Patogūs tvarkaraščiai kelionėms į Angliją ir atback: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužiu, kad kelionė į Angliją (arba, kaip teisingiau vadinti, į Didžiąją Britaniją) visada buvo ir išliks ypatingas iššūkis. Tai nėra paprasta važiavimas per pasienio punktą, kaip, tarkime, keliaujant į Lenkiją ar Vokietiją. Čia visada užuominas į jūrą, laukimą, specifinius dokumentus ir, žinoma, anglų salos ypatingą kelių eismo taisyklių bei kultūrą. Per šiuos metus mačiau, kaip keitėsi maršrutai, kaip atsirado Eurotunelis, o vėliau ir „Brexit“ sukrėtė visą logistikos pasaulį. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: svarbiausias veiksnys sėkmingai kelionei yra ne galingas variklis ar naujausias sunkvežimis, o gerai suplanuotas ir, svarbiausia, patogus tvarkaraštis.

Klientai dažnai klausia: „Kodėl kaina kyla?“ arba „Kodėl reikia važiuoti būtent tuo keltu?“. Atsakymas visada slypi detaliuose. Patogus tvarkaraštis – tai ne tik valandos, kada išvažiuojame iš garažo. Tai kompleksinė sistema, apimanti keltų rezervacijas, vairuotojų poilsio režimus, galimas spūstis ant Lamanšo sąsiaurio ir netgi oro prognozes. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuoti tokį tvarkaraštį, kuris ne tik užtikrins, kad krovinys ar keleiviai atvyks laiku, bet ir padarys patį kelionės procesą kuo mažiau stresingu. Nesvarbu, ar planuojate vienkartinę kelionę asmeniniais reikalais, ar ieškote patikimo partnerio reguliariems pervežimams, suprasti laiko valdymą šiame maršrute – būtina.

Svarbu pabrėžti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos logistika pasikeitė. Anksčiau tvarkaraštį dažniausiai lėmė tik keltų išvykimo laikai. Dabar reikia atsižvelgti į papildomus pasienio kontrolės punktus, kurie gali sukelti nedelsiamas eiles. Tačiau baimėtis nereikia. Esu matęs, kaip profesionaliai surengti maršrutai suveikia kaip laikrodžiai. Toliau aptarsime pagrindinius klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda klientai, ir atsakysime į juos maksimaliai išsamiai, siekdami padaryti jūsų kelionę į Angliją ir atback kuo sklandžią.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kiek laiko trunka kelionė į Angliją?

Šiuo metu egzistuoja du pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame pervežimuose, ir pasirinkimas tarp jų tiesiogiai įtakoja tvarkaraštį.

Pirmasis ir seniausias – maršrutas per Kelerą (Calais) arba Dunkerką (Dunkerque) į Doverį. Tai trumpiausias jūros perėjimas. Keltas plaukioja maždaug 1,5 valandos (Calais-Dover) arba 2 valandas (Dunkerque-Dover). Jei važiuojate iš Lietuvos, tai reiškia važiavimą per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją. Iš Vilniaus iki pat Kelerio yra apie 1700–1800 km, kas reiškia maždaug 18–20 valandų gryno vairavimo be poilsio. Tačiau, atsižvelgiant į vairuotojų poilsio laiką (pagal tachografus), šis kelionės etapas trunka apie 1,5–2 dienas. Po to seka keltas, o vėliau dar maždaug 100–150 km iki Londono arba kito paskirties taško Anglijoje.

Antrasis, vis populiarėjantis maršrutas – per Olandiją (Hoek van Holland) į Harwidžą (Harwich). Šis keltas (naudojamas „Stena Line“) trunka ilgiau – apie 6,5–7 valandas. Tačiau jis turi privalumų tvarkaraščio požiūriu. Jis leidžia išvengti dažnai užstrigusio Kelerio-Doverio koridoriaus, ypač kai būna migracijos problemų ar blogo oro. Be to, šis keltas yra patogesnis vairuotojams – ilgasis plaukimas leidžia pilnai pailsėti, valgyti ir net miegoti kabinose, kas leidžia pradėti vairavimą Anglijoje visiškai atsinaujinus.

Trečiasis variantas, nors ir brangesnis, yra Eurotunelis (Eurotunnel) po sąsiauriu. Jis jungia Folkestone’ą (Anglija) su Keleru (Prancūzija). Traukinys važiuoja tik 35 minutes. Tai greičiausias būdas patekti į salą, tačiau čia labai griežtos tvarkaraščio nuostatos – jei vėluosite 15 minučių, bilietas gali būti anuliuojamas, o reisas perkeltas į kitą laiką (su mokesčiais).

2. Kaip „Brexit“ paveikė kelionių tvarkaraščius ir kiek laiko reikia skirti pasienio kontrolės?

Po 2020-ųjų sausio 1 d. viskas pasikeitė. Anksčiau per Kelerą ar Doverį važiuodavome tiesiog per vartus, kartais sustodami trumpam pasitikrinti pasus. Dabar turime dvi eiles: viena – išvykstant iš JK (jei ten pradedame kelionę), kita – įvažiuojant į JK.

Įvažiuojant į Angliją (t. y. atvykus į Doverį ar Harwidžą), visi sunkvežimiai turi praeiti naują pasienio kontrolę (GVMS – Good Vehicle Movement Service). Tai reiškia, kad prieš uostą reikia užpildyti deklaracijas, gauti unikalų kodą, o paties uosto teritorijoje sustoti prie žaliųjų/raudonųjų linijų. Patirtis rodo, kad net esant visiškai tvarkingiems dokumentams, ši procedūra užtrunka nuo 30 minučių iki 2 valandų.

Todėl patogus tvarkaraštis šiuo metu privalo turėti laiko rezervą (buffer). Anksčiau planuodavome atvykti į keltą 1 valanda iki išvykimo. Dabar patariu klientams planuoti atvykti 2–2,5 valandos iki išvykimo, ypač jei tai pirmasis kelionės į JK po „Brexit“ su konkrečiu krovininiu automobiliu. Nespėjimas dėl dokumentų tikrinimo gali priversti laukti kito kelto, kas gali užtrukti ir parą. Todėl tvarkaraštis turi būti lankstus, bet su aiškia laiko atsarga.

3. Ar geriau važiuoti dieną ar naktį? Kaip tai veikia kainą ir patogumą?

Klausimas apie dienos ir nakties tvarkaraštį yra vienas labiausiai diskutuotų. Profesionalioje pervežimų srityje egzistuoja vadinamosios „naktinės linijos“.

Važiavimas naktį turi akivaizdžių privalumų tvarkaraščio požiūriu: 1. Mažiau spūsčių: Vokietijoje ir Belgijoje dienomis eismas gali būti labai intensyvus, ypač prie didžiųjų miestų (Kelne, Briuselyje). Naktį keliaujama greičiau ir sklandžiau. 2. Keltų kainos: Naktiniai keltai (pvz., iš 23:00 iki 04:00 val.) dažnai būna pigesni, nes mažiau keleivių. 3. Pristatymas: Jei krovinį reikia pristatyti į sandėlį anksti ryte, naktine kelione galima apsieiti be papildomo nakvynės viešbutyje Anglijoje.

Tačiau čia yra ir „žmogiškojo faktoriaus“ aspektas. Vairuotojai taip pat yra žmonės. Nors tachografai leidžia tam tikrus nuokrypius, nuolatinis naktinis vairavimas sukelia nuovargį. Esu matęs, kaip pavargęs vairuotojas gali padaryti klaidą arba tiesiog praleisti poilsio pertrauką, kas vėliau stabdo visą tvarkaraštį.

Patogiausias variantas – derinti. Pavyzdžiui, išvažiuoti iš Lietuvos popietę, naktį pravažiuoti „švarų“ kelią Vokietijoje, o ryte jau būti pasienio su Prancūzija ar Olandija zonoje. Taip išlaikome vairuotojo darbo rezimą ir maksimaliai efektyviai naudojamame laiką. Klientams, kurie nori taupyti, siūlau naktinius keltus, tačiau įspėju, kad tai gali reikalauti papildomo poilsio prieš išvykstant iš Lietuvos.

4. Kaip planuojamos poilsio pertraukos (tachografai) ir kaip įtakoja atvykimo laiką?

Tai yra techninis, bet labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai, planuodami savo ar savo krovinių atvykimą. Europos Sąjungoje galioja griežti taisyklės: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų vairavimo – 45 minučių poilsis (arba 9+1 valanda kasdieniniam poilsiui).

Kai planuojame tvarkaraštį į Angliją, mes negalime tiesiog padalinti atstumo (km) vidutiniu greičiu. Turime įterpti šias pertraukas. Pavyzdžiui, kelionė Vilnius–Calais yra apie 1700 km. * 1 diena: Važiuojame ~9 valandų (su pertraukomis) -> naktį miegame. * 2 diena: Ryte vėl važiuojame ~8–9 valandų -> atvykstame prie Kelerio.

Jei būtume važiavę be sustojimų (kas neįmanoma), atvyktume greičiau, bet tai nelegalu ir pavojinga. Taigi, realus „rato“ (į Angliją ir atgal) trukmė su vairuotoju trunka mažiausiai 4–5 dienas, neįskaitant laiko, praleisto Anglijoje iškrovant (arba užeinant į poilsį).

Norint sukurti patogų tvarkaraštį, mes stengiamės planuoti poilsio pertraukas taip, kad jos sutaptų su degalinių maitinimo centrais, kurie yra saugūs ir patogūs. Anglijoje taisyklės šiek tiek skiriasi (pvz., ten galima dirbti ilgiau nei 9 valandas, jei savaitės limitas neviršijamas), tačiau mes visada laikomės griežtesnių standartų, kad užtikrintume saugumą.

5. Kokios yra dažniausios problemos, gėdančios vėluoti, ir kaip jų išvengti?

Per 20 metų mačiau viską: nuo padangų plyšimo iki uraganų Lamanšo sąsiauryje. Tačiau dažniausia vėlavimo priežastis yra ne technika, o dokumentai.

Jei krovinys keliauja į Angliją (tiek prekės, tiek keleiviai su daugiau bagažo), reikia teisingai užpildyti customo deklaracijas. Jei prie uosto (ypač Doverio) paaiškėja, kad trūksta koks nors dokumentas arba kodas, automobilis sustojiamas ir nukreipiamas į „Raudonąją zoną“. Tai gali užtrukti valandas, o kartais ir dienas (pvz., jei reikia grąžinti krovinį atgal į žemyninę Europą).

Kitas dalykas – oras. Keltai „Dover-Calais“ yra labai jautrūs audroms. Esu matęs, kaip keltai nebeplaukia 4–6 valandų dėl per stipraus vėjo. Tokiu atveju tvarkaraštis sugriaunamas kaip kortų namelis. Kaip ekspertas, visada turiu „Plan B“. Jei Doveris uždarytas, nukreipiame vairuotojus į Eurotunelį (jei ten yra vietų) arba į šiaurines uostus (pvz., Hull arba Newcastle), nors ir ten reikia važiuoti žymiai toliau.

Klientui patogiausias tvarkaraštis yra toks, kuriame yra įrašyta: „Planuojamas atvykimas: antradienis, bet atsižvelgiant į aplinkybes – trečiadienis“. Profesionalumas ne tas, kad pažadai „prieš 24 valandas“, o tas, kad realiai įvertinamos rizikos.

6. Ar verta rinktis brangesnį „Flexi“ bilietą, ar užtenka standartinio?

Tai klausimas apie tvarkaraščio lankstumą. Standartinis bilietas („Standard“) yra pigus, bet jei vėluosite į keltą, net jei ir 5 minutes, bilietas gali būti prarastas. Turėsite pirkti naują, o jis gali kainuoti dukart brangiau.

„Flexi“ (lankstus) bilietas leidžia keisti išvykimo laiką be papildomo mokesčio (arba už labai mažą mokestį), jei turite laisvą vietą kitame reise. Mano nuomone, verslo klientams ar tiems, kurie veža brangų krovinius, „Flexi“ arba „Premium“ variantai yra būtini investicijos į ramybę. Kelionė į Angliją – tai ilgas maršrutas. Vokietijoje gali užstrigti statybos, Belgijoje – avarija. Jei turite standartinį bilietą į 18:00 valandą keltą, o užstrigote 100 km iki uosto, stresas gauna nepakartojamą mastą.

Su „Flexi“ bilietu mes tiesiog paskambiname uosto agentui ir sakome: „mes busime valanda vėliau“. Mums pakeičia rezervaciją, ir tvarkaraštis išlieka vientisas, tik šiek tiek paslenkamas. Taip išvengiame nervinimo ir galimo praleidimo.

7. Kaip veikia tvarkaraščiai grįžtant iš Anglijos į Lietuvą?

Grįžimas (angliškai „Return leg“) turi savo niuansų. Dažnai klientai mano, kad tai tik atvirkštinis kelias. Taip taip, bet yra vienas svarbus dalykas – išvykimas iš Anglijos.

Angliški uostai (Doveris, Harwidžas, Imingemas) turi labai griežtą saugumo patikrą prieš išvykstant. Visi sunkvežimiai privalo praeiti rentgeno patikrą (kurių tikslas – surasti nelegalius migrantus). Ši eilė gali trukti nuo 20 minučių iki 2 valandų priklausomai nuo uosto užimtumo. Todėl, planuodami grįžimą, mes niekada nesame „skubėjime“.

Be to, laikas skiriasi: Lietuvoje (ir žemyninėje Europoje) yra vėliau (pvz., CET) nei Anglijoje (GMT/BST). Vasarą skirtumas yra 1 valanda, žiemą – 2 valandos. Tai reiškia, kad išvykus iš Londono ryte (08:00 vietos laiku), į Vokietiją atvyksime jau beveik pietų (vietos laiku), taigi diena trumpėja. Planuodami grįžimą, visada įtraukiame šią laiko juostos skirtumo detalę, kad vairuotojas netektų vairuoti tamsioje paros metu ilgiau nei reikia.

8. Kaip pasirinkti geriausią savaitės dieną kelionėms?

Stebėjimai rodo, kad eismas į Angliją turi savo „pulso“ ritmą. * Sekmadienis: Tai viena blogiausių dienų išvykti iš Lietuvos, jei norite atvykti prie uosto pirmadienį ryte. Kodėl? Nes pirmadieniais rytais Anglijoje prasideda darbo savaitė, ir visi uostai yra užpildyti krovininiais automobiliais, kurie bandė atvykti savaitgalį. Eilės į keltą pirmadienį ryte gali būti milžiniškos. * Antradienis–Ketvirtadienis: Tai idealios dienos. Eismas kelyje mažesnis, uostai dar ne taip užpildyti kaip prieš savaitgalį. Keltų bilietai šiomis dienomis dažniausiai pigesni. * Penktadienis: Vėl didelės spūstys, nes visi skuba paskubėti prieš savaitgalį.

Jeigu galite pasirinkti, rekomenduoju planuoti atvykimą į Angliją (uostą) antradienį arba ketvirtadienį. Tai leidžia išvengti „piko“ valandų ir padarys tvarkaraštį daug patogesnį – mažiau laiko praleisime stovėdami eilėse ir daugiau – efektyviai veikdami.

9. Ar galima nuolat sekti automobilio vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai nebe pasirinkimas, o būtinybė. Visi mūsų automobiliai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios siunčia duomenis kas 15–30 minučių. Klientams, kurie nori maksimalaus kontroliavimo, mes suteikiame prieigą prie šios sistemos.

Tai leidžia matyti ne tik „kur yra mašina“, bet ir ar ji važiuoja, ar stovi, ar įjungtas variklis. Tai padeda tiksliai planuti savo veiklą Anglijoje.