Patogus maršrutas į Angliją su sustojimais poilsiui: Visiškas kelionės gidas

Kelionė į Angliją iš Lietuvos – tai nėra tiesiog persikėlimas iš vienos šalies į kitą, o tikras logistinis iššūkis, reikalaujantis ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir kruopštaus planavimo. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs tūkstančius vairuotojų, kurie, nepaisant patirties, susiduria su tais pačiais iššūkiais: pavargimu, neišsprendžiamais kvitais ir netikėtais uždelstais laikais. Tačiau, kai kalbame ne apie skubų krovinių pristatymą, o apie patogų maršrutą su sustojimais poilsiui, prioirtetas keičiasi. Čia svarbiausia ne greitis, o saugumas, komfortas ir galimybė pajusti kelionę kaip nuotykį, o ne kaip bausmę.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis susiplanuoti optimalų maršrutą į Jungtinę Karalystę. Kalbėsime ne tik apie tai, kuriomis automagistralėmis važiuoti, bet ir kur sustoti, kad pailsėti, ką pasirinkti – keltą ar tunelį – ir kaip šiuolaikinės sąlygos (ypač po „Brexit“) veikia kelionę. Esu matęs, kaip geras planas gali išgelbėti nemažai nervų, todėl šis vadovas sukurtas taip, kad jūsų kelionėtų kuo sklandžiau.

Įvadas

Kelionė į Angliją iš Baltijos šalių yra viena ilgiausių ir sudėtingiausių maršrutų Europoje. Nors atstumas „tiesia linija“ atrodo įtemptas, realybėje jūsų laukia maždaug 1800–2000 kilometrų kelyje, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, ir perėjimas per Lamanšą. Daugeliui ši kelionė asocijuojasi su ilgomis valandomis vairuojant tamsiuose automagistralių ruožuose Vokietijoje ar Belgijoje, tačiau tai gali būti ir maloni patirtis, jei maršrutas suplanuotas teisingai.

Svarbiausia tokio tipo kelionėse yra laiko valdymas. Per savo ilgą karjerą pastebėjau, kad dauguma problemų kyla ne dėl blogų kelių, o dėl per didelio skubėjimo. Vairuotojai bando įveikti per daug kilometrų per parą, ignoruodami poilsio sustojimus, kas veda ne tik prie fizinio nuovargio, bet ir padidina avarijos riziką. Štai kodėl šiame straipsnyje akcentuosime „lėtąjį“ maršrutą – tokią strategiją, kurioje kelionė į Angliją tampa dalis poilsio, o ne jo pabaiga.

Taip pat negalime praleisti administracinių detalių. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio formalumo pasikeitė. Nors privatūs vairuotojai patiria mažiau komplikacijų nei sunkvežimiai, vis tiek būtina turėti tinkamus dokumentus: pasą, vairuotojo pažymėjimą, draudimo „Green Card“ (jei reikalinga) ir tikrinti, ar jūsų transporto priemonė atitinka JK aplinkosaugos standartus (ypač jei važiuojate senesniu automobiliu).

Šiuo straipsniu siekiu sukurti pilną paveikslą. Mes ne tik parodysime, kur važiuoti žemėlapyje, bet ir paaiškinsime, kodėl vertu rinktis vieną ar kitą variantą, kuriose vietose geriausiai prisistatyti nakvynei ir kaip išvengti standartinių spąstų, kurie laukia nebudžiuojančių keliautojų. Nesvarbu, ar planuojate nuvykti trumpam vizitui, ar keliaujate gyventi – šie patarimai padės jums pasiekti tikslą šaltai ir ramiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateiksiu išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kuruos dažniausiai užduoda klientai planuodami kelionę į Angliją. Ši informacija paremta mano daugiamete praktika ir analize.

1. Kuris maršrutas yra patogiausias: per Vokietiją ir Belgiją ar per Olandiją?

Pasirinkimas tarp šių dviejų pagrindinių maršrutų dažnai priklauso nuo to, iš kur konkrečiai Lietuvoje startuojate ir kuriuos keltus norite naudoti. Tačiau, kalbant apie patogumą ir poilsio galimybes, asmeniškai dažniau rekomenduoju maršrutą per Vokietiją ir Belgiją link Kalė (Calais) ar Diunkerko (Dunkirk).

Kodėl? Važiuodami per Vokietiją (pvz., maršrutu A2, A3, A44, A61 ir link A4/A44 į Belgiją), turite prieigą prie vienų geriausių automagistralių poilsio vietų (Rasthof) Europoje. Jose paprastai yra švarios tualetai, geros maisto pasiūlos ir saugi aikštelės. Be to, šis maršrutas leidžia išvengti intensyvaus Rūrto (Ruhr) regiono kamščių, jei pasirinksite šiaurines ar pietines apylankas (pvz., aplenkiant Kelną).

Maršrutas per Olandiją (link Huk van Holando) taip pat geras ir dažnai trumpesnis atstumu, tačiau jis veda per labai užstatytas ir tankiai apgyvendintas teritorijas. Olandijoje poilsio aikštelės gali būti mažesnės, o intensyvus eismas, ypač netoli Roterdamo ir Amsterdamo, gali sukelti nereikalingą stresą. Jei jūsų prioritetas – ramesnė kelionė su galimybe kokybiškai pailsėti, Vokietijos-Belgijos kryptis yra laimėtoja.

2. Kaip geriausiai susiplanuoti kelionės grafiką ir poilsio sustojimus?

Pagal mano ilgą patirtį, klaida daroma tada, kai žmonės bando nukeliauti iki Lamanšo per vieną dieną. Tai yra apie 1200–1300 km nuo Lietuvos sienos. Tai įmanoma tik tiems, kurie vairuoja pakaitomis, tačiau net tuos tai išsekia.

Idealus variantas yra suskirstyti kelionę į dvi ar tris dienas. Pirmoji diena: važiuojame nuo Lietuvos iki vidurio ar vakarų Vokietijos (pvz., apie Hanoverą ar Dortmundą sritį). Čia yra daug puikių viešbučių prie automagistralių. Antroji diena: važiuojame iki Belgijos ar šiaurės Prancūzijos, kur prieš pat plaukimą keltu ar važiavimą tuneliu galima pailsėti. Trečioji diena: jau Anglijoje.

Svarbu ne tik kiek sustojote, bet ir kaip. Maždaug kas dvi valandas rekomenduoju daryti 15 minučių pertrauką – išlipti iš automobilio, paeiti, pasistrečiuoti. Tai gerina kraujotaką ir išlaiko dėmesį. Nenaudokite poilsio aikštelių tik degalams užpilti ir tualetui – jose praleiskite bent 10–15 minučių, o maistui rinkitės ne tik greito maisto užkandinę, bet ir normalų restoraną, kur galite sėdėti.

3. Ką pasirinkti: keltą iš Kalė/Diunkerko ar „Eurotunnelį“ iš Lilio?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. „Eurotunnelis“ (Eurotunnel Shuttle) iš Folkestone’o į Koke (Coquelles) yra greičiausias – kelionė trunka tik 35 minutes. Jums nereikia išeiti iš automobilio, užtenka važiuoti į vagoną ir laukti. Tai idealu tiems, kurie bijo jūros ligos arba kuriems skubia.

Tačiau, kalbant apie patogumą ir poilsį, keltas turi savo privalumų. Kelionė keltu (pvz., „DFDS“ iš Diunkerko ar „P&O“ iš Kalė) trunka apie 1,5–2 valandas. Šis laikas yra puiki proga visiškai atsipalaiduoti. Keluose yra restoranai, parduotuvės (duty-free), vaikų žaidimų aikštelės. Galite išlipti, paeiti viršune, įkvėpti jūros oro. Po 6–7 valandų vairavimo po automagistralę šios dvi valandos keltu tarsi „atsitveria“ nuo nuovargio.

Be to, keltai iš Diunkerko dažnai yra pigesni ir mažiau užpildyti nei didieji Kalė keltai. Mano nuomone, jei keliaujate su šeima ir norite pailsėti, rinkitės keltą. Jei keliaujate vienas, techniškai pasiruošęs ir norite greitai atvykti – tunelis yra geriausias variantas.

4. Kokias dokumentinių reikalavimų pokyčius reikia žinoti po „Brexit“?

Nors didžioji dalies krovinių kontrolių nėra taip griežta privatiesiams vairuotojams, „Brexit“ padarė savo poveikį. Pirmiausia, pasienio kontrolė dabar vyksta atskirai. Atvykus į JK uostą ar tunelio terminalą, turite važiuoti ne tik ES, bet ir JK pasienio kontrolę. Pasas turi būti galiojantis bent dar 6 mėnesius po numatomos išvykimo iš šalies datos.

Antra, svarbu sužinoti apie draudimą. Nors dauguma draudikų dabar automatiškai praplečia „Green Card“ galiojimą (arba jis nebėra privalomas kai kuriems ES piliečiams dėl sutarčių), visada verta patikrinti savo draudimo polisą. JK draudimo privalumai gali skirtis nuo ES.

Trečia, dėl maisto produktų. Negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES į JK asmeniniam vartojimui (išskyrus mažus kiekius, pvz., sumuštinį sau kelyje). Tai dažnai užmirštama, o pažeidimas gali baigtis šimtų svarų bauda. Taip pat atkreipkite dėmesį į savo automobilio techninę būklę – JK turi griežtesnes apkabros (towing eyes) ir kitus saugumo reikalavimus, nors tai daugiau aktualu sunkvežimiams.

5. Kur rekomenduojate sustoti nakvynei prieš Lamanšą?

Nakties poilsis prieš pat plaukimą per kanalą yra strategiškai svarbus. Jei važiuojate per Belgiją, vienas geriausių pasirinkimų yra apsistoti pietinės Belgijos (Valonijos) regione ar net šiaurinėje Prancūzijoje. Belgija turi puikų viešbučių tinklą prie automagistralių, pvz., „Ibis“, „Campanile“ ar „Premiere Classe“. Jie yra kompaktiški, bet švarūs ir pigūs.

Jei norite kiek daugiau komforto, rekomenduočiau pažvelgti į Lilio (Lille) miestą ar jo apylinkes Prancūzijoje. Lylis yra didelis miestas su daug prabangesnių viešbučių, o nuo jo iki Koke terminalo (tunelio) važiuoti tik apie valandą. Tai leidžia ryte išsimiegoti, gerai pusryčiauti ir ramiai nuvažiuoti į terminalą be skubėjimo streso.

Vengti mažų poilsio vietų (Aire de repos) Prancūzijos kelyse nakvynei, jei nesate įpratę prie gyvenimo dviračiuose (campervans). Nors jos legalios, gali būti triukšmingos ar net saugumo atžvilgiu ne labai patogios. Investuokite 60–80 eurų į viešbutį – tai vertas investicijos į jūsų saugumą.

6. Kaip išvengti didžiausių spąstų ant kelio (kamščiai, mokesčiai)?

Didžiausias spąstas šiame maršrute yra Belgijos ir Vokietijos automagistralių kamščiai. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, o „Baustellen“ (statybos aikštelės) gali sukelti eismo stagnaciją. Mano patarimas: naudokite navigacijas, kurios atnaujinamos realiu laiku (pvz., „Google Maps“ ar „Waze“), ir nedvejodami keiskite maršrutą, jei sistema praneša apie didelį kamštį. Kartais važiavimas krašto keliais (Bundesstraße) gali būti lėčiau, bet ramiau.

Kalbant apie mokesčius: Vokietijoje lengvieji automobiliai dažniausiai važiuoja nemokamai (išskyrus kai kurias tunelius ar tiltus), tačiau Prancūzijoje automagistralės (Autoroutes) yra mokamos. Būtinai pasirūpinkite gerais bankinės kortelėmis arba preparuokite grynųjų (eurų), kad nebūtų streso prie užtvarų (péage). Belgija mokesčius už automagistrales taip pat ima.

Anglijoje nepamirškite, kad Londono centras turi „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) mokestį. Jei jūsų maršrutas eina per Londoną (pvz., važiuojant į pietus ar šiaurę), patikrinkite, ar jūsų automobilis atitinka standartus, kitaip gausite nemažą baudą. Geriausia išvengti Londono, naudojant M25 (Londono apylanką), jei tik įmanoma.

7. Kurios poilsio aikštelės Vokietijoje yra geriausios?

Per dvidešimt metų Vokietijos keliais aš sukūriau savo „mėgstamiausių“ sąrašą. Jei važiuojate kryptimi į vakarus (Berlynas – Magdeburgas – Hanoveris), verta sustoti ties „Rasthof Teufelsberg“ arba ties „Rasthof Helmstedt“. Šios aikštelės didelės, šviesios ir turi gerą maisto pasiūlą (ne tik kepurių, bet ir karštų patiekalų).

Važiuojant toliau į šiaurės vakarus link Kolonijos, gera stotelė yra „Rasthof Wuppertal“. Čia netgi yra galimybė pasiimti dušą už nedidelį mokestį, kas yra labai svarbu ilgose kelionėse. Būtinai ieškokite aikštelių, kurios turi ženklą „Rasthof“ (tai pilnas kompleksas) o ne ne „Parkplatz“ (paprasta aikštelė, kur gali nebūti net tualetų ar jie gali būti uždaryti naktį).

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje daugelyje poilsio vietų yra „Wifi“ zona, kas leidžia pasitikrinti orus ar keltų grafiką prieš paskutinį etapą. Naudokitės šia galimybe, nepamirštant apie saugumą – niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vienoje automobilyje.

8. Ką daryti, jei užstringa automobilis ar įvykia avarija užsienyje?

Tai scenarijus, kurį visada reikia numatyti iš anksto. Pirmasis žingsnis – turėkite su savimi visų šalių, kuriomis važiuojate, pagalbos numerius. ES šalyse pagalbos numeris yra 112, tačiau verta turėti ir savo draudimo kompanijos techninės pagalbos numerį (dažnai jis yra ant draudimo „Green Card“).

Jei avarija įvykia Vokietijos ar Belgijos automagistralėje, niekada neišlipkite iš automobilio į eismo pusę! Uždėkite šviesos rūko žibintus (hazard lights), dėvėkite šviesos atšvaitinę liemenę (ji privaloma būti kiekviename automobilyje) ir užsidėkite raudoną trikampį už maždaug 100 metrų už automobilio (saugumo atžvilgiu). Tada kvieskite pagalbą.

Jei turite techninę pagalbą, kurią apmoka jūsų draudimas, pasirūpinkite, kad jie išsiųstų pagalbą ne tik techninio remonto, bet ir tolesnio kelionės organizavimo (pvz., tolimųjų reisų paslauga). Vengkite vietinių „pasiūlymų“ prie kelio, kurie gali būti perbrangiai. Pasitikėkite savo draudiku. Asmeniškai visada rekomenduoju klientams turėti šiek tiek grynųjų eurų atsarginiam fonui, nes kai kurios vietinės pagalbos paslaugos gali reikalauti išankstinio mokėjmo.

9. Ar sunku važiuoti kairėje kelio pusėje Anglijoje ir kaip prisitaikyti?

Tai vienas svarbiausių psichologinių barjerų. Pats perėjimas į kairęją pusę įvyksta tiesiai iš keltų arba išėjus iš tunelio. Ten yra aiškūs ženklai „Keep Left“. Sunkiausia ne pats važiavimas, o „ritmas“ – šviesoforai, žiedinės sankryžos (roundabouts) ir „liūdesys“ (kai vairuotojas pamiršta pasukti posūkio žibintą prieš žiedą).

Mano patarimas: kai tik išvažiuojate iš terminalo, nedarykite staigių manevrų. Pirmąją valandą Anglijoje būkite ypač atidūs. Nepamirškite, kad posūkio žibintai dabar yra dešinėje rankenėlėje, o ne kairėje, todėl pradžioje gali įjungti valymo šluostės vietoje signalo. Tai normalu – nenusiminkite.

Taip pat atkreipkite dėmesį į žiedines sankryžas. Anglijoje jos labai populiarios. Taisyklė paprasta: važiuokite į dešinę (pagal laikrodžio rodyklę). Tačiau būkite pasiruošę, kad Anglijoje žiedai gali būti labai dideli, su keliomis eismo juostomis, o orientacija juose gali sudaryti nemažą painiavą.