Perkraustymas į Angliją: patarimai ir žingsniai be streso

Įvadas

Gyvenimas užsienyje – tai daugelio lietuvių svajonė, o Jungtinė Karalystė, ypač Anglija, jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių krypčių. Tačiau tuomet, kai svajonė pradedama įgyvendinti realiai, pirmasis ir didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama, yra logistika. Perkraustymas į kitą šalį nėra paprastas daiktų pakrovimas į mašiną – tai sudėtingas procesis, reikalaujantis planavimo, žinių ir, svarbiausia, emocinio ramumo. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu matęs viską: nuo idealiai organizuotų, be ašarų praėjusių reisų iki tų, kurie virto tikru košmaru dėl nesklandaus suplanavimo.

Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Buvęs paprastas važiavimas tarp šalių tapo sudėtingesniu dėl muitinės formalumų ir naujų dokumentų reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad procesas turi būti stresinguks. Atvirkščiai, turint teisingą informaciją ir patikimą partnerį, perkraustymas gali vykti sklandžiai, o jūsų naujasis gyvenimas Anglijoje gali prasidėti be nereikalingo įtempimo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu esminius niuansus ir atsakysiu į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelias į užsienį būtų kuo lengvesnis.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia turėti sėkmingam perkraustymui į Angliją po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes be teisingų dokumentų krovinys gali būti užstrigtas pasienyje arba uoste. Esmė tokia: šiuo metu Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl perkraustant turtą (jūsų asmeninius daiktus) būtina atlikti muitinės deklaravimą.

Svarbiausias dokumentas yra Transfer of Residence (ToR) numeris. Tai unikalus kodas, kurį išduoda JK muitinės ir mokesčių tarnyba (HMRC). Jis leidžia atvežti asmeninius daiktus į JK be PVM ir importo muito. Jei šio numerio neturite, gali tekti mokėti mokesčius už atvežamus baldus, buitinius technikos prietaisus ar net drabužius, nors jie yra naudoti. Be ToR numerio, reikės pildyti įprastą importo deklaraciją ir mokėti mokesčius.

Be ToR numerio, būtinas kruopštus daiktų inventorius (packing list). Jis turi būti parengtas lietuvių arba anglių kalba, idealiai – abejomis. Inventoriuje turi būti nurodyta: kas pervežama (pvz., „sofa“, „staliukas“, „dėžė su virtuvės reikmenimis“), daiktų vertė (apytiksli, rinkos vertė) ir, svarbiausia, numeracija. Kiekviena dėžė turi turėti savo unikalų numerį, kuris atitinka inventorių. Taip pat reikės asmens dokumento (pasas arba asmens kodą turintis dokumentas) ir, jei pervežama ne savo daiktus, notariškai patvirtintos galios įgaliojimo.

2. Kaip apskaičiuojama perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos sudėtis nėra tokia paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai klientai man klausia: „Kiek kainuoja važiuoti į Londoną?“, tačiau atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pagrindinis kriterijus – tai krovinio tūris (kubiniais metrais, $m^3$). Mes nebežiūrime tik į svorį, nes baldai užima daug vietos, bet sverbiai nedaug. Kuo daugiau daiktų turite, tuo didesnė mašina reikalinga, arba reikės daugiau kelionių.

Antras svarbus faktorius – atstumas ir prieinamumas. Anglija yra didelė, ir kaina važiuoti į Londoną skirsis nuo kainos važiuoti į Mančesterį ar Norviką. Be to, labai dažnai kainą įtakoja paskutinio mylios (last mile) sunkumai. Ar prie namų gali privažiuoti sunkvežimis? Ar yra ribojimų (pvz., Londono zona ULEZ, kurioje taikomi mokesčiai už senesnius arba ne ekologiškus transporto priemones)? Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų, reikia organizuoti perkrovimą į mažesnę transporto priemonę, kas papildo kainą.

Taip pat kainą įtakoja ir paslaugų apimtis: ar tik vežame daiktus iš A į B, ar dar ir supakuojame, išpackuojame, montuojame baldus. Ir, žinoma, kuro kainos bei keltų bilietų kainos, kurios svyruoja priklausomai nuo sezono.

3. Ar asmeniniai daiktai apmokestinami atvežant juos į Angliją?

Tai labai aktuali tema, susijusi su ankstesniu klausimu apie ToR numerį. Esminių principas toks: jei atvykstate gyventi į Angliją ir ketinate ten gyventi mažiausiai 12 mėnesių, turite teisę atvežti savo asmeninius daiktus be mokesčių. Tai vadinama „Transfer of Residence“ reljefu.

Kadangi Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra trečiosios šalys viena kitai atžvilgiu, techniškai tai yra importas. Tačiau JK įstatymai leidžia atsisakyti PVM ir importo muito, jei daiktai: 1. Jums priklausė ir buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš atvykstant. 2. Nebus parduoti ar išnuomoti pirmuosius 12 mėnesių atvykus. 3. Atvežami per 12 mėnesių nuo jūsų atvykimo datos.

Jei neturite ToR numerio arba nesate naujakuriai (pvz., jau gyvenate Anglijoje ir dabar galvojate atvežti naujus baldus iš Lietuvos), tuomet teks mokėti standartinius importo mokesčius. Todėl ToR numerio gavimas iš anksto yra būtinas žingsnis taupyti pinigus.

4. Ką daryti su transporto priemone – ar verta vežti savo automobilį?

Automobilių pervežimas į Angliją yra atskira tema. Dažnai klientai klausia, ar verta vežti savo seną „Audi“ ar „BMW“. Eksperto akimis, verta apskaičiuoti. Automobilio pervežimas kainuoja (krovinių mikroautobusu arba su vagonu keltu), tačiau Anglijoje automobilių registracija ir mokesčiai gali būti „kandžūs“.

Atvežus automobilį, jį reikia užregistruoti JK DVLA (Driver and Vehicle Licensing Agency) per 14 dienų. Tam reikės sumokėti importo muito (jei mašina ne senesnė kaip 10 metų, skaičiuojama nuo vertės) ir PVM (20 %). Be to, reikės mokėti metinį transporto priemonės mokestį (Vehicle Excise Duty), kuris Anglijoje priklauso nuo išmetamųjų teršalų kiekio, ir pirmąkart registruojant – 55 svarų mokestį.

Taip pat reikia atsižvelgti į vairavimo pusę. Jei automobilis yra su vairu kairėje, Anglijoje tai gali būti nepatogu (pavyzdžiui, važiuojant pro mokesčių mokėjimo brūkšnius arba lenkiant), nors tai ir nėra draudžiama. Jei automobilis yra labai vertingas ar brangiai suremontuotas, vežti gali apsimokėti. Jei tai senas, techniškai nusenas automobilis, Anglijoje jį greičiausiai pigiau nusipirkti vietiniame turguje.

5. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama vežti?

Čia reikia būti ypač atsargiam, nes muitinės taisyklės griežtos. Visų pirma, griežtai draudžiama vežti maisto produktus, kuriuose yra mėsos ar pieno produktų (pvz., dešros, sūris, kiaušiniai), išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus (pvz., kūdikių maistas ar specialios dietos maistas, tačiau tai turi būti deklaruojama ir patvirtinta). Taip pat nerekomenduojama vežti daug gyvūnų kilmės produktų.

Draudžiama vežti ginklus, sprogmenis (įskaitant senas kariškias atminimo dalis), pavojingas chemines medžiagas (pavyzdžiui, didelius kiekius indų ploviklių ar baliklių be tinkamos pakuotės).

Taip pat verta pagalvoti apie augalus. Nors augalų atvežimas į JK galimas, tačiau yra griežtų apribojimų siekiant išvengti kenkėjų plitimo. Reikia turėti fitosanitarinius pasus, o kai kurios rūšys (pvz., kai kurie medžiai, krūmai) gali būti visiškai draudžiami. Mano patarimas: jei augalas yra maža kaktusas vazonelyje – galima, bet visas sodą vežti tikrai neverta.

6. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų kelyje?

Pervežimas į Angliją trunka ne vieną dieną. Krovinys keliauja keltu, būna pakrautas įvairiuose sandėliuose, patiria vibraciją. Pakavimas – tai 50 % sėkmės. Nenaudokite senų, suplyšusių prekybos centrų dėžių – jos paprastai būna per minkštos ir gali sugriužti po svorio.

Naudokite specialias perkraustymo dėžės, kurios yra dvigubos sienelės (double wall). Smulkius daiktus knygoms, indams reikia mažesnių dėžių, kad jos neiptemptų per daug. Didelius, bet lengvus daiktus (pagalves, antklodes) galima dėti į didesnes dėžes.

Labai svarbu knygų ir indų pakavimas. Knygos turi būti pakrautos vertikaliai, o ne gulu, kad dėžės deformuotų. Indai turi būti įvynioti į burbuliukų plėvelę (bubble wrap) ir padėti į dėžes taip, kad jie nesibraižytų vienas į kitą. Tarp indų ir dėžės sienelių turi likti tarpinės (popierius arba putos).

Brangius daiktus (kompiuterius, juvelyrinius dirbinius, dokumentus) rekomenduoju vežti su savimi kelyje, o ne patikėti pervežėjui. Taip pat būtina pažymėti visas dėžes: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lengvai sudužtantis“. Tai palengvins ne tik iškrovimą, bet ir draudimo atvejų tvarkymą.

7. Kaip vyksta perkraustymas su gyvūnais? Kokios reikalavimai?

Gyvūnų pervežimas po „Brexit“ tapo sudėtingesniu. Dabar negalima tiesiog įsodinti šuns į mašiną ir važiuoti. Reikia laikytis griežtų tvarkų.

Pagrindinis reikalavimas – gyvūno pasas. Jame turi būti pažymėtas mikročipo numeris ir registryta rašaliniu būdu antiparazitinė vakcina (pasirašyta veterinarijos gydytojo). Svarbiausia: vakcina turi būti padaryta ne anksčiau kaip 21 diena prieš kelionę (bet nėra ir vėluoti – reikia sekti galiojimą).

Be to, prieš išvykstant į Angliją, reikia apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kad šis padarytų gyvūno apžiūrą ir išduotų gyvūno sveikatos sertifikatą (Animal Health Certificate – AHC). Šis dokumentas galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos, todėl jo negalima padaryti per anksti.

Keliaujant su krovečiu, reikia užtikrinti, kad gyvūnas turėtų tinkamą transportavimo būdelę (kraitelę), kurioje galėtų stovėti ir apsisukti. Taip pat reikia užtikrinti, mašinos vairuotojas nebūtų alergiškas gyvūnams. Dažniausiai gyvūnai keliauja kelyje kartu su savininkais, tačiau jei reikia pervežti juos su daiktais, viskas turi būti suderinta iš anksto.

8. Kiek trunka perkraustymo procesas ir kada reikia pradėti planuoti?

Planavimas – viskas. Idealus laikas pradėti galvoti apie perkraustymą yra mažiausiai 4–6 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Kodėl? Pirma, ToR numerio gavimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki keleto savaičių, jei yra klaidų prašyme. Antra, geros pervežimo kompanijos turi užimtus grafikus, ypač vasarą arba prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius metus).

Paties perkraustymo trukmė priklauso nuo maršruto. Jei tai yra tiesioginis reisas (kai atvykstame pas jūsų, pakrauname ir važiuojame tiesiai į Angliją), tai gali užtrukti 2–4 dienas (priklausomai nuo to, ar reikia laukti keltui, ar yra naktinis poilsis vairuotojui).

Tačiau dažnai naudojame kombinuotus pervežimus (groupage), kai vienoje mašinoje vežami kelių klientų daiktai. Tai pigiau, bet ilgiau. Tokiu atveju gali prireikti 1–2 savaičių, nes reikia surinkti visus krovinius, nuvežti juos į sandėlį, išrikiuoti ir tik tada išvežti į paskirties vietą. Jei skubate, reikia rinktis ekspress reisą.

9. Ar reikia drausti daiktus ir kaip tai veikia?

Draudimas nėra privalomas, bet jis yra būtinas jūsų ramybei. Profesionalios pervežimo kompanijos paprastai turi standartinį CMR draudimą, tačiau jo suma dažnai būna ribota (pvz., 10 EUR už kilogramą arba fiksuota suma, kuri gali neužtikrinti brangių baldų vertės).

Mano patarimas: apsidrauskite visiškai. Yra galimybė pasirašyti „All Risk“ (visų rūšių rizikos) draudimo polisą. Jis apima ir smūgius, ir kritimus, ir drėgmę. Tačiau čia yra vienas esminis niuansas: dažnai draudimas negalioja, jei daiktus pakavote patys. Jei dėžė nukrenta ir sugenda, o paaiškėja, kad ją supakavote ne pagal profesionalias standartus (naudojant netinkamas medžiagas), draudimo kompanija gali atmesti išmoką.

Todėl, jei turite labai brangių daiktų (pianinas, brangūs antikvariniai baldai, meniniai kūriniai), geriausia pasikvierti profesionalų pakavimo komandą. Tai papildomas kaštas, bet jis suteikia garantiją, kad dėl jų sugadinimo atsakomybė bus ne jūsų, o pervežėjo.

10. Kas nutinka atvykus į Angliją – kaip vyksta iškrovimas?

Atvykimas į paskirties vietą yra paskutinis etapas, bet jis taip pat gali sukelti stresą, jei nebus pasiruošta. Prieš išvykstant mūsų vairuotojas arba dispečeris turi susisiekti su jumis ir pranešti apie numatomą atvykimo laiką.

Jūs turite užtikrinti, kad prie namų ar sandėlio yra laisva vieta iškrovimui. Angliški miestai, ypač senosios dalys, gali būti siauri, su statybos zonomis. Jei reikia, gali tekti gauti leidimą stovėjimui (parking permit) iš vietos savivaldybės, ypač jei reikės užimti vietą ilgesniam laikui.

Iškrovimo metu vairuotojas padės dėžes į namus (paprastai į pirmą aukštą, jei nėra lifto). Jei reikia kelti į aukštus ar nešti per ilgius koridorius, tai gali kainuoti papildomai. Verta iš anksto pasirūpinti, kad kaimynai ne užstatytų privažiavimo takų.

Po iškrovimo rekomenduoju patikrinti dėžių būklę. Jei pastebite, kad dėžės suplėšytos ar drėgnos, tai užfiksuokite vairuotojo buvimo akimis (pavyzdžiui, padarykite nuotraukas arba užrašykite į konosamentą). Tai padės vėliau, jei reikės kreiptis į draudimą dėl viduje esančių daiktų sugadinimo.

Išvada

Perkraustymas į Angliją gali atrodyti kaip milžiniškas kalnas, kurį reikia įveikti. Tačiau, kaip rodžia mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis, šis kalnas tampa mažu kalneliu, kai viskas yra suplanuota ir atlikta laiku. Sėkmės paslaptis slepiasi ne tiek pačiame fiziškame pervežime, kiek preparacijoje: gauti ToR numerį, sudaryti detalių daiktų sąrašą, pasirūpinti tinkamu pakavimu ir aiškiai susitarti dėl terminų.

Nesijaudinkite klausti profesionalų patarimų. Geriau užduoti paprastą klausimą iš anksto nei spręsti problemas užsienyje, be kalbos ir be pagalbos.