Patogus transportavimas iš Jungtinės Karalystės su augintiniais: Pilnas vadovas ramioms kelionėms

Gyvenimas užsienyje dažnai veda prie to, kad ten susirandame ne tik darbą ar namus, bet ir bičiulius. Tūkstančiai lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, turi šunų, kačių ar kitų augintinių, kurie tampa neatsiejama šeimos dalimi. Tačiau, kai ateina laikas grįžti į Lietuvą ar keltis į kitą šalį, kyla vienas svarbiausių klausimų: kaip saugiai ir patogiai transportuoti mylimą gyvūną? Po „Brexit“ situacija pasikeitė, taisyklės griežtėjo, o biurokratiniai reikalavimai gali atrodyti kaip tikras labirintas. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena: su tinkamu planavimu ir žiniomis, šis procesas gali būti ne tik nepavojingas, bet ir komfortiškas tiek keleiviui, tiek jo augintiniui.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su gyvūnų transportavimu iš JK. Neabejoju, kad po šio teksto skaitymo jausite daugiau pasitikėjimo ir ramybės, žinodami, kad jūsų augintinis keliauja saugiai. Svarbiausia yra ne tik tai, kaip greitai nuvažiuosime per Lamanšą, bet ir tai, kaip užtikrinsime gyvūno gerovę bei visus teisinius reikalavimus, kad jums niekas netrukdytų pasiekti tikslo.

Įvadas

Transportavimas iš Jungtinės Karalystės su augintiniais šiuo metu yra vienas labiausiai reguliuojamų procesų Europos maršrutuose. Dar ne taip seniai galėjome naudotis paprasta „Pet Passport“ sistema, tačiau po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, šalyje pasikeitė veterinarijos pagrindų statusas. Dabar JK laikoma trečiąja šalimi, o tai reiškia, kad senieji pasai nebegalioja tarp JK ir ES. Daugelis šeimininkų, pirmą kartą susidūrę su grįžimu, jaučia paniką, girdėdami apie mikroschemas, vakcinas ir sveikatos pažymėjimus.

Tačiau, kaip profesionalas, galiu užtikrinti, kad visos šios klūtelės yra įveikiamos. Esminis dalykas yra suprasti, kad patogumas šiuo atveju prasideda ne nuo patogios sėdynės automobilyje, o nuo kruopštaus dokumentų ir logistikos paruošimo. Patogus transportavimas reiškia derinti tris elementus: teisingai paruoštas dokumentus, ergodišką transporto priemonę ir profesionalų vairuotoją, kuris supranta gyvūnų elgseną.

Straipsnyje sužinosite, kurios vakcinos yra būtinos, kada reikia pradėti rengiamuosius darbus ir kuo skiriasi keliavimas atskirame automobilyje nuo keliavimo bendrame krovininiame transporte. Taip pat aptarsime, kaip sumažinti gyvūno stresą kelionės metu, kas ypač svarbu, jei keliavimas trunka ne vieną dieną. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų augintinis kelionę įveiktų kaip mažiausiai traumuojamai, o jums liktų tik džiaugtis susitikimu naujoje vietoje.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šiame skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man, planuodami transportą iš Anglijos su augintiniais. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir galiojančia teisine baze.

1. Kokius dokumentus reikia turėti transportuojant šunį ar katę iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Norint saugiai ir legaliai transportuoti augintinį iš JK į Lietuvą (ar kitą ES šalį), būtina turėti tris pagrindinius dokumentus. Pirmasis ir svarbiausias – tai mikroschema (chip). Ji turi būti implantuota prie skiepijimo nuo pasiutligės. Mikroschema turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kad ją galėtų nuskaityti bet kurios šalies veterinaras. Jei jūsų augintinio schema neatitinka šio standarto, privaloma turėti savo skaitytuvą.

Antrasis dokumentas – pasiutligės skiepas. Gyvūnas turi būti paskiepytas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš išvykdamas į ES šalį, tačiau svarbiausia, kad skiepas būtų gautas po mikroschemos implantavimo. Jei skiepas padarytas prieš schemą, jis laikomas negaliojančiu ir procesą teks pradėti iš naujo.

Trečiasis ir sudėtingiausias dokumentas po „Brexit“ yra Gyvūno sveikatos pažymėjimas (angliškai – Animal Health Certificate, AHC). Šį dokumentą išduoda sertifikuotas JK veterinarijos gydytojas (Official Veterinarian). Jis galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos ir leidžia keliauti į ES šalį. Be šio pažymėjimo per sieną nepraeisite. Taip pat svarbu paminėti, kad jei keliavate su šunimi, reikės ir echinokoko (kirmėlių) gydymo pažymos, kuri turi būti atlikta ne anksčiau kaip 24 val. ir ne vėliau kaip 120 val. prieš išvykimą.

2. Ar „Brexit“ labai pasunkino gyvūnų pervežimą ir ką tai reiškia praktiškai?

„Brexit“ tikrai padarė esminių pokyčių, nors pats fizinis pervežimo procesas (keliavimas keltu arba per tunelį) liko toks pat. Didžiausias pasikeitimas yra dokumentinis. Anksčiau JK išduodamas „Pet Passport“ buvo galiojantis visoje ES, todėl dauguma šeimininkų tiesiog parsinešdami pasą ir važiuodavo. Dabar šie pasai nebegalioja tarp JK ir ES.

Praktiškai tai reiškia, kad negalite nuspręsti važiuoti „paskutinę minutę“. Norint gauti Gyvūno sveikatos pažymėjimą (AHC), reikia užsiregistruoti pas veterinarą JK, o šie vizitai dabar yra labai užimti. Veterinarai turi specialų sertifikatą, leidžiantį išduoti AHC, ir ne kiekvienas klinikoje tokius dokumentus gali užpildyti. Taip pat AHC kaina yra žymiai didesnė nei buvęs pasų mokestis. Be to, jei planuojate grįžti atgal į JK, reikia atlikti papildomus procedūras (bruceliozės testai šunims ir t.t.), kurios taip pat reikalauja laiko. Taigi, „Brexit“ pakeitė požiūrį į kelionę iš „spontanios išvykos“ į „kruopščiai suplanuotą logistinę operaciją“.

3. Kiek laiko užtrunka visa dokumentų paruošimo procedūra?

Rekomenduoju pradėti rengtis ne vėliau kaip prieš 4–6 savaites iki planuojamos kelionės, nors minimalus laikas gali būti ir trumpesnis, jei viskas eina sklandžiai. Visgi logistikoje patartu turėti rezervą.

Pirmiausia, turite įsitikinti, kad mikroschema yra ir ji veikia. Tada tikriname pasiutligės skiepo galiojimą. Jei skiepas nebegalioja arba buvo padarytas prieš schemą, reikia skiepyti iš naujo. Po skiepijimo privaloma laukti 21 dieną, prieš galint gauti AHC. Tai yra absoliutus minimumas.

Kai skiepas jau galioti (po 21 dienos), turite susitarti dėl AHC išdavimo. Dažnai veterinarus reikia užsakyti savaitei iki vizito, nes jie turi ypatingą grafiką šiems procedūroms. Veterinaras išduoda AHC, kuris galioja 10 dienų išvykimo datai. Taigi, idealus scenarijus atrodo taip: mėnesį iki kelionės tikrinate duomenis, po to susitariate dėl veterinaro vizito (pavyzdžiui, prieš 2 savaites), o pažymėjimą gaunate kelios dienos iki išvykimo. Jei pradėsite viską daryti prieš savaitę, rizikuojate nepavykti susitarti su gydytoju arba neturėti laiko reaguoti į nesklandumus.

4. Koks geriausias būdas transportuoti augintinį: asmeninis automobilis, keltas ar krovininis transportas?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, augintinio dydžio bei jūsų patogumo. Asmeninis automobilis yra geriausias pasirinkimas, jei norite maksimaliai kontroliuoti situaciją. Augintinis gali būti šalia jūsų, galite jį glostyti, maudytį ir stebėti būklę. Tačiau jei keliavate be savo mašinos, tenka rinktis kitas alternatyvas.

Krovininis transportas (tiekimas atskirame automobilyje, skirtame tik gyvūnams) yra dažnai naudojamas profesionalių pervežėjų. Šiuo atveju gyvūnas guli specialioje transporto priemonėje su temperatūros reguliavimu. Tai yra saugu, tačiau šeimininkas negali matyti gyvūno kelionės metu (išskyrus poilsio pertraukas). Keltu arba traukiniu „Eurotunnel“ keliaujant asmeniniu automobiliu, gyvūnas turi būti transportavimo dėžėje (krate), ir jūs galite jo nepaleisti iš jos keltuose arba traukinyje (išskyrus specialias vietas su augintiniais).

Mano patirtis rodo, kad patogiausia yra pasirinkti logistikos partnerį, kuris siūlo „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) paslaugą atskirame, švariai numatomame automobilyje. Tai sumažina stresą, nes nereikia keisti transporto priemonių (pavyzdžiui, išsilaipinti iš kelta ir įlipti į kitą mašiną). Gyvūnas lieka vienoje ir to pačioje aplinkoje visą kelionę.

5. Kaip užtikrinti, kad augintinis jaustųsi patogiai ilgose kelionėse?

Patogumas – tai ne tik minkštas paklodėl, bet ir psichologinė gerovė. Ilgos kelionės iš JK į Lietuvą trunka apie 24–30 valandas su poilsio pertraukomis. Norint, kad gyvūnas jaustųsi gerai, reikia jį įpratinti prie transportavimo dėžės (krato) dar namuose. Jei šuo ar katė pirmą kartą patenka į dėžę tik išvykos dieną, tai sukels didžiulį stresą.

Kelionės metu būtina užtikrinti vėdinimą. Profesionalios transporto priemonės turi specialias ventiliacij sistemas, kurios leidžia orui cirkuliuoti, nepaleidžiant tiesioginių srautų ant gyvūno. Svarbu ir drėgmės bei temperatūros kontrolė – automobilyje neturi būti per šalta ar per karšta (optimali temperatūra 18–21 laipsnis Celsijaus).

Taip pat reikia rūpintis vandens prieiga. Ilgomis kelionėms rekomenduojamos specialios vandens buteliukų laikymo sistemos krate, kad gyvūnas galėtų gerti nenukrypęs nuo kelio. Nenaudokite raminančių vaistų be veterinaro rekomendacijos – jie gali pakeisti širdies ritmą ar kraujospūdį kelionės metu. Geriausias raminamasisjų elementas yra pažingsniavimas prieš kelionę (nepervalgyti gyvūno prieš važiuojant, kad nebūtų pykinimo).

6. Ar yra kokių nors apribojimų pagal veislę (brachicefaliniai šunys ir pan.)?

Taip, labai svarbu atsižvelgti į gyvūno veislę, ypač jei planuojate keliauti keltu arba lėktuvu. Brachicefaliniai šunys (tokie kaip mopsai, bulldogai, pugai, bokseriai) turi plokščią snukį, dėl ko jie daugiau linkę į kvėpavimo problemas, ypač esant stresui ar karštai orui. Dauguma keltų kompanijų ir aviakompanijų turi griežtas taisykles dėl šių veislių, o vasarą (kai oras viršija tam tikrą temperatūrą) gali visiškai uždrausti jų transportavimą.

Daugelis pervežimo kompanijų, įskaitant ir mus, taiko ypatingą dėmesį šiems šunims. Mes stengiamės juos statyti žemiau (vėsesnėje vietoje) ir dažniau tikrinti jų būklę. Jei turite tokios veislės šunį, būtinai apie tai praneškite iš karto, užsakydami transportą. Kartais gali prireikti veterinaro pažymos, kad šuo yra sveikas ir gali toleruoti kelionę. Negerbkite taisyklių ir neslėpkite veislės – tai gali baigtis tuo, kad gyvūną neleis į keltą arba, dar blogiau, jis gali nukentėti kelionės metu.

7. Kiek kainuoja profesionalus gyvūnų transportavimas iš JK?

Kaina gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo kelionių skaičiaus, dydžio ir paslaugų rūšies. Vidutiniškai, vieno šuns ar katės transportavimas iš JK (pvz., iš Londono ar Midlands) į Lietuvą profesionalaus pervežėjo atskirame automobilyje kainuoja nuo 400 iki 800 eurų. Į šią kainą įeina kuro rinklos, keltų bilietai (kurie yra labai brangūs, ypač kroviniams su gyvūnais), vairuotojo darbas ir mokesčiai.

Pigiau gali kainuoti, jei randate vietą bendrame maršrute (kai vairuotojas renka keletą gyvūnų iš skirtingų vietų), tačiau tada gali tekti laukti, kol jis surenka visus „keleivius“. Brangiau yra individualus transportas, kai visa mašina ir vairuotojas skirti tik jūsų augintiniui.

Taip pat reikia prisidėti veterinarijos išlaidoms JK (AHC išdavimas gali kainuoti nuo 100 iki 250 svarų sterlingų) ir galimiems mokesčiams Lietuvoje (priešingu atveju, jei dokumentai neteisingi). Visada klauskite išsamią sąmatą su išvardytais visais paslėptais išlaidomis, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų.

8. Kas vyksta sienos kirtimo metu ir ar galiu būti patikrinamas?

Sienos kirtimas tarp JK ir ES dabar vyksta formaliai. Išvykstant iš JK (prieš įvažiuojant į keltą ar tunelį), JK pareigūnai gali paprašyti parodyti AHC dokumentą, tačiau dažniausiai jie tik patikrina, ar dokumentas yra. Tikrasis pasitikrinimas vyksta atvykus į ES šalį (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Kalėje).

Čia jūsų (arba jūsų pervežėjo) laukia sanitarijos veterinarijos kontrolė. Reikia važiuoti į „Travellers' Point“ arba specialiai pažymėtą vietą. Pareigūnas paima dokumentus, patikrina mikroschemą ir gali nuskaityti ją. Jei viskas tvarkoje – leidžia važiuoti toliau. Jei yra klaidų (trūksta skiepo, bloga data, pasibaigęs AHC galiojimas), gyvūnas gali būti siunčiamas atgal į JK, karantinuojamas arba (labai blogiausiu atveju) sunaikintas jūsų sąskaita.

Jeigu keliaujate su profesionaliu pervežėju, jis užtikrina šį procesą. Jie turi susitarimus su vietiniais veterinarais, jei reikalinga pagalba. Jei važiuojate patys, būkite pasiruošę parodyti dokumentus ir laukti, kol pareigūnas juos peržiūrės. Svarbu: AHC turi būti originalas, kopijos nepriimamos.

9. Ar galima transportuoti ne tik šunis ir kates, bet ir kitus gyvūnus (triušius, paukščius, roplius)?

Taip, galima, bet taisyklės skiriasi priklausomai nuo rūšies. Šunys ir katės turi aiškiai nustatytas taisykles (Reglamentas (ES) 576/2013). Kiti mažieji gyvūnai (triušiai, graužikai, paukščiai, ropliai) taip pat gali keliauti, tačiau jiems gali būti taikomi papildomi apribojimai arba reikalavimai dėl ligų prevencijos.

Pavyzdžiui, jei keliaujate su egzotiniu gyvūnu (pvz., papūga, ropliu), gali prireikti CITES (Convention on International Trade in Endangered Species) leidimų, jei rūšis yra saugoma. Be to, kai kurios šalys gali riboti atvežimą tam tikrų rūšių, kad išvengtų invazinių rūšių plitimo ar ligų.

Prieš vežant tokius gyvūnus, būtina konsultuotis su veterinaru ir tiksliai sužinoti, ar konkrečioje šalyje (per kurią kelsiate arba į kurią vykstate) nėra specialių draudimų. Transportavimo sąlygos (temperatūra, dėžės dydis) taip pat turi būti pritaikytos konkrečiam gyvūnui, kad jis neiššaldytų nei neužvirtų.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją?