Patogus transportas į Angliją: kaip užtikrinti tikslus atvykimo laikus ir ramius kelius

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiai. Anksčiau šis maršrutas buvo laikomas egzotika arba dideliu iššūkiu, o šiandien tai – vienas intensyviausių prekybos ir žmonių judėjimo koridorių Europoje. Tačiau, nepaisant to, kad keliaujame dažniau, rūpesčių neabejotinai sumažėja nedaug. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kuriuo susirūpinę tiek verslo klientai, tiek asmenys, planuojantys siuntą ar kelionę, yra: „Ar tikrai atvyksime laiku?“ ir „Ar tai bus patogu?“.

Šiuolaikinėje logistikoje „patogumas“ nėra tik apie softines sėdynes ar kondicionierius vairuotojo kabinoje. Tai – platesnė sąvoka, apimanti psichologinę ramybę, aiškumą, informacijos prieinamumą ir gebėjimą planuoti savo laiką be nereikalingo streso. „Tikslūs atvykimo laikai“ – tai ne tiesiog skaičiai grafike, tai verslo įžado ir pasitikėjimo klausimas. Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip subalansuojamas šios pusiausvyros elementas, kad kelyje į Angliją niekas nekeliatų nerimo.

Anglija, kaip sala, sukuria specifinius logistinius iššūkius. Mūsų maršrutą užtikrina ne tik kelių būklė žemyninėje Europoje, bet ir keltų grafikai, oro sąlygos La Manše bei, žinoma, vis sudėtingesnės muitinės procedūros po „Brexit“. Vis dėlto, turint daugiau nei 20 metų patirties, galiu teigti: sistema veikia, ir ji gali veikti labai efektyviai, jei visi procesai valdomi profesionaliai. Štai kas iš tikrųjų slepiasi už „patogaus transporto“ ir „tikslaus atvykimo“ garantijų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl „patogus transportas“ logistikoje yra svarbesnis nei pigiausia kaina?

Dažnai klientai, ieškodami pervežimo paslaugų, pirmiausia žiūri į kainą. Tai natūralu, tačiau mano ilgametė patirtis rodo, kad kaina, kuri atrodo pernelyg patraukli, dažnai slepia kompromisus, kurie vėliau kainuoja brangiau – nervus, laiką ir prarastas galimybes. Patogus transportas šiuo atveju reiškia, jog klientas neturi rūpintis techninėmis smulkmenomis. Tai reiškia, kad vairuotojas yra profesionalus, automobilis techniškai tvarkingas, o odis sureguluotas taip, kad atitiktų kliento poreikius, o ne tik degalų taupymo logiką.

Pavyzdžiui, jei mes siunčiate brangų įrangą ar asmeninius daiktus, patogumas yra tas jausmas, kad jūsų krovinys nebus perkrautas, nebus laikomas atviroje aikštelėje po lietumi ar perkeltas iš vienos mašinos į kitą penkis kartus pervežimo metu (tai vadinama pervedimu, ir tai – didžiausia rizika). Tikslus atvykimo laikas yra tiesioginis patogumo rezultatas. Kai žinote, kada prekės bus prie durų, galite planuoti savo darbą ar asmeninį gyvenimą. Pigus, bet nepastovus transportas, kuris vėluoja dviem dienoms nebeleidžia jums planuoti ir sukuria chaotinę situaciją. Todėl patogumas – tai investicija į jūsų ramybę.

2. Kokius veiksnius lemia tikslų atvykimo laiką į Angliją?

Tikslumas – tai ne stebuklas, o gera organizacija. Kai kalbame apie maršrutą Lietuva – Anglija, turime atsižvelgti į keletą kritinių veiksnių. Pirmiausia, tai kelyje praleidžiamas laikas. Patyręs vadybininkas tiksliai žino, kiek trunka nuvažiuoti tam tikrą atstumą atsižvelgiant į savaitės dieną ir paros metą (pvz., vengti sunkiųjų transporto eismo apribojimų Vokietijoje ar Belgijoje sekmadieniais).

Antrasis, ir turbūt svarbiausias veiksnys – keltų ir Eurotunelo grafikai. Anglija yra sala, todėl patekti ten reikia persikelti per La Manšą. Keltų „P&O Ferries“, „DFDS“ ar „Irish Ferries“ išvykimai yra griežtai tvarkaraštyje. Jei vairuotojas pavėluoja į uostą net 10 minučių, jis gali praleisti kelias valandas laukdamas kito išvykimo. Tai tiesiogiai paveikia atvykimo laiką į galutinę paskirties vietą Anglijoje. Mūsų užduotis – taip suplanuoti važiavimą, kad į uostą atvyktume su atsargos laiku, leidžiančiu įsitvirtinti kelyje, tačiau ne taip anksti, kad būtų švaistomas laikas.

Trečias veiksnys – muitinė. Po „Brexit“ Anglijoje vykdomi kontrolierių patikrinimai gali užtrukti. Jei dokumentai yra tvarkingi ir pateikti iš anksto (vadinamasis „pre-lodgment“), patikrinimas trunka kelias minutes. Jei trūksta kokių nors kvitų ar deklaracijų, tai gali uždelsti visą procesą valandomis. Tikslumas čia priklauso nuo dokumentų kokybės.

3. Kaip „Brexit“ pakeitė transporto patogumą ir laiko planavimą?

Iki 2021 metų Anglija buvo ES dalis, todėl siena buvo formaliai. Po „Brexit“ tapome trečiąja šalimi viena kitai atžvilgiu. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, netgi mažas pašto siuntinys ar asmeninis daiktų konteineris, turi praeti muitinės procedūras. Pradžioje tai sukėlė didelių trikdžių – eilės uostuose driekėsi kilometrais.

Šiandien situacija stabilizavosi, tačiau reikalavimai išaugo. Patogumas dabar reiškia, kad klientas neturi rankomis užpildyti sudėtingų formų uoste. Profesionali transporto įmonė pasiūlo „pilną aptarnavimą“, kurio metu visi muitinės dokumentai (EX1 deklaracijos, prekių apyvros sąskaitos) paruošiamos iš anksta elektroniniu būdu. Tai užtikrina, kad vairuotojas tiesiog pravažiuja pro kontrolės punktą („Green Lane“), sustodamas tik trumpam fiziniam patikrinimui, kuris pasitaiko retai.

Laiko planavimas tapo griežtesnis. Anksčiau vairuotojas galėjo pasirinkti bet kurį keltą dabar reikia derinti laiką su muitinės darbo valandomis (nors didžiuosiuose uostuose jos dirba 24/7, bet mažesniuose gali būti apribojimų). Taigi, tikslūs atvykimo laikai dabar priklauso nuo to, kiek gerai įmonė išmano naująsias biurokratines procedūras. Mano patirtis rodo, kad gerai parengti dokumentai yra 90% sėkmės laiko taupyme.

4. Kokius maršrutus pasirinkti, kad kelionė būtų greičiausia ir patogiausia?

Yra du pagrindiniai koridoriai, kuriais važiuojame į Angliją: per Ostendą/Calais’ą (Belgija/Prancūzija) į Doverį/Dunkirką arba per Hoek van Hollandą (Olandija) į Harwichą/Iminghamą.

Maršrutas per Doverį yra trumpiausias ir dažniausiai pasirenkamas dėl didžiausio keltų ir Eurotunelo pasirinkimo. Čia išvykimai vyksta kas 30–45 minutes. Tai leidžia labai lanksčiai planuoti laiką. Jei vairuotojas pavėluoja į vieną keltą, kitas galimas netrukus. Tačiau šis maršrutas dažnai būna užstrigęs dėl didelio eismo intensyvumo ir migrantų kontrolės problemų Kalė regione, kas gali sukelti nedidelę nervinę įtampą (nors fizinio kelionės patogumo tai nepaveikia, tai veikia laiką).

Maršrutas per Olandiją (Hook of Holland) yra ilgesnis, dažniau naudojamas sunkiesiems kroviniams arba, kai reikia išvengti Kent’o regiono spūsčių. Keltai čia rečiau (pvz., „Stena Line“), bet jie yra labai patogiai pritaikyti vairuotojams (geros poilsio zonos). Šis maršrutas dažnai būna ramesnis. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti krovinius. Jei į šiaurę (Midlands, Šiaurės Anglija), olandiškas maršrutas gali būti net strategiškai greitesnis, nes išvengiame Londono žiedo spūsčių. Mūsų užduotis – parinkti maršrutą, kuris minimaliai paveiks jūsų siuntos atvykimo laiką.

5. Kaip technologijos padeda užtikrinti tikslų atvykimo laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, klientas turėjo tik laukti skambučio iš vairuotojo iš telefoninės kabinoje: „Atvykau“. Šiandien situacija visiškai kitokia. Mes naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietovę realiu laiku su tikslumu iki kelių metrų.

Klientui tai suteikia didelį patogumą – jis gali įsijungti programėlę arba sekti nuorodą ir matyti, kur jo siunta yra šiuo momentu. Bet technologijos naudojamos ne tik stebėjimui. Mūsų sistemos yra integruotos su keltų operatorių duomenų bazėmis. Tai reiškia, kad jei dėl audros keltas uždelsia 30 minučių, mūsų sistema automatiškai perskaičiuoja numatomą atvykimo laiką ir praneša apie tai klientui bei vadybininkui.

Be to, naudojame specialias programas, kurios seka vairuotojo darbo laiką (tachografo duomenis). Tai leidžia mums užtikrinti, kad vairuotojas nebus priverstas sustoti poilsio netinkamu momentu, pvz., 5 km iki paskirties vietos. Planuodame maršrutus atsižvelgdami į poilsio režimus, taip užtikrindami, kad atvykimas įvyks būtent tada, kai promise, o ne po privalomo 45 minučių sustojimo prie sandėlio vartų. Toks smulkmenų valdymas ir kuria profesionalumo įspūdį.

6. Kas atsitinka, jei dėl techninių problemų ar eismo įvykių vėluojame?

Net ir geriausiai suplanuotas maršrutas gali nukentėti dėl jėgos nenumatytų aplinkybių – avarijos automagistralėje, techninio sugedimo ar blogo oro. Tokiais atvejais „patogumas“ klientui pasireiškia kaip greita ir atvira komunikacija.

Esu matęs situacijų, kai transporto firmos tiesiog „dingdavo“ ir neduodavo žinių, kol klientas pats pradėdavo panikuoti. Mūsų požiūris kitoks. Jei įvyksta nesklandumas, mes nedelsdami informuojame klientą. Aiškiname, kas nutiko, kiek tikėtinos delsos ir ką mes darome, kad ją sumažintume (pvz., siunčiame pagalbinę mašiną, pakeičiame maršrutą).

Daugelis klientų yra supratingi, jei juos informuojami iš anksto. Nervina ne vėlavimas o nežinojimas. Todėl mūsų prioritetas yra skaidrumas. Be to, turime draudimą, kuris apsaugo krovinius, ir greitą reakcijos komandą, kuri gali organizuoti krovinių perkrovą į kitą transportą, jei pagrindinė mašina negali tęsti kelionės. Tai užtikrina, kad, net ir esant techniniam gedului, siunta pasieks tikslą per priimtiną laiką.

7. Ar „tikslus laikas“ reiškia, kad vairuotojas gali atvyti naktį?

Šis klausimas labai svarbus asmeniniams siuntoms ar mažiems verslams, kurie neturi dirbančių naktį sandėlių. Vienintelis būdas užtikrinti 100% tikslą atvykimo laiką yra pristatyti tada, kai mes pasakome, nors tai gali būti ir 3 valandos nakties. Tačiau mums svarbu ne tik atvykti, bet ir užtikrinti, kad šis atvykimas yra „patogus“.

Todėl mes visada susitariame dėl pristatymo „langų“ arba specifinių reikalavimų. Jei klientas negali priimti siuntos naktį, mes planuojame vairuotojo poilsį taip, kad atvyktume ryte arba dieną. Kartais tai reiškia, kad vairuotojas turi sustoti artimiausioje poilsio aikštelėje (pavyzdžiui, prie „Ferrybridge“ ar „Watford Gap“) ir palaukti ryto.

Tai gali atrodyti kaip laiko švaistymas, bet iš kliento pusės tai yra aukščiausios klasės paslauga – jums nereikia kelti į darbą naktį darbuotojo, kad jis priimtų prekes. Mūsų patirtis leidžia mums tiksliai apskaičiuoti, kur ir kada reikia sustoti, kad atvyktume būtent tada, kai jums patogu, neprarandant efektyvumo.

8. Kaip pasiruošti siuntai, kad transportas būtų kuo greitesnis?

Daugelis vėlavimų neatsiranda dėl kelių ar keltų, o dėl to, kad siunta nėra tinkamai paruošta. Klientas dažnai mano, kad jo užduotis baigiasi tuomet, kai jis uždėja daiktus į dėžę. Tačiau, jei dėžės yra netvirtai surištos, etiketės nuskaitomos blogai, arba dokumentuose nurodytas neteisingas svoris, tai sukelia didžiulius uždelstimus.

Kad transportas būtų patogus ir greitas, siunta turi būti „keliui paruošta“. Tai reiškia, kad ji turi būti supakuota ant paletės (jei tai krovinys) arba tvirtai dėžėse, kurios nenusileis pervežimo metu. Etiketės su adresas turi būti matomos iš trijų pusių. Jei tai asmeninė siunta, būtina tiksliai užpildyti prekių sąrašą (packing list) ir nurodyti jų vertę.

Jei dokumentuose yra klaidų, muitinė gali užšaldyti siuntą. Tada vairuotojas turi stovėti ir laukti, kol klientas pataisys klaidas. Tai ne tik nebeatitinka „tikslaus laiko“ kriterijaus, bet ir kelia papildomų kaštų (už stovėjimą). Todėl mūsų patarimas: pasitikėkite mūsų patirtimi ir klauskite dėl pakavimo reikalavimų iš anksto. Gerai paruošta siunta – tai pusė sėkmės greitam pristatymui.

**9. Kokios yra pagrindinės kliūtys, užkertančios kelią greitam ir patogiam transportui?

Be jau minėto „Brexit“ ir oro sąlygų, yra vienas nematomas veiksnys – žmogiškasis faktorius ir eismo taisyklių pokyčiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje pastaraisiais metais labai griežtai kontroliuojami vairuotojų poilsio laikai (MKO taisyklės). Jei vairuotojas neįvykdo reikalavimų, gauti dideli baudos, o mašina gali būti sustabdyta iki 12 valandų. Tai visiškai sugriauna grafiką.