (Calais) arba Dunkerką (Dunkerque) į Doverį arba Folkstoną (Folkestone). Keltų laukimas arba „Eurotunnel“ perėjimas gali sudaryti 1–2 valandas (ilgą eilę), bet kartais dėl blogo oro ar techninių trikčių šis laikas gali išsitempti.

Taigi, planuodami pervežimą, visada vertėtų turėti laiko rezervą, ypatingai jei siunta yra svarbi tam tikrai datai (pvz., vestuvėms ar statybų pradžiai). Patirtis rodo, kad geriau planuoti savaitę anksčiau, nei stresuoti paskutinę minutę.

3. Kaip susiformuoja pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara logistikoje nėra pastovi – ji yra dinamiška kaip vertybinių popierių birža. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra: degalai, vairuotojo darbo užmokestis, uosto mokesčiai (keltų bilietai) ir muitinės brokerio paslaugos.

Degalų kainos svyruoja pasaulyje, todėl dažnai galite matyti papildomą „degalų priedą“. Vairuotojų trūkumas visoje Europoje verčia didinti darbo užmokesčius, kas taip pat įtakoja galutinę sumą. Keltų bilietai į JK nėra pigūs, ypač kai reikia užsisakyti vietą paskutinę minutę.

Taip pat kaina priklauso nuo krovinio tūrio ir svorio. Jei vežate lengvą, bet didelį daiktą (pvz., plunksnas, putas), mokėsite už tūrį (m³). Jei tai sunkios metalo konstrukcijos – mokėsite už svorį (tonas). Dar vienas svarbus dalykas – adresas Anglijoje. Pristatymas į Londoną ar pietryčių Angliją brangesnis dėl didelių uždarbių mokesčių (congestion charge) ir sunkesnio važiavimo mieste. Pristatymas į Škotiją ar Velsą gali kainuoti brangiau dėl didesnių atstumų.

4. Kas yra daliniai (kolektyviniai) pervežimai ir kas juos gali užsakyti?

Daliniai pervežimai, arba angliškai vadinami „Part Loads“ arba „Groupage“, yra idealus sprendimas tiems, kurie neturi pakankamai kroviniui pilnai užpildyti sunkvežimio. Tarkime, persikeliate gyventi ir turite 20 kibirų, arba esate smulkus verslininkas, norintis siųsti 5 paletes prekių.

Šioje sistemoje logistikos kompanija surenka krovinius iš keleto siuntėjų vienoje šalyje, juos apkrauna į vieną sunkvežimį, veža į Angliją, ten iškrauna ir paskirsto pagal adresus, o tą patį daro su grįžtančiu krovininiu. Tai leidžia klientams sumokėti tik už užimtą vietą (pavyzdžiui, už 1 metrą tūrio ar 1 europaleę), o ne už visą sunkvežimį.

Tai ekonomiškas sprendimas, tačiau, kaip minėjau, reikalaujantis daugiau laiko, nes turi laukti, kol surinksime kitų klientų siuntas. Taip pat reikia nepamiršti, kad daliniuose pervežimuose krovinys gali būti perkraunomas (perkraustomas) tarp sandėlių, todėl labai svarbu kruopštiai užpakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų nuo judėjimo.

5. Kaip vyksta muitinės procedūros importuojant prekes į Angliją?

Importas į Angliją dabar yra dviejų etapų procesas. Pirmiausia, kai krovinys atvyksta į JK uostą, turi būti pateikta Įvedimo deklaracija (Import Declaration). Tai dažniausiai atlieka vietinis muitinės brokeris Anglijoje. Jis naudojasi jūsų pateiktais dokumentais (sąskaita-faktūra, transporto dokumentais).

Tada skaičiuojami muitai ir PVM. Muitų tarifas priklauso nuo prekės tipo (pagal HS kodą). PVM (Pridėtinės vertės mokestis) Anglijoje šiuo metu yra 20 % (gali būti ir mažesnis tarifai kai kuriems produktams). Svarbiausia yra tai, kad šie mokesčiai turi būti apmokėti prieš krovinį išleidžiant iš uosto arba muitinės sandėlio.

Dauguma mūsų klientų pasirinka mokėti šiuos mokesčius per logistikos brokerį (DDP – Delivered Duty Paid sąlygos), t.y., mes apmokame už juos, o klientas mums gražina pinigus. Tai labai palengvina gyvenimą, nes vairuotojui nereikia stovėti pasienyje ir rūpintis pinigų pervedimų.

6. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (kilnojimasis) be mokesčių?

Taip, galima, ir tai yra viena populiariausių paslaugų tarp tų, kurie grįžta iš Anglijos į Lietuvą arba vyksta gyventi ten. Esama specialios Transfer of Residence (ToR) procedūros Jungtinėje Karalystėje.

Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar norite perkelti savo asmeninius daiktus į Lietuvą (ar atvirkščiai), galite kreiptis į muitinę dėl atleidimo nuo mokesčių (muitų ir PVM). Svarbu sąlyga: daiktai turi būti naudoti, asmeniniai ir jūsų naudojami buityje ne trumpiau nei 6 mėnesius. Jūs negalite įvežti (ar išvežti) prekių, kurias tuojau parduosite, nes tai bus laikoma prekyba.

Norint gauti šią lengvatą, reikia iš anksto pateikti paraišką (ToR01 forma Anglijoje) ir prie išvežimo ar įvežimo pridėti daiktų sąrašą su vertėmis (nors mokesčių nebus, vertė turi būti nurodyta). Tai puiki proga sutaupyti, jei grįžtate visam gyvenimui.

7. Kas nutinka, jei krovinys pasidaro sugadintas ar dingsta?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau logistikoje rizikos egzistuoja: avarijos, gaisrai sandėliuose, vagystės. Čia į pagalbą ateina draudimas. Profesionalių pervežėjų turi CMR draudimą.

CMR draudimas yra privalomas, tačiau jo standartinės sumos dažnai būna per mažos (pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangius elektroninius prietaisus ar vaikiškus vežimėlius, ši suma nepadengs nuostolių. Todėl visada patariu susimokėti už papildomą „All Risk“ (visų rizikų) draudimą, kuris padengs visą krovinio vertę nuo išvežimo iki pristatymo momento.

Jei įvyk incidentas, reikia nedelsiant pranešti pervežėjui, užfiksuoti žalą (nuotraukos), sudaryti defektų aktą ir pateikti draudimo kompanijai. Esu matęs atvejų, kai klientai pasirašo pristatymo dokumentus be pastabų, o namie pastebi, kad televizorius sužeistas. Tuomet kaltė tenka pačiam klientui, nes jis patvirtino, kad viskas tvarkoje. Visada tikrinkite krovinių būklę prieš pasirašydami!

8. Ar įmanoma pervežti keleivius kartu su kroviniu?

Pagal galiojančius įstatymus ir saugumo reikalavimus, krovininiame automobilyje (sunkvežimyje) draudžiama vežti keleivių, jei tai nėra specialiai tam pritaikyta keleivinė transporto priemonė (pvz., keleivinis autobusas arba mikroautobusas).

Kai kurios kompanijos siūlo „keleivinio ir krovininio“ mišrius pervežimus (pavyzdžiui, vairuotojas veža keleivį ir jo kuprinę, o likusią vietą užima kiti kroviniai), tačiau tai legalus tik tada, jei transporto priemonė yra registruota kaip keleivinė ir turi atitinkamas leidimas. Paprastu „tentru“ (tent truck) ar šaldytuve vežti žmonių griežtai draudžiama dėl saugumo – nėra saugos diržų, sėdynių, o priekabos konstrukcija neapsaugota keleiviams.

Jei reikia persikelti su mašina, rekomenduoju pasirinkti automobilių pervežimą autovežiu (su kelių automobiliais arba dvigubos grindys platformose) arba nuomotis mikroautobubą su vairuotoju. Negerai kelti savęs ir kitų gyvybę į pavojų dėl taupymo.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kuo remtis?

Rinka pilna įvairių pasiūlymų – nuo „skrajūnų“ su viena varele iki didelių logistikos holdingų. Kaip ekspertas patariu atsižvelgti ne į mažiausią kainą, o į reputaciją ir patirtį.

Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją (tarptautiniams pervežimams reikalinga bendrovės licencija). Antra, skaitykite atsiliepimus internete (Google, „Facebook“). Jei matote daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus ar dingusius daiktus – geriau vengti.

Trečia, klauskite apie sandėliavimo sąlygas. Patikimas vežėjas turi turėti saugų sandėlį, kur galima laikinai padėti siuntą, jei gavėjas jo nepriima. Ketvirta, bendravimas. Jei vadybininkas atsako į el. laiškus po trijų dienų ir negali aiškiai paaiškinti muitų procedūrų, kaip jis galės padėti, jei kils problema užsienyje? Pasitikėjimas ir ryšys – tai pusė sėkmės tarptautiniuose pervežimuose.

10. Ar sudėtingiau vežti iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Techniškai procesas yra labai panašus, tačiau yra keletas niuansų. Dažnai kainos gali skirtis todėl, kad grįžtantys kroviniai (backloads) Anglijoje gali būti pigesni, jei pervežėjas nori užpildyti tuščią mašiną grįžtant į kontinentą. Tačiau tai ne visada.

Vienas iš iššūkių – Lietuvos muitinės importo procedūros. Kai krovinys atvyksta į Lietuvą iš JK, jis taip pat praeina importo kontrolę. Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galite taikyti atidėjimo mechanizmą (suskaičiuoti PVM deklaracijose), jei ne – reikės mokėti tiesiogiai pasienyje.