Perkraustymo įkainiai iš Anglijos: konkurencingos kainos ir kaip jas išsiderėti

Perkraustymas iš užsienio šalių visada yra sudėtingas ir atsakingas žingsnis, o kai kalbame apie perkraustymą iš Anglijos (arba Didžiosios Britanijos) į Lietuvą, šis procesas tampa dar dviprasmiškesnis. Esdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo mažų studentų siuntų iki didelių verslo atstovybių relokacijos. Vis dėlto, klausimas, kurį dažniausiai girdimu iš klientų, yra vienas ir tas pats: „Kiek tai kainuos?“. Žinoma, niekas nenori mokėti per daug, tačiau ieškant „konkurencingų kainų“, būtina suprasti, iš ko tiksliai susiformuoja galutinė suma ir kodėl pigiausias pasiūlymas retai kada yra geriausias.

Šiame straipsnyje aš nesiruosiu siūlyti abstrakčių skaičių, nes jie be konteksto yra beverčiai. Vietoj to, ajs padėsiu jums suprasti kainodaros mechanizmus, taip, kad galėtumėte ne tik tiksliai įsivaizduoti biudžetą, bet ir aptikti potencialų apgaulingą pasiūlymą arba paslėptas išlaidas. Perkraustymo rinka yra dinamiška, o Anglijos specifika – nuo kelio sąnaudų iki muitinės procedūrų po „Brexit“ – turi didžiulę įtaką galutinei kainai. Norint gauti kokybišką paslaugą už protingą pinigą, reikia žinoti, į ką tiksliai apmokate.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šias dvidešimt metų išmokau: kaina nėra skaičius ant sąskaitos, o santykis tarp to, ką mokate, ir to, ką gaunate. Konkurencinga kaina – tai ne mažiausia rinkos kaina, o geriausia vertė už pinigus. Žemiau išsamiai aptarsime visus aspektus, kurie lemia perkraustymo iš Anglijos įkainius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada užduoda susidurę su perkraustymo iš Anglijos klausimu. Atsakymai paremti ilga praktika ir realia rinka situacija.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja perkraustymo iš Anglijos kaina?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio reikia pradėti. Kaina nėra imtą iš oro – tai matematiškai suskaičiuotos sąnaudos. Pagrindiniai komponentai yra trys: darbas (krovėjai), atstumas (degalai ir kelių mokesčiai) ir laikas.

Pirmiausia, darbo sąnaudos. Anglijoje darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei Lietuvoje. Jei kviečiate perkraustymo komandą iš Lietuvos, jie turi nuvažiuoti į Angliją, įkrauti, grįžti ir iškrauti. Tai užtrunka kelias dienas. Visą šį laiką vairuotojams ir krovėjams reikia mokėti algą, maitinimą ir apgyvendinimą.

Antra, transporto išlaidos. Kelionė Londoną – Vilnius ir atgal yra apie 4000–4500 kilometrų. Į šią sumą įeina ne tik degalai, kurių kaina Anglijoje ir Europoje svyruoja, bet ir brangūs kelių mokesčiai Prancūzijoje arba Belgijoje, bei keltų bilietai per Lamanšą. Keltas vienam sunkvežimiui gali kainuoti nuo 150 iki 300 svarų sterlingų viena kryptimi.

Trečia, administracinės išlaidos ir draudimas. Profesionali kompanija visada įtraukia draudimą, kuris apsaugo jūsų turtą kelyje. Taip pat čia įeina muitinės deklaravimo paslaugos (jei reikia) ir priedangos medžiagos.

Taigi, kaina = (Darbo valandos x Darbo užmokestis) + (Degalai + Kelių mokesčiai + Keltai) + (Draudimas + Administravimas). Jei gavote pasiūlymą, kuris atrodo pernelyg žemas, tikriausiai viena iš šių dalių buvo „pamiršta“ arba sumažinta iki kritinio lygio (pvz., draudimas nėra įtrauktas).

2. Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris ir kodėl tai svarbu kainai nustatant?

Perkraustymo srityje kainos dažniausiai nustatomos ne pagal svorį (kaip, pvz., pašto siuntose), o pagal tūrį – kubinius metrus ($m^3$). Tai yra standartas, nes baldų ir daiktų svoris gali stipriai skirtis tuo pačiu tūriu.

Įsivaizduokite, kad perkraustote spygliuotą vielą ir plunksnas. Jų tūris gali būti vienodas, tačiau svoris ir tvarkymo sudėtingumas skiriasi šimt kartų. Tačiau sunkvežimio erdvė (tūris) yra tas ribotojas. Kiekvienas $m^3$ užima vietą sunkvežimyje, kurios talpa yra fiksuota (pvz., 20, 30 ar 90 $m^3$).

Jei klientas sako: „Aš turiu tiek daiktų, kiek telpa į „Ford Transit““, tai ekspertui sako mažai. Mes reikalaujame detalaus inventoriaus sąrašo arba vaizdo įrašo. Klientas dažnai pamiršta paminėti balkono baldus, garaže stovinčias dviračius ar palėpėje kažką užmirštus dėžes. Klaidingai nurodytas tūris vėliau sukelia konfliktus: vieta sunkvežimyje baigiasi, o reikia vežti dar.

Tikslaus tūrio nustatymui kainos tikslumui pagerinti patariu naudoti paprastą taisyklę: matuokite ilgio, pločio ir aukščio produktais pagrindinius baldus (sofos, lovos, spintos), o mažus daiktus (drabužius, indus) suskaičiuokite kaip standartines dėžes (apie 0,1 $m^3$ vienai dėžei). Kuo tiksliau nurodysite tūrį, tuo tiksliau bus kaina – nereikės mokėti už tuščią erdvę (vadinamą „orą“) arba papildomai už viršytą limitą.

3. Kas yra „dalinis krovinys“ (part load) ir ar tikrai taip galima sutaupyti?

„Dalinis krovinys“ arba angliškai part load – tai vienas efektyviausių būdų sutaupyti perkraustant iš Anglijos, ypač jei turiu mažiau kaip 15 $m^3$ daiktų. Principas paprastas: perkraustymo firma surenka kelis klientų krovinius viename sunkvežimyje ir važiuoja vienu maršrutu.

Pavyzdžiui, vienas klientas veža daiktus iš Londono, kitas iš Mančesterio, trečias iš Birminghamo. Visi jie nukreipiami į Lietuvą. Sąnaudos (degalai, keltai, vairuotojo atlyginimas) padalinamos tarp klientų pagal užimamą vietą. Tokiu atveju kaina $m^3$ gali būti 30–50 % mažesnė nei jei nuomotumėt atskirą sunkvežimį (dedikuotą transportą).

Tačiau čia yra ir „avinas“. Dalinis krovinys reikalauja lankstumo. Jūs negalite tiksliai žinoti, kiek vairuotojas pas jus atvyks (gali būti antradienį, gali ketvirtadienį, priklausomai nuo to, kaip greitai bus surenkami kiti kroviniai). Be to, sunkvežimis gali būti didelis, ir jei gyvenate siaurame Londone gatvėlėje, jo ten nepriimsite – teks dėžes nešti nuo pagrindinės gatvės.

Jei jums svarbi kaina ir galite palaukti keletą dienų pristatymo lanksto (pvz., +3 dienos), dalinis krovinys yra puikus pasirinkimas. Jeigu reikia išvykti tam tikrą dieną ir viską pristatyti iš karto – reikės mokėti už pilną, išskirtinį sunkvežimį.

4. Ar perkraustymo kaina priklauso nuo to, iš kur Anglijos regiono keliaujame?

Absoliučiai taip. Anglija yra didelė sala, o atstumai Lietuvoje yra gerokai mažesni. Kelionė iš Londono ar pietryčių (South East) kainos požiūriu skiriasi nuo kelionės iš Škotijos (Glasgow, Edinburgh) arba Kornvalio (Penzance).

Keliaujant iš Londono, vairuotojas greitai pasiekia uostą (Dover, Folkestone), taigi jo laiko sąnaudos mažesnės. Jeigu reikia važiuoti į šiaurę – Mančesterį, Liverpulį, Leedsą, tai vairuotojui reikia papildomos dienos tik tam, kad nuvažiuotų pasiimti daiktų. Tas pats pasakytina apie Vakarų Angliją (Bristol, Exeter).

Be to, Londono centre yra įvestas ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestis. Jei perkraustymo sunkvežimis nėra naujausios Euro VI klasės, už važiavimą mieste reikia sumokėti gana didelį mokestį (kasdien). Šios išlaidos neatsiranda savaime – jos yra įskaičiuojamos į galutinę sąskaitą. Taigi, perkraustymas iš Londono centro gali būti brangesnis net ir tuo atveju, jei tūris mažas, dėl papildomų miesto mokesčių ir sudėtingesnio eismo.

5. Kokie papildomi mokesčiai gali iškilti, kurių klientai dažnai neįsivaizduoja?

Per dvidešimt metų praktikos mačiau, kaip klientai, matydami pradinę sumą, nustemba prie galutinės sąskaitos. Kodėl taip nutinka? Dėl „paprastų“ dalykų, kuriuos neįmanoma numatyti iš karto.

Vienas dažniausių – prieigos prie objekto sudėtingumas. Jei anksčiau buvo pasakyta: „Prieš namus gali stovėti sunkvežimis“, o iš tiesų atvykus paaiškėja, kad reikia statyti specialų kėbulo kėlimo mechanizmą (kraną) arba nešti daiktus 200 metrų tolyn, nes sunkvežimis negali važiuoti siaurame privažiavime, tai kyla papildomi darbo valandų mokesčiai.

Kitas dalykas – pakavimo medžiagos. Dauguma kompanijų kainuoja už dėžes, omelą (plėvelę), burbulus. Jei klientas numatė 20 dėžių, o jas išpildžius paaiškėja, kad reikia 50, papildomos 30 dėžių bus papildomai apmokamos.

Taip pat verta paminėti laukimo mokestį. Jei raktai nuo naujo buto angliškoje pusėje vėluoja valanda, arba klientas vėluoja prie rinkimo punkto, vairuotojas ir krovėjai laukia. Jų laikas nėra nemokamas. Dauguma kompanijų turi pirmąją valandą laukimo nemokamai, bet vėliau – mokestis prasideda.

Ir galiausiai, muitinės patikros mokestis (jei nėra Transfer of Relief dokumentų). Nors grįžtantys į Lietuvą daiktus dažnai galima atvežti be muito (jei juos naudojote bent 6 mėn.), jei trūksta dokumentų arba kyla abejonių dėl prekių (pvz., daug naujų daiktų su etiketėmis), gali tekti mokėti brokerio paslaugas ir muito mokestį, kas yra papildoma neplanuota išlaida.

6. Ar „Brexit“ paveikė perkraustymo kainas iš Anglijos į Lietuvą?

Žinoma, ir tai ne vien tik dėl kursų svyravimų. Po „Brexit“ Didžioji Britanija tapo trečiąja šalimi Europos Sąjungos atžvilgiu. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, netgi asmeninis daiktų perkraustymas, turi praeti muitinės kontrolę.

Anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo per sieną. Dabar jis turi turėti teisingus dokumentus: TRL (Transporto licencija), Ex1 deklaraciją (jei reikia) arba Transfer of Residence (ToR) numerį, patvirtinantį, kad perkraustote savo asmeninius daiktus ir jie nebus parduodami.

Šios procedūros reiškia, kad perkraustymo kompanijos turi dirbti su muitinės brokeriais arba turėti savo vidinius logistikus, kurie sugeba tvarkyti šį biurokratiją šliuzą. Nors asmeninis perkraustymas (ToR) yra be muito, dokumentų parengimas kainuoja. Dauguma kompanijų šias išlaidas įtraukia į savo bazinę kainą, todėl ji gali atrodyti šiek tiek aukštesnė negu prieš 5 metus.

Taip pat, jei dokumentai bus neteisingi, sunkvežimis gali būti sulaikytas sienoje. Tokiu atveju, dienos prastovos uoste kaina gali būti katastrofiška klientui. Todėl rinkdamiesi konkurencingą kainą, visada klauskite: „Ar kaina įtraukia visus muitinės procedūrų ir dokumentų (ToR) tvarkymo mokesčius?“.

7. Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą, siekiant išvengti problemų?

Ne visada brangiausias yra geriausias, tačiau pigiausias beveik visada yra pavojingas. Rinkoje yra kompanijų, kurios siūlo „neįtikėtinas“ kainos, tiesiog norėdamos užgrobti rinką arba neturėdamos patirties. Jos gali vairuoti senais sunkvežimiais, neturėti draudimo arba naudoti „baltųjų vairuotojų“ (t.y., nelegaliai dirbančių vairuotojų), kas sukuria didelę riziką.

Brangesnė kaina dažniausiai reiškia: 1. Patikimesnę techniką: Naujesnis sunkvežimis mažiau sugenda kelyje. 2. Kvalifikuotus krovėjus: Žmonės, kurie žino, kaip išmontuoti ir užpakuoti sofą, kad ji neišlūžtų. 3. Pilną draudimą: O ne tik formalų privalomąjį. 4. Tvarkingumą: Vairuotojai atvyksta laiku, skambina prieš atvykdami.

Esu matęs atvejų, kai klientas taupė 200 svarų pasirinkdamas neaiškų vežėją, o paskui jam teko mokėti 1000 eurų už sulūžusią spintelę arba už drabužių valymą, nes dėžės drisko ir ant jų pateko tepalas iš sunkvežimio variklio. Taigi, rinkitės vidutinę arba viršutinę kainos ribą, bet visada prašykite paaiškinti, ką ši kaina apima.

8. Kaip darbo diena (savaitgalis / darbo diena) veikia kainą?

Logistikoje laikas – pinigai. Anglijoje ir Lietuvoje vairuotojų darbo laikas yra griežtai reguliuojamas (tachografas).

Perkraustymas savaitgaliu (šeštadienį, sekmadienį) arba šventinę dieną Anglijoje visada brangesnis. Pirmiausia, vairuotojams ir krovėjams turi būti mokamas darbas už nepalankias darbo sąlygas (dažniausai padidintas atlyginimas).

Antra, jei planuojate išvykti penktadienį ir pristatyti sekmadienį, vairuotojas gali nespėti legaliai atlikti poilsio pertraukų, jei reikės skubėti, todėl kompanijos gali atsisakyti tokio maršruto arba uždėti didelę priedą.

Nors klientui patogiausia yra perkraustytis savaitgalį (kad nereikėtų atostogauti iš darbo), iš logistinio požiūrio pigiausia ir saugiausia yra perkraustytis darbo dienomis (antradienis – ketvirtadienis). Tada eismas mažesnis, vairuotojai geriau išsimiegoję, o oros sąlygos (žiemos metu) mažiau veikia pristatymo laiką. Jei norite sutaupyti 10–15 %, bandykite derėtis dėl perkraustymo darbo dieną.

9. Ar apsidraudimas yra privalomas, ir kaip jis veikia atveju, jei pasitaiko nelaikė?

Apdrausti daiktus būtina, nors įstatymai gali nebūti jums privalomi. Tačiau profesionalus ekspertas niekada nenusiųs neapdrausto krovinio į 3000 km atstumą.

Yra du pagrindiniai draudimo tipai: 1. Transporto draudimas (Transport liability): Tai standartinis, minimalus draudimas, kurį turi tureti kiekviena vežėjo kompanija. Jis dažniausiai apmoka žalą tik tuo atveju, jei kaltė yra vieniskai vairuotojo (pvz., pataikė į medį), o suma dažnai ribojama (pvz., 10 EUR už kg arba fiksuota suma, pvz., 500–1000 EUR visam įvykiui). Jei dėžė su porcelianu nukrenta paties vairuotojo klaidos įvykus staigiam stabdymui, gausite labai mažą kompensaciją. 2. Visapusiškas („All Risk“) draudimas: Tai tas, ką rekomenduoju. Jis apima viską – nuo vairotojo klaidų iki nelaimingų atsitikimų, vagysčių, gaisro ar net vandens pažeidimų. Jei brangus pianinas susilaužo, jis bus apmokėtas pagal jo vertę (natūralią arba rinkos).

Draudimo kaina paprastai sudaro apie 1–2 % viso krovinio vertės. Daugelis klientų, norėdami sutaupyti 50 eurų, atsisako „All Risk“ draudimo. Tai didžiausia klaida. Perkraustant iš Anglijos, kelyje yra daug pavojų – prastos kelio būklės vietose, staigūs posūkiai, jūros drėgmė. Niekada nežinote, kas gali nutikti. Užtikrinkite, kad pasiūlyme būtų aiškiai parašyta: „Draudimas įtrauktas“ ir nurodyta draudimo suma.

10.