Per kiek laiko keleivių vežimas į Angliją? Išsamus eksperto vertinimas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra šiek tiek naivus, tačiau visiškai suprantamas: „Per kiek laiko nuvešite mane į Angliją?“. Žmonės dažnai tikisi girdėti vieną konkretų skaičių – pavyzdžiui, „24 valandas“ arba „poryt“. Tačiau realybėje tarptautiniai keleivių pervežimai yra sudėtingas logistinis mozaikos elementas, kurį lemia ne tik atstumas, bet ir dešimtys kitų veiksnių.

Jei būtų taip paprasta, kaip atrodo žemėlapyje – užmesti liniją nuo Vilniaus iki Londono ir važiuoti tiesiai, atsakymas būtų elementarus. Bet mes kalbame ne apie skrydį, o apie žemėlapių transportą, kuris turi įveikti tūkstančius kilometrų, turi perplaukti arba pervažiuoti Lamanšą, apeiti didžiulius miestus ir susidoroti su biurokratinėmis procedūromis.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie tos temos ir išsamiai paaiškinsiu, kas tiksliai įtakoja kelionės trukmę. Mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir panagrinėsime specifinius maršrutus, galimas kliūtis ir tai, kaip šiuolaikinė situacija Europos keliuose keičia planus. Esu matęs viską – nuo idealių kelionių, kai vairuotojas priešakyje pasirodo anksčiau laiko, iki situacijų, kai keleiviai laukia papildomų parų dėl audros Lamanšo sąsiauryje. Supraskime šį procesą iš gilio vidurio, kad jūsų kelionė nebūtų staigmena.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks vidutinis laikas, reikalingas nuvežti keleivius iš Lietuvos į Angliją (JK)?

Vidutinis laikas, kurį vadovaujuosi kalbėdamas su savo klientais, svyruoja nuo 30 iki 40 valandų nuo išvykimo iš nurodytos vietos Lietuvoje iki galutinio tikslo Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tai yra labai sąlyginis skaičius. Jeigu kalbame apie „duris į duris“ (door-to-door) paslaugą, tada į šį laiką įeina ne tik važiavimas, bet ir vairuotojo poilsis, pasieniečių patikros, keltų laukimas bei iškrovimas.

Reikia suprasti, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas, ir jis privalo laikytis griežtų darbo ir poilsio režimo taisyklių (EOBD). Tai reiškia, kad po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – ilgesnį, 11 valandų poilsį. Todėl netgi esant idealiems kelių sąlygoms, fizinio įveikimo trukmė negali būti trumpesnė kaip 24–30 valandų, jeigu maršrutas yra ilgas. Taigi, jei jums sakau „poryt“ ar „užparos“, tai yra realus, optimistiškas scenarijus, tačiau visada verta turėti rezervą.

2. Kuris maršrutas yra greičiausias – per keltus ar per Eurotunelį?

Tai vienas svarbiausių techninių sprendimų, lemiančių laiką. Šiuo metu greičiausias, patikimesniausias ir, mano nuomone, efektyviausias būdas patekti į Angliją yra „Eurotunelio“ (Eurotunnel) naudojimas, jungiančio Folkstoną (Anglija) ir Kales (Prancūzija). Traukinys pervežia autokarus arba automobilius po sąsiauriu per maždaug 35 minutes. Čia nereikia išlipti iš transporto priemonės, o pasieniečių kontrolė vyksta labai greitai.

Alternatyva – keltai (pvz., iš Doverio į Kalesą arba iš Nyporto į Dunkerką). Keltas perplaukia sąsiaurį per maždaug 90 minučių. Nors atrodo, kad skirtumas nedidelis (35 min. prieš 90 min.), tačiau čia slypi pavojus. Keltai gali būti atidėlioti dėl blogo oro, o uostuose būna ilgos eilės įlipimui. Be to, prieš išlipdami į keltą keleiviai dažnai turi išlipti iš autobuso ir eiti per kontrolę, kas užtrunka. Statistiškai, Eurotunelis leidžia sutrumpinti bendrą kelionės laiką vidutiniškai 1–2 valandas ir sumažina vėlavimo riziką. Todėl, jeigu jūsų tikslas – greitis, aš visada rekomenduoju maršrutą pro Eurotunelį.

3. Kokį vaidmenį vaidina „Brexitas“ ir pasienio kontrolė dabar?

„Brexitas“ pamirštas nebuvo, ir jis vis dar daro didelę įtaką laikui. Išstojus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės taisyklės pasunkėjo. Anksčiau, važiuojant į UK, dažnai užtekdavo parodyti pasą, o kontrolė buvo formalumo pobūdžio. Dabar, kai važiuojame iš ES į ne ES šalį, vyksta dvi atskiros inspekcijos: Prancūzijos (ES išvykimo) ir Jungtinės Karalystės (įvykio) pasieniečių.

Kaleso ar Doverio uostuose šios procedūros gali užtrukti ilgiau, ypač vasaros atostogų metu arba per šventes. Nors keleiviai, turintys lietuvių pasus, paprastai neturi vizų problemų, tačiau techninis pasų tikrinimas, biometriniai duomenys ir papildomi klausimai gali sukelti eiles. Aš dažnai stebiuju, kaip eilės prie „Britanijos“ pasienio kontrolės punkto gali užtrukti valandą arba dvi, ypač jeigu vienas iš keleivių turi ne ES šalies pasą. Tai yra nepriklausomas nuo mūsų vairuotojo veiksnys, kurį reikia įskaičiuoti į grafiką.

4. Kaip Lietuvos keliai (pvz., eismas Lenkijoje ar Vokietijoje) veikia atvykimo laiką?

Dažnai klientai galvoja, kad vėlavimas prasideda tik prie Anglijos sienos. Tai netiesa. Didžiąją dalį kelionės mes važiuojame per Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją. Vokietijoje, pavyzdžiui, dažnai vyksta automagistralių remonto darbai (baustellen), kurie sukelia didžiulių spūsčių juostas. Juostų susiaurinimas nuo trijų iki vienos eismo juostos gali pridėti prie kelionės papildomą valandą ar net dvi.

Taip pat Lenkijoje, netoli Varšuvos ar Poznanės, eismas gali būti intensyvus, o avarijų rizika – didesnė. Vairuotojai turi nuolat stebėti navigacines sistemas ir kartais nukrypti nuo pagrindinio maršruto, kad išvengtų spūsčių. Šie nukrypimai, nors ir naudingi laiko atžvilgiu, gali pridėti papildomų kilometrų. Mano patirtis rodo, kad 10–15 procentų bendro laiko prarandama būtent šiose šalyse dėl eismo intensyvumo ar kelių darbų, todėl tikslaus „minutės į minutę“ grafiko sudaryti iš anksto yra neįmanoma.

5. Ar metų laikas (žiema vs. vasara) daro įtaką pervežimo trukmei?

Žinoma, ir tai įtaka yra labai ryški. Vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis) – tai aukščiausias sezonas. Tada keliauja ne tik keleiviai į Angliją, bet ir tūkstančiai atostogaujančiųjų automobiliais link pietų Europos. Tai sukuria milžiniškas spūstis Vokietijoje, Belgijoje ir, ypač, prieš pat Lamanšą. Eilės į keltą ar tunelį vasarą gali siekti 5–6 kilometrus, o laukti jose tekti po 3–4 valandas.

Žiema situacija kitokia. Čia didžiausią grėsmę kelia oro sąlygos. Sniegas, ledas ar stiprus vėjas Vokietijos autostradose gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau, o kartais ir stabdyti kelionę saugumo sumetimais. Be to, Lamanšo sąsiauryje žiema dažnai būna audringa. Jeigu vėjas viršija tam tikrą greitį, keltai nebeplaukia, o Eurotunelio darbas gali būti sutrikdytas. Žiemą rizikuojame vėluoti ne dėl eismo, o dėl techninių oro sąlygų apribojimų.

6. Kaip veikia vairuotojo poilsis ir ką tai reiškia keleiviui?

Apie tai jau minėjau, bet verta detaliau paaiškinti, nes keleiviai kartais nusimano, kodėl „mes tiesiog nevažiuojame“. Tarptautiniai vairuotojai yra prižiūrimi griežtų tachografų sistemos. Jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Jeigu maršrutas ilgas, pvz., iš Vilniaus į Londoną, vairuotojui reikės bent vieno ilgo poilsio (9 valandos) per kelionę.

Tai dažniausiai nutinka Vokietijoje arba Belgijoje. Mes sustojame specialiuose poilsio vietose (truck stops), kur vairuotojas gali užmigti. Šis laikas yra „mirusis“ laikas grafike – autobusu nevažiuojame. Jeigu jūsų kelionė prasideda ryte, o kelionė truko 10 valandų iki poilsio vietos, vairuotojas gali privalėti sustoti ir miegoti iki ryto. Tai reiškia, kad keleivius į galutinę vietą mes atvešime ne „poryt“, o po dienos. Tai ne vėlavimas, tai saugumo reikalavimas, kurio niekas negali apeiti.

7. Kiek laiko užtrunka patys patikrinimai uostuose (Kale/Doveris)?

Šis etapas dažnai būna „butelio kaklelis“. Nors patikrinimas vieno keleivio gali trukti tik 30 sekundžių, kai turime 50 keleivių autobuse, tai susidaro daugiau laiko. Be to, Jungtinės Karalystės pasieniečiai atlieka labai detalią kontrolę. Jie tikrina ne tik pasus, bet ir bilietus, vizas (jei reikalinga), o kartais ir užklausa apie kelionės tikslą.

Doverio uoste situacija gali būti ypatingai įtempta dėl to, kad ten vyksta ir krovinių, ir keleivių srautai. Jeigu uoste įvyk incidentas (pvz., nelegalių migrantų bandymas patekti į sunkvežimį), visą uosto zoną gali uždaryti saugumo sumetimais, ir tada sustoja visas eismas. Aš būčiau nemandrus, jeigu teigčiau, kad tokios situacijos nutinka kasdien, bet per 20 metų aš ju mačiau ne kartą, ir jos gali pridurti prie kelionės 4–6 valandų, ar net daugiau.

8. Ar yra skirtumas tarp „autobuso“ ir „mikroautobuso“ pervežimo laike?

Taip, skirtumas yra, ir jis nėra tik dydžio klausimas. Dideliems turistiniams autobusams (virš 8 keleivių) taikomi griežtesni apribojimai kai kuriose vietovėse, o jų manevravimas miestuose lėtesnis. Tačiau dideliems autobusams dažnai prioritetas duodamas uostuose – jiems skiriamos atskiros juostos, greičiau įleidžiami į keltus.

Mikroautobusai (8 keleivių ir mažiau) yra lankstesniai, jie gali naudotis greitesniais maršrutais arba trumpesniais keliais miestuose. Tačiau uostuose jie dažnai važiuoja kartu su lengvaisiais automobiliais, kurų eilės gali būti ilgesnės nei specialiose autobusų juostose. Taigi, trumpesnėms kelionėms (pvz., į Londoną ar netolimą miestą) mikroautobusas gali būti greitesnis dėl greičiau įveikiamo atstumo tarp taškų, bet ilgos kelionės metu skirtumas išlyginamas dėl panašų keltų ir pasienio laukimo laikų.

9. Kas nutinka, jeigu keleivis vėluoja į išvykimą? Ar tai pastumia visą grafiką?

Tai yra klasikinis problemų šaltinis. Mūsų grafikas yra surinktas kaip dominos kaladėlės. Jeigu turime surinkti keleivius iš skirtingų Lietuvos miestų (pvz., Panevėžio, Kauno, Vilniaus), ir vienas keleivis vėluoja 20 minučių, tai gali sukelti grandininę reakciją. Jeigu šis 20 minučių vėlavimas privers mus praleisti planuojamą keltą ar Eurotunelio laiką, mes galiame prarasti kelias valandas.

Esu griežtas dėl laiko, ir tai ne dėl blogo noro, o dėl to, kad suprantu logistikos apimtį. Jeigu vėluojame 30 min. Lietuvoje, ir dėl to praleidžiam keltą, kuris plaukia kas 2 valandas, tai Anglijoje mes atvyksame 2,5 valandomis vėliau. Jeigu šis vėlavimas sutampa su vairuotojo poilsio režimo pabaiga, gali tekti dirbti papildomą poilsį, kas vėluos dar labiau. Todėl visada prašau keleivių būti vietose 15 minučių anksčiau – tai leidžia išsaugoti visų laiką.

10. Kokios praktinės rekomendacijos jums padėtų nuspėti savo atvykimo laiką tiksliau?

Galiausiai, kaip ekspertas, duosiu keletą patarimų, kaip sumažinti neaiškumą. Pirmiausia, visada planuokite savo atvykimą Anglijoje su vienos dienos (ar bent pusės dienos) rezervu. Niekada nesuplanuokite svarbių susitikimų ar lėktuvų persėdimų tą pačią dieną, kai atvykstate autobusu – tai per daug rizikuota.

Antra, seskite savo vairuotojo vietą realiu laiku, jeigu tokia galimybė suteikiama. Dauguma šiuolaikinių pervežėjų turi GPS stebėjimo programas, kur leidžia matyti, kur yra autobusas. Tai padės jums suprasti, ar jis laiku, ar užstrigo spūstyje Vokietijoje.

Trečia, susisiekite su vairuotoju arba dispčeriu prieš pat išvykstant į Lamanšą. Kartais uostų informacijos sistemos rodo „eilės“, kurios iš tiesų yra ilgesnės nei atrodo. Ir, žinoma, pasirūpinkite savo dokumentais. Galiojantis pasas, reikalingos vizos (jei keleivis ne ES pilietis) – tai pagrindas, kad kelionė nepritūptų pasienio punkte dėl biurokratijos.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko“ neturi vieno teisingo atsakymo. Keleivių vežimas į Angliją yra kompleksinis procesas, kurį sudaro apie 1500–2000 kilometrų žemės keliu, jūros perėjimas, pasienio kontrolės ir vairuotojo fizinės galimybės. Vidutiniškai tai trunka nuo 30 iki 40 valandų, tačiau svyravimai gali būti didžiuli.

Mano dviejų dešimtmečių patirtis moko, kad ramus ir suprantamas požiūris yra geriausia priemonė nenumatytaems situacijoms spręsti. Mes visada stengiamės atvykti kuo greičiau, tačiau saugumas ir teisės aktų laikymasis yra viršuje. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti – pasitikėkite savo pervežėju, bet visada turkite savo asmeninę „laiko atramą“. Tada jūsų kelionė į Angliją bus ne tik sėkminga, bet ir mažiau stresinga, nepaisant to, kiek ilgos eilės laukia prie Eurotunelio.