Patogus sėdėjimas mikroautobuse keliaujant į Angliją: Eksperto vadovas neramiems kelionėms

Kiekvienas, kuris bent kartą yra bandęs nukeliauti iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją žeme, žino, kad tai ne trumpas pasivažinėjimas. Tai ištisą dieną (o dažnai ir dvi) trunkanti kelionė, kurios metu kūnas patiria didelę apkrovą. Esdamas srityje beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo ašarų dėl skausmingų nugarų iki džiaugsmo, kai keleiviai išlipa iš mikroautobuso švieži ir linksmi. Paslaptis slypi ne vien tik vairuotojo įgūdžiuose, bet ir tame, kaip suorganizuota kelionės ergonomika. Sėdėjimo patogumas šiuo atveju nėra prabangos reikalavimas, o būtina sąlyga, kad kelionė baigtųsi teigiamai.

Dažnai klientai, renkantis transportą, kreipia dėmesį į kainą ar išvykimo laiką, tačiau pamiršta apie svarbiausią faktorių – kur ir kaip jie praleis apie 24 valandas. Mikroautobuso konstrukcija, sėdynių kokybė, jų išdėstymas ir netgi toks smulkus dalykas kaip galimybė pakelti rankenos gali lemti, ar atvyksite pasiryžę kovoti su pasauliu, ar norėsite tiesiog gulėti. Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti maksimalų komfortą keliaujant tokiu ilgu maršrutu, ir ką turėtumėte žinoti renkantis vieta mikroautobuse.

Kelionė į Angliją ypatinga ne tik ilgiu, bet ir tuo, kad maršrutuose dažnai būna ilgos pertraukos keltuose arba eismo kamščiuose, kurie yra neišvengiami Vokietijoje ar Belgijoje. Todėl statinis krūvis, kai sėdite vienoje vietoje, yra didžiausias priešas. Šiuolaikiniai, gerai prižiūrimi mikroautobusai, tokie kaip „Volkswagen Crafter“ ar „Mercedes-Benz Sprinter“, gali pasiūlyti komfortą, artimą lengviesiems automobiliams, tačiau tik tada, jei keleiviai žino, kaip išnaudoti šias galimybes. Kalbėsime ne tik apie techninę pusę, bet ir apie tai, ką patys galite padaryti, kad kelionė taptų malonesnė.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda keleiviai planuodami kelionę į Angliją mikroautobusu. Ši informacija padės jums pasiruošti ir išvengti nereikalingo streso.

1. Kuri vieta mikroautobuse yra patogiausia ilgamei kelionei? Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų individualių poreikių. Dauguma ekspertų, tarp kurių esu ir aš, sutaria, kad pirmosios eilės vietos už vairuotojo yra geriausios dėl dviejų priežasčių: čia yra daugiau vietos kojoms (nėra sėdynės priešais) ir matomas vaizdas į kelią, kas padeda mažinti slenio jausmą. Be to, čia mažiau jaučiama mikroautobuso svyravimai. Tačiau jei jums svarbi ramybė ir norite užmigti, geresnis pasirinkimas gali būti galinės sėdynės, nors ten dažniau jaučiama važiuoklės vibracija. Vidurinės vietos (ypač antra eilė) yra „auksinis vidurkis“ – geras vaizdas ir pakankamai stabiliai. Venkite vietų virš ratų, jei jautrūs šalčiui ar vibracijai, tačiau šiuolaikiniuose mikroautobusuose ši problema dažnai išspręsta geriausios izoliacijos dėka.

2. Ar visose mikroautobuso sėdynėse yra tas pats erdvės kiekis kojoms? Deja, bet ne. Tai yra vienas svarbiausių dalykų, į kurį reikia atsižvelgti. Standartiniuose 8+1 ar 9+1 mikroautobusuose vietos gali skirtis. Pavyzdžiui, paskutinėje eilėje, kur dažnai būna trys sėdynės vienoje linijoje, erdvės kojoms dažnai būna mažiausia, ypač jei priešais yra kitos keleivių sėdynės, kurios gali būti atlenktos atgal. Jei esate aukštas, būtinai prašykite rezervuoti vietos, kurioje nėra sėdynės priešais (pvz., už vairuotojo arba paskutinėje eilėje, jei tai modelis su atvira galine zona, tačiau tai retai pasitaiko keleiviniams pervežimams). Gerų pervežėjų mikroautobusuose dažnai montuojamos „sėdimosios“ su reguliuojamu atstumu, tačiau tai neįmanoma visiems. Visada klauskite apie „leg room“ (erdvę kojoms) rezervuodami bilietą.

3. Kaip sėdynių medžiaga (oda ar audinys) veikia komfortą ilgoje kelionėje? Tai yra subtilus, bet svarbus dalykas. Odos sėdynės atrodo prabangiai ir lengvai valomos, tačiau ilgomis kelionėmis, ypač vasarą, jos gali būti problematiškos. Oda nekvėpuoja, todėl kūnas gali pradėti prakaituoti ir slysti, kas verčia nuolatos koreguoti pozą. Be to, žiemą oda iš pradžių būna labai šalta. Aulinės (audinio) sėdynės yra švelnesnės, „kvėpuoja“ ir laiko kūną stabiliau vietoje, tačiau jos gali įsigerti kvapų ar drėgmės, jei automobilis senas. Mano, kaip eksperto, nuomone, keliaujant į Angliją (kur maršrutą lydi kaitros bangos vokiškaisiais greitkeliais ir drėgna anglų orai), kokybiškas, tankus audinys arba kombinacija (oda viduje, audinys kraštuose) yra geriausias pasirinkimas dėl temperatūros reguliacijos.

4. Ar svarbu, kokio tipo yra sėdynių diržai? Absoliučiai taip. Nors mikroautobuse, palyginti su lengvuoju automobiliu, judesiai mažiau griežti, saugumas ir komfortas eina ranka rankonje. Paprasti 2 taškų diržai (kaip senose automobiliuose) gali įspausti pilvą arją ilgai sėdint, trukdydami kvėpuoti. Geriausią įvertinimą gauna mikroautobusai, turintys 3 taškų saugos diržus (kaip keleiviniame automobilyje), kurie fiksuoja kūną ties krūtine ir dubeniu, o ne per pilvą. Taipogi labai svarbu, kad diržas būtų reguliuojamas ne tik ilgiu, bet ir aukščiu. Jei diržo įtvirtinimo taškas yra per žemai, jis gali griozdinti petį. Ilgose kelionėse tokis nedidelis diskomfortas virsta dideliu skausmu.

5. Kaip susidoroti su vidurių judėjimo sutrikimais (kinetoze) sėdint mikroautobuse? Kinetozė – tai bėda, kuri dažnai kankina keleivius, ypač važiuojant užnugario vietose. Mikroautobuso centras svyravimų atžvilgiu yra tarp ašių, todėl svyravimai jaučiami mažiausiai vidurinėje dalyje. Jei jautrate judesio ligą, venkite galinių sėdynių – jose svyravimai didžiausi, o vaizdas į kelią matosi blogiau (dažnai matai tik priekyje esančių žmonių galvas). Žiūrėkite į horizontą per priekinį stiklą, ne į telefoną ar knygą. Taip pat verta pasirūpinti vėdinimu – gaivus oras (nepučiant tiesiai į veidą) sumažina pykinimo pojūtį. Kai kuriuose moderniuose mikroautobusuose yra „Ventilation“ angos virš galvos, kurias galima nukreipti – tai puiki pagalba.

6. Kiek laiko reikia praleisti sustojimuose ir kaip tai veikia sėdėjimo komfortą? Tai ne tiesiogiai sėdynės klausimas, bet esminis dalykas bendram komfortui. Įstatymai reikalauja, kad vairuotojas darytų poilsio pertraukas (dažniausiai kas 4,5 valandos), tačiau praktiškai, važiuojant į Angliją, mes (pervežėjai) stengiamės sustoti kas 2–3 valandas ar bent jau degalinei. Sėdėjimas vienoje pozoje ilgiau kaip 2 valandas yra žalingas kraujotakai – kojos gali patinti, atsirasti rizika trombozei. Patariu kiekvieną sustojimą naudoti aktyviai: nors 5 minutes pašokoti, pasistūmėti, nusileisti keliais. Nenusėskite į kavinę, jei ką tik išlipote iš mikroautobuso. Judėjimas – geriausia priemonė nuo nugaros skausmo po 1000 km kelionės.

7. Ar galiu užmigti ir kaip tai paveiks mane? Užmigti mikroautobuse yra sudėtinga, bet įmanoma. Pagrindinė problema – galvos atrama. Standartinės mikroautobuso sėdynės dažnai neturi tokio pat patogumo kaip lėktuvo ar traukinio. Jei planuojate miegoti, būtinai pasiimkite kaklo pagalvę („U“ formos). Ji išlaikys galvą tiesiai, kad nenukristumėte į šoną ir nežeistumėte kaklo raumenų. Taip pat verta pasirūpti aklerėmis (sleep mask), nes kitų keleivių skaitymo šviesos arba dienos šviesa gali trukdyti pailsėti. Jei galite, pasirinkite vietą prie lang – galima atsiremti galva į sienelę (tai nėra labai higieniška, bet veikia), tačiau vengkite saulėtai pusėje esančių langų, jei nėra užuolaidų – kaitras saulės spindulys gali paversti miegimą kančia.

8. Kaip bagažas, vežamas salone, veikia sėdėjimo patogumą? Tai dažnas incidentas, ypač jei keliaujate su „Low Cost“ pervežėjais. Kartais vairuotojai, norint išgelbėti vietos bagažinėje, leidžia didelius rankinius bagažus padėti po kojomis ar prie sėdynių. Tai yra didelė klaida. Jei po jūsų kojomis stovi didelis lagaminas, negalite ištiesti kojų, o tai per valandą sukelia blauzdistų skausmą. Be to, avarinio stabdymo atveju bagažas gali tapti pavojingu sviediniu. Visada klauskite, ar viskas keliauja bagažinėje. Jei turite didelę rankinę bagažo dalį (skrydžiams skirtą lagaminą), prašykite, kad jis būtų padėtas giliau po sėdyne, jei tokia galimybė yra, arba užtikrinkite, kad jis neužima jūsų kojų erdvės.

9. Kaip oro kondicionierius veikia komfortą ir kodėl kartai būna per šalta? Mikroautobuso oro kondicionierius yra galingas įrenginys, skirtas aušinti didelį tūrį. Dažnai būna taip: vairuotojui karšta (jis dirba fizinius darbus, krauna bagažą), jis įjungia kondicionierių pilną galia, o keleiviai užšąla. Labai svarbu, kad mikroautobuse būtų ne tik centrinis valdymas, bet ir galimybė lokaliai reguliuoti oro srautą (žiedadulkes virš galvos). Jei jums šalta, nedrįskite kantryti – pasakykite vairuotojui. Ilgas šaltis sukelia raumenų įsitempimą, o vėliau – skausmą. Atvirkščiai, jei karšta – gali sukelti galvos skausmą. Optimali temperatūra salone turėtų būti apie 21–23 laipsnius Celsijaus.

10. Kokius techninius patobulinimus turi šiuolaikiniai mikroautobusai dėl sėdėjimo? Per pastaruosius 20 metų technologija pažengė toli. Seni „Ford Transit“ modeliai buvo šiurkštūs ir garsūs. Šiuolaikiniai „Mercedes-Benz Vito“ ar „VW Transporter“ (T6/T7) modeliai turi pakeltas pakabas, kurios gerokai sumažina kelio duobių jausmą. Sėdynės dažnai turi „armrest“ – rankenų atramas, kurios labai padeda išlaikyti poziciją. Taip pat svarbu yra sėdynių amortizacija – geros sėdynės „suvalgo“ vibraciją. Jei renkatės pervežėją, pasidomėkite mikroautobuso amžiumi. Naujesnis automobilis ne tik saugesnis, bet ir daug patogesnis dėl geresnės važiuoklės ir ergonomikos.

Išvada

Kelionė į Angliją mikroautobuse gali būti arba nuobodus džiugas, arba toleruojamas nuotykis – viskas priklauso nuo paruošimo ir pasirinkimo. Patogus sėdėjimas nėra tik tai, ką jaučiate po nugaros; tai kompleksinė patirtis, apimanti erdvę kojoms, temperatūrą, vėdinimą, psichologinį komfortą ir netgi tai, kaip gerai užmigote.

Mano ilgametė patirtis rodo, kad keleiviai, kurie šiek tiek pasidomija transporto priemonės techninėmis charakteristikomis ir iš anksto pasirūpina mažais reikmenimis (pvz., kaklo pagalvėm arba vandens buteliu), kelionę įveikia kur kas lengviau. Nesijaudinkite klausti vairuotojo ar pervežėjo apie mikroautobuso modelį, sėdynių tipą ar numatomas pertraukas – tai rodo, kad jums rūpi savo gerovė, o geras pervežėjas visada vertina tokį požiūrį.

Gerbiami keleiviai, nepamirškite: keliaujant į tolimas šalis, kelionė yra pusė kelionės. Investuokite laiką į pasiruošimą, pasirinkite tinkamą vietą ir leiskite sau mėgautis procesu, o ne laukti tik paskutinio tūksčinio kilometro.